Lietuviui keliauti į NBA padėjo šachmatininkas

Vakar sukako 14 metų nuo tos dienos, kai legendinis Lietuvos

krepšininkas Šarūnas Marčiulionis pralaužė ledus - pasirašė sutartį su

NBA klubu "Golden State Warriors" ir tapo pirmuoju Sovietų Sąjungos

krepšininku geriausioje pasaulio lygoje.

"Tai apie ką kalbėsim? Birželio 20-ąją? Pasirašiau sutartį? Aišku,

prisimenu. Seniai tas buvo - prieš keturiolika metų", - su nostalgijos

gaidele kalbėjo Š.Marčiulionis, kuri dabar jau dažniausiai pristatomas

kaip verslininkas.

Padėjo G.Kasparovas

- Galite prisiminti, kaip tai buvo?

- Tai įvyko po Europos čempionato. Sutartį pasirašiau JAV ambasadoje

Zagrebe. Situacija buvo labai sudėtinga, nes nemažai žmonių Sporto

komitete buvo prieš. Tada nelabai supratau, kas tai per sutartis, kokie

ten pinigai, nes iki tol didžiausias turtas buvo mašina "Volga" bei

kelių kambarių butas. Tai buvo didelė atsakomybė, nes važiavau į

nežinią, kur reikėjo maksimalių fizinių ir protinių pastangų.

- Ar sunku buvo išvažiuoti į JAV?

- Trukdžių buvo labai daug. Tiek iš klubo, tiek iš įvairių institucijų.

Čia man padėjo pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas

(G.Kasparovas pasiūlė š.Marčiulioniui legalų būdą - atiduoti 150

tūkstančių JAV dolerių Lietuvos vaikų fondui, Lietuvos žurnalistų

sąjungai bei Lietuvos žurnalistų mokyklai ir taip išvengti Maskvos

finansinių pretenzijų - aut. past.). Parašiau pareiškimą ir mane atleido

iš Sąjungos rinktinės, po kito pareiškimo - iš "Statybos". Tapau

laisvuoju agentu ir pagal buvusį Darbo įstatymą galėjau pasirašyti

sutartį. Ėjome legaliu juridiniu keliu, kuris, taip vadinkime, darbo

žmogui tais laikais buvo miglotas ir nepažįstamas.

- Kokie buvo pagrindiniai trukdžiai?

- Goskomsportas iš pradžių norėjo pjauti mano algą per pusę. Apskritai tas

įstatymas yra labai įdomus ir jį reikėtų aprašyti, nes istorijoje nėra

buvę, kad žaidėjas, kuriam yra daugiau nei 30 metų ir kuris Tarybų

Sąjungai yra atidavęs jau gana nemažai jėgų, nepaisant savo atlyginimo

užsienyje, turi gauti ne daugiau kaip 600 dolerių (konsulo algos). Man

atrodo, kad Uljana Semionova (217 cm TSRS krepšininkė - aut. past.)

tokiomis sąlygomis ilgą laiką rungtyniavo Ispanijoje. Paskui buvo

reikalaujama tik pusės algos. Turėjau tokią nuostatą - geriau

atiduosiu, bet neleisiu, kad iš manęs atimtų tai, kas man priklauso.

Sporto departamente mane palaikė Vytas Nėnius, sakydamas, kad kodėl

nevažiuoti, jei tai naudinga Lietuvai ir krepšiniui. Tikrai ne visi taip

manė.

NBA nebuvo naujovė

- Kaip į jūsų sprendimą vykti į NBA reagavo komandos draugai? Nelaikė

to beprotyste?

- Iki tol su kitais krepšininkais valstijose buvome kelis kartus, turėjome

porą stovyklų, treniravomės su "Atlanta Hawks" žaidėjais. Taip pat

pažinojau Deividą Robinsoną ir Mitchą Richmondą, kurie žaidė už JAV

rinktinę. Galėjome įvertinti savo galimybes, turėjome nemažai

patirties, tačiau, be abejo, žaidimo ir treniruočių sistema, kalba tuo

metu buvo nelengvas dalykas.

- Kaip elgėsi "Warriors" klubas? Ar jis bandė padėti jums išvažiuoti ir

įvairiais kitais klausimais?

