Straipsnis. Būsimos Europos krepšinio žvaigždės – Latvija (13)

Krepšinis yra žaidžiamas visoje Europoje ir ne veltui sakoma: šiais laikais visi moka žaisti krepšinį. Todėl natūralu, kad Senajame žemyne nestinga itin perspektyvių jaunuolių, iš kurių kai kurie jau dabar rungtyniauja su geriausiais, o kiti tik žengia savo žingsnius iki to.

Kad sužinotų, kokiais jaunaisiais krepšininkais gali pasigirti Europos šalys, krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net susisiekė su užsienio skautais, treneriais, agentais ir žurnalistais, kurie ne visada norėjo skaitytojams atskleisti savo tapatybę, tačiau vis tiek pasidalino savo mintimis. Viso to rezultatas – rubrika „Būsimos Europos krepšinio žvaigždės“.

Kaip ir kiekvieną šeštadienį, pristatome Jums dar vienos valstybės žaidėjus. Šį kartą tai bus mūsų kaimynai latviai. Į šį žaidėjų sąrašą neįtraukėme pagal amžių mūsų rubrikai tinkančio Belgrado „Partizan“ puolėjo Davio Bertanio – šis perspektyvus latvis jau yra puikiai žinomas ir pakviestas Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje, o mes koncentruojamės į kiek mažiau žinomus jaunuolius. Dėl šios priežasties neįtraukėme ir jo bendraamžio Janio Timmos. Pastarąjį praėjusiais metais taip pat pasirinko NBA naujokų biržoje.

Janis Berzinis (lengvojo krašto puolėjas, 20 m., 202 cm, Rygos VEF)

Ramūno Butauto auklėtinis VEF ekipoje galėjo šiuo metu mėgautis Ispanijos saule, nes po labai sėkmingo praeito sezono susilaukė net Barselonos „Barcelona“ pasiūlymo. Ispanijos klubas latviui siūlė sutartį pagal formulę „2+2”. Vis dėlto jis nusprendė likti gimtinėje. Po to sekė gandai, kad J.Berziniu domisi Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“.

Nepaisant to, puolėjas liko savo gimtinėje, kur tapo svarbiu VEF žaidėju ir aikštėje praleisdavo daug laiko. Vien VTB Vieningosios lygos ir Europos taurės varžybose jis žaisdavo po daugiau nei 18 minučių.

Tiesa, kur kas didesnę rolę praėjusį sezoną jis turėjo Valmieros „Valmiera“ ekipoje, kurioje visus žavėjo savo rezultatyvumu (14,5 taško Baltijos krepšinio lygoje, 15,4 – Latvijos krepšinio lygoje). Išskiriama, kad latvio puolimas labiausiai remiasi prasiveržimais ir metimu iš vidutinio nuotolio. Dėl gero sudėjimo žaisti arčiau krepšio jam nėra problema.

Visada buvo išskiriamas jo pakankamai stabilus taiklumas iš trijų taškų zonos. Taip, jis yra stabilus, tačiau ne pačia geriausia prasme, nes pastarųjų sezonų metu kiek aukštesnio lygio varžybose jam sunkiai sekdavosi pataikyti iš toli. NBA krepšininku J.Berzinis tikriausiai netaps, tačiau jis turi puikias galimybes sužibėti Europoje. Vienintelis dalykas, kuris gali neraminti – kryžminių raiščių trauma, kurią latvis patyrė šį sezoną. Kažin, kaip ji atsilieps puolėjo žaidimui ir tolimesniam progresui. J.Berzinis dabar daug laiko turi praleisti be krepšinio.

Ojaras Silinis (lengvojo krašto puolėjas/sunkiojo krašto puolėjas, 20 m., 200 cm, Emilijos Redžo „GrissinBon“)

Kol kiti jo bendraamžiai bando save atrasti vyrų krepšinyje, O.Silinis jau yra įsitvirtinęs savo komandoje, kuri žaidžia pajėgioje Italijos krepšinio lygoje. Rimanto Kaukėno komandos draugas Italijos pirmenybėse per rungtynes žaidžia po 24 minutes, tiek pat kiek ir patyręs lietuvis.

