Kaip „Žalgirio“ ir „Sakalų“ sirgaliai „Ekinstoje“ Naujųjų metų fiestą kūrė (37)

Sekmadienis, Vilniaus „Ekinstos“ sporto kompleksas. Paskutinės Kauno „Žalgirio“ ir vietos „Sakalų“ rungtynės šiais metais. Šalies čempionai tris kėlinius vargo su išretėjusiais „Sakalais“, tačiau tai ne apie rungtynes.

Krepsinis.net PRO blogas „Krepšinio kultūra“

„Krepšinio kultūra“ šiandien rašo apie tai, kas vyko po intriguojančių rungtynių. O po jų galėjai pagalvoti, kad laikrodžiai išmušė dvylika valandų ir prasidėjo Naujieji metai.

Sekmadienio vakarą nuaidėjo susitikimo pabaigą žyminti sirena ir fiesta prasidėjo. Kol žalgiriečiai su vilniečiais dalijosi draugiškais rankų kepštelėjimais ir šventiniais linkėjimais, abiejų klubų sirgaliai pasiekė visų rungtynių metu kurto proceso kulminaciją.

Viename aikštės kampe „žaliųjų“ armija užkūrė žaliai baltus taip vadinamuosius „fajerius“, o kitame aikštės kampe, balkone, tviksėjo stroboskopai ir kilo geltonų „fajerių“ keliamų dūmų kamuoliai. Abejose pusėse pyškino vidutinio garsumo petardos.

Tačiau netrukus per visą salę nuvilnijo sprogimas. Po kelių akimirkų – dar vienas, netrukus – dar vienas. Kai kurie salės dar nepalikę aistruoliai ir žaidėjai kelis kartus krūptelėjo ir ieškojo sprogimo židinio. Galima buvo pagalvoti, kad „Ekinsta“ griūna. Tačiau tai tebuvo kiek neįprastai itin garsiai po kėdėmis susprogusios aistruolių petardos. Bet tai labiau kėlė aplinkinių šypsenas, o ne baimę. Aišku, kai kurie šypsojosi ir nuo sprogimų keliamo garso užsidengę ausis. O ir „fajerių“ skleidžiamos spalvos žavėjo sausakimšai salę užpildžiusius sirgalius.

„Kaip Naujieji metai“, – palikdami salę pastebėjo keli mačą stebėję žiūrovai.

"Ekinstos" sporto kompleksas

Netikėtai garsiai supyškėjusios petardos įstrigo ir „Sakalų“ trenerio Romualdo Petronio... balsui. Šis strategas ir šiaip pasižymi garsiu kalbėjimo tonu, tačiau po rungtynių „Ekinstos“ koridoriuje į žurnalisto klausimus atsakinėjo taip garsiai, kad jo mintis galėjo girdėti prie įėjimo buvę žmonės.

Tą vakarą visi liko patenkinti. „Žalgirio“ ir „Sakalų“ gerbėjai padarė savo darbą, „Žalgiris“ nors ir sunkiai, tačiau prieš Naujuosius pasiekė pergalę, kas prieš šventes, be abejo, bet kokiu atveju glosto širdį, o „Sakalai“ labiau nei tikėtasi pasipriešino dabartiniams Eurolygos grandams. Ir aistruoliai išvydo gražų reginį tiek aikštėje, tiek tribūnose.

Tikros šventės. Kadangi šventės, gal ir niekas nesupyks apie kiek apgadintas „Ekinstos“ salės sėdimąsias vietas. Juk ne kėdėse esmė, o šventinėje nuotaikoje, kurią kūrė ne tik kalendorius, bet ir visi, kas buvo „Ekinstoje“.

Keletas minčių apie „Žalgirio“ ir „Sakalų“ gerbėjų pasirodymą. Aikštės kampą užpildę „Žalgirio“ aistruoliai nenustygo vietoje visų rungtynių metu ir paliko išties gerą įspūdį (daugiau pamatysite video ir nuotraukose). Tiek garsinio, tiek vaizdinio palaikymo atžvilgiu. Ištikimieji „Sakalų“ aistruoliai, be abejo, taip pat verti pagarbos. Tik susidaro įspūdis, kad jų gretos vis mažėja. Labai gaila, žinant, kokį vaizdinį ir garsinį palaikymą jie geba kurti tokiomis sąlygomis (viena esminių – klubas, kuris visuomet tūno turnyrinės lentelės apačioje).

P.s. Kodėl parašėme būtent apie šį sirgalių pasirodymą? Taip, Lietuvos krepšinyje nėra taip, kad sirgalių naudojama pirotechnika yra koks tai neregėtas dalykas. Tačiau tas vakaras buvo išskirtinis tuo, kad gausų garsinį ir vaizdinį palaikymą kūrė ne vienos, bet abiejų komandų aistruoliai. Ir jie nekariauja tarpusavyje. Mačas buvo ypatingas ir tuo, kad ankšta „Ekinstos“ krepšinio salė (arena jos pavadinti neapsiverčia žodis) dar labiau sustiprino „Žalgirio“ ir „Sakalų“ gerbėjų kuriamą palaikymą (tiek garso, tiek vaizdo aspektais