- Dėl manęs kovojo tiek "Warriors", tiek "Hawks". Pastarojo

klubo viceprezidentas Robertas Wussleris buvo atvažiavęs

į Vilnių, nes buvo toks 1986 metų susitarimas atiduoti Volkovą ir mane į

"Hawks" santykiams gerinti po Jugoslavijos žaidynių. Nemažai padėjo

Donas Nelsonas, kuris per susitikimus Vilniuje dažnai užbėgdavo pas mane

į namus. Man patiko "Warriors" požiūris, todėl pasirinkau tą komandą.

Rūpinosi solidi agentūra

- Ką prieš jums išvažiuojant kalbėjo A.Gomelskis?

- Man atrodo, kad jis buvo vienas iš tų, kurie šildėsi ant mano komisinių.

- Ar pasitikėjote krepšinio agentūra, kuri tvarkė juridinius klausimus?

- Mano sutartimi rūpinosi "International Management Group" (IMG), kuri

yra rimta ir solidi firma. Ji klausimus sprendė profesionaliai, greitai

ir suteikė man juridines sąlygas išvažiuoti.

- Tikriausiai remdamasis savo patirtimi ir nutarėte steigti krepšinio

agentūrą Lietuvoje?

- Daugiausiai dėl to, nes žinau, ką reiškia turėti konsultantą,

finansų patarėją ir kitus žmones, kurie gali padėti. Negali taip

būti, kad žaidėjas negautų atlyginimo po šešis mėnesius, nes jis juk

turi valgyti. Nemanau, kad tokių komandų savininkai ar administratoriai

tiek pat laiko neišmoka algos sau. Žaidėjas nėra nuo to apdraustas, tad

problema egzistuoja.

Priėmė teigiamai

- Grįžkime prie NBA. Kaip jus priėmė komandoje?

- Priėmė teigiamai. Aišku, reikėjo už viską kovoti, bet neigiamo požiūrio

nebuvo.

- Ar su jumis, europiečiu, elgėsi kitaip nei tarpusavyje?

- Nebent teisėjai. Jie turėjo nuostatą, kuri laikėsi gana ilgai, kad

europietis negali žaisti krepšinio. Tą pati jautė Divacas ir Petrovičius

ir dažnai pasiguosdavome, kad mus dusina. Dabar šito nėra - europietis

kvalifikuojamas kaip bet kuris kitas žaidėjas.

- NBA nebuvo daug baltaodžių krepšininkų. Nejautėte diskomforto ar

diskriminacijos?

- Nebijojau kontakto, nebijojau autoritetų, nes jų

nepažinojau. Dirbau savo darbą, kiek sugebėjau. Buvo problemų, kai

patyriau nugaros traumą. Visų pirma turėjau nugalėti save.

Psichologinis perėjimas truko mažiausiai pusmetį, kol viskas grįžo į

savo vietas.

- Kaip į jūsų žaidimą reagavo spauda bei aistruoliai?

- Draugai surinko laikraščius, kurie apie mane rašė, reikėtų paskaityti.

Jaučiau paprastų žmonių palaikymą. San Francisko apylinkėse yra šauni

lietuvių kolonija, kuri irgi mane palaikė.

Deklaravo esąs lietuvis

- NBA dažnai naudoja krepšininkų vardą rinkodaros tikslais, pavyzdžiui,

tikslais?

- Kinija - ne Lietuva. NBA įvertino tą didžiulę rinką, kurioje krepšinis

yra tarp populiariausių sporto šakų. Vos atvykęs į NBA deklaravau, kad

esu lietuvis, o ne rusas. Amerikiečių geografinės ir istorinės žinios

nėra labai geros, tačiau po metų bent jau žiniasklaida tą skirtumą

suprato. Rinkodaros atžvilgiu NBA geriau būtų, jei bučiau rusas, nes tai

sukeltų kur kas didesnį susidomėjimą. Mano pavardė nebuvo nei Petrov,

nei Ivanov, todėl reikėtų pasikeisti pavardę (juokiasi).

- Ar nebuvo amerikiečiams problemų ištarti jūsų vardą ir pavardę?

- Vardą jie trumpino, vadino Aruni. O pavardė mano yra "nemarketinginė"

(juokiasi), todėl ištarti ją jiems buvo nelengva.