Nors O.Silinis niekada labai daug dėmesio nesulaukdavo, jis bendraamžių kontekste tikrai yra pajėgus. Puolėjas taikliai (ir stabiliai) meta tritaškius – tiek Italijos krepšinio lygoje, tiek Europos Iššūkio taurėje jis meta beveik identišku taiklumu (37 ir 38 proc. atitinkamai).

Dažniausiai latvis demonstruoja vidutiniškus rezultatus, tačiau vienose rungtynėse pranoko pats save ir 100 proc. taiklumu pelnė 23 taškus bei surinko 28 naudingumo balus.

Be gero metimo taip pat išskiriama, kad O.Silinis gali gerai prasiveržti ir dėl savo ilgų rankų arčiau krepšio išvengti blokų. Taip pat jis užtikrintai atsitveria varžovus, kovodamas dėl kamuolių. Vis dėlto krepšininkui trūksta agresyvumo.

Kasparas Vecvagaras (atakuojantis gynėjas/įžaidėjas, 20 m., 192 cm, Kauno „Žalgiris“)

Tai, ko gero, yra tas krepšininkas, apie kurį žinome daugiausiai. K.Vecvagaras jau daug metų praleido Lietuvoje ir visiems vietos krepšinio sirgaliams jau kurį laiką buvo žinomas. Na, jei jo nežinojo iki šio sezono pradžios, tuomet dabar jį tikrai žino, kadangi gynėjas debiutavo pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje.

Kiek anksčiau latvis atstovavo Panevėžio „Lietkabeliui“ Ir Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) besivaržantiems „Žalgirio“ dubleriams. Į „Žalgirį“ K.Vecvagaras persikėlė po praeito šį sezono ir tai ne staigmena, kadangi Estijoje vykusiame Europos dvidešimtmečių čempionate K.Vecvagaras su Latvijos rinktine pasiekė finalą. Pats krepšininkas buvo rezultatyviausias savo komandoje ir 5-as pagal rezultatyvumą visame čempionate (16,3 tšk.).

K.Vecvagaras yra mėgstantis pelnyti taškus gynėjas. Jis pasižymi greitu pirmu žingsniu ir žaidimu greitame puolime. Poziciniame puolime jis nevengia žaisti „du prieš du“ ir gali tiek pats mesti, tiek perduoti kamuolį savo komandos draugams. Jei jis pasirenka atakuoti pats, tuomet dažniausiai meta iš vidutinio nuotolio arba veržiasi po krepšiu, kadangi jo metimas iš trijų taškų zonos nėra pats stabiliausias.

Sezono pradžioje ne itin daug žaidybinio laiko gavęs latvis po truputį išsikovojo laiką, tačiau tuomet trūko priekinis kryžminis kelio raištis ir gynėjo sezonas baigėsi. Visada, kalbant apie tokias traumas, kyla klausimas, ar krepšininkas, grįžęs į aikštę, nepraras tokio greičio ir aštrumo, kokiu pasižymėjo prieš tai. Pastaraisiais metais vis daugiau jaunų ir perspektyvių žaidėjų patiria tokias traumas, kurios gali sugadinti jų karjerą.

Kristapas Porzingis (sunkiojo krašto puolėjas/vidurio puolėjas, 18 m., 210 cm, Sevilijos „Cajasol“)

Tikriausiai niekas nesuklystų pasakęs, kad K.Porzingis yra perspektyviausias Latvijos krepšininkas. Po sėkmingai susiklosčiusio Europos aštuoniolikmečių čempionato ir K.Porzingio žaidimo Ispanijos pirmenybėse jaunus krepšininkus stebintys tinklalapiai pradėjo latviui prognozuoti aukštą šaukimą (DraftExpress.com – 16-ą 2015 m.) ir karjerą NBA.

Kad taip nutiktų, jam pakako per rungtynes jaunių čempionate rinkti 11,6 taško, 10 atkovotų ir 1,1 perimto kamuolio bei 4,9 blokuoto metimo (9 – mažajame finale prieš Ispaniją) ir atvesti savo komandą iki mažojo finalo.