Norėjo žaisti, o ne dirbti

- Ar jūsų sutartis su "Warriors" kaip nors paveikė jūsų

rinktinės draugus?Ar jie domėjosi, kaip jums ten sekasi ir ar verta ten rungtyniauti?

- Tais laikais visi turėjo savo tikslus - Sabonis su Chomičiumi

išvažiavo į

Ispaniją, Jovaiša su Kurtinaičiu - į Vokietiją. Pasikalbėdavome su

Saboniu, tačiau jį Ispanija traukė labiau, be to, po 1988 metų

olimpiados jo Achilo sausgyslės jau nebuvo tokios kaip anksčiau.

- Kada pajutote, kad nebesate naujokas?

- Kai per atkrintamųjų varžybų pirmą etapą būdami septinti nugalėjome

komandą "San

Antonio Spurs", kuri Vakarų konferencijoje buvo antra. (1990-1991

metų sezonas, kai "Warriors" įveikė "Spurs" 3:1 - aut. past.).

Sužaidžiau neblogai ir įgavau pasitikėjimo savimi.

- Ar stengėtės kabintis NBA, ar išėjote, pajutęs, kad nebegalite

rungtyniauti tokiu lygiu?

- Atvirkščiai. Baigėsi mano sutartis, pusę sezono nežaidžiau, treneris

sakė, kad nesikankinčiau, nes neverta savęs luošinti. Paskui visai

neblogai jaučiausi, be to, sutartį siūlė graikai, bet niekad nenorėjau

būti bloga investicija. Kai atsilieki puse žingsnio, tai nebėra

žaidimas. Tai tampa darbu, o noriu žaisti. Anksčiau dirbau rankomis bei

kojomis, dabar dirbu galva.

Šilti santykiai su NBA

- Kuo skiriasi klubų organizacija NBA ir Lietuvoje?

- Nepalyginamai. Su Lietuvos klubais vargstu jau dešimt metų. Žmonės

nežino, kad yra rinkodara, rinkos ekonomika, reklama. Prie komandų vairo

yra tie patys žmonės, jauni asmenys neprileidžiami, todėl yra visiška

stagnacija.

- Ar dabar pasižiūrite NBA?

- Stebėjau finalinę dalį. Apskritai NBA turiu nemažai buvusių komandos

draugų ir priešininkų, pažįstamų trenerių, už kuriuos sergu.

- Praėjusiais metais per NBA Visų žvaigždžių savaitgalį laimėjote

konkursą 3 prieš 3. Ar jus Amerikoje dar prisiminė?

- Kai laimėjau - prisiminė (šypsosi). Apskritai su lyga esu išlaikęs

šiltus santykius - tiek su administracija, tiek su žaidėjais ir

treneriais. Toks jausmas, lyg būtume šalia gyvenę, tik ilgai nesimatę.

Europiečiai NBA nepalūžo

- Ar jaučiatės pradininkas, matydamas, kiek daug europiečių dabar

rungtyniauja NBA?

- Kaip nesijausi, jei taip buvo. Jei būčiau neišlaikęs ir palūžęs, būtų

kur kas sudėtingiau. Aišku, buvau ne vienas - žaidė ir kiti pajėgūs

krepšininkai: Divacas, Petrovičius, Volkovas, su kuriais matydavausi,

pasikalbėdavau.

- Kuo paaiškintumėte tokį europiečių antplūdį NBA?

- Europiečiai tapo labai stiprūs ir atsirado daug žvaigždučių. Tik

gaila, kad jie išvažiuoja ir neturime profesionalių sąlygų patys grožėtis

šiais žaidėjais. Pusės milijardo rinka nėra maža.

- Už ką sirgote NBA finale?

- "Spurs" treneris Greggas Popovičius yra mano geras draugas.

- Gal pasveikinsite jį su pergale?

- Taip, jau išsiunčiau sveikinimą.

„Ilgoji pertrauka“: ar Walkeris baigs sezoną Kaune, „Ryto“ marketinginis ėjimas prie „Žalgirio“ atributikos parduotuvės, įdomi „Ryto“ ČL sezono kryptis, Brazdeikio ir Howardo mainai, Stonkaus atlygis ir sirgalių įžeidinėjimai rungtynių dalyviams