Todėl visai nenuostabu, kad pirmiausia visi išskiria latvių aukštaūgio žaidimą gynyboje, ypač blokuotus metimus. Aukštaūgis puikiai numato varžovų veiksmus, turi ilgas rankas ir greitai juda. Dėl to jis ne tik blokuoja daug metimų, bet ir gali susitvarkyti su greitais gynėjais, bandančiais jį „apeiti“. Kiek sunkiau jam sekasi gintis prieš tikrus vidurio puolėjus, kurie šiuo metu 18-metį pranoksta fizine jėga.

Šiuo metu K.Porzingis yra labai energingas žaidėjas, greitai pereinantis į priešingą aikštės pusę ir puikiai žaidžiantis greitame puolime. Dėl savo sudėjimo jam kartais iškyla problemų ir puolime, tačiau dažniausiai atletiškumas gelbsti.

Nuo daugelio panašaus tipo žaidėjų puolime K.Porzingis skiriasi tuo, kad ne tik stipriai žaidžia po krepšiu, bet ir gali mesti iš tolimesnių distancijų – tiek iš vidutinio nuotolio, tiek nuo tritaškio linijos. Puolime jis yra pakankamai universalus, nes gali žaisti, turėdamas kamuolį savo rankose taip pat gerai kaip ir sulaukęs perdavimų. Latvis užtikrintai žaidžia „du prieš du“.

Kovoje dėl kamuolių jis yra pakankamai geras, bet tikrai ne toks nesustabdomas, koks galėtų pasirodyti iš jo pasirodymų prieš bendraamžius.

K.Porzingis dar yra labai jaunas, o jau žaidžia (žaidžia nemažai ir neblogai) Ispanijos krepšinio lygoje, kuri yra laikoma pajėgiausia Europoje. Tai sako daug apie latvio potencialą. Kaip ir daugumai jaunų aukštaūgių, jam dar reikia sustiprėti fiziškai, labiau vengti pražangų ir įgyti stabilumo. Šiuo metu Europoje nėra daug tokių žaidėjų kaip aukštaūgis iš Latvijos.

Anžejus Pasečnikas (vidurio puolėjas, 18 m., 215 cm, Rygos VEF)

K.Porzingio bendraamžis ir draugas Latvijos jaunių rinktinėje taip pat žaidžia aukšto lygio krepšinį. Šį sezoną aukštaūgis sulaukė R.Butauto pasitikėjimo ir žaidė ne tik Latvijos krepšinio lygoje, bet ir Europos taurės varžybose ir VTB Vieningoje lygoje.

A.Pasečnikas yra tikras „centras“, dėl savo aukšto ūgio gerai kovojantis dėl kamuolių. Jis efektyviai atakuoja iš dviejų taškų zonos, tačiau nėra užtikrintas, mesdamas baudos metimus. Nepaisant to, jis gali įmesti tritaškį (bet tuo nepiktnaudžiauja).

Tarp savo bendraamžių A.Pasečnikas sėkmingai grumiasi nugara į krepšį ir meta iš vidutinio nuotolio. Dėl ūgio ir ilgų rankų latvis dažnai atkovoja kamuolius puolime ir pajėgia pataisyti netaiklius metimus. Būdamas arti krepšio, jis gali kamuolį įmesti ir kaire ranka. Taip pat efektyviai jam pavyksta žaisti „du prieš du“.

Žinoma, vyrų krepšinyje viską atlikti sekasi kiek sudėtingiau. VEF jam negaili žaidimo laiko, o pats krepšininkas tobulėja. Jis retai aikštę palieka turėdamas neigiamą naudingumo balą. Geriausias rungtynes šį sezoną aukšto lygio varžybose A.Pasečnikas sužaidė prieš Bandirmos „Banvit“. Prieš Turkijos ekipą jis pelnė 9 taškus, atkovojo 5 kamuolius ir surinko 12 naudingumo balų.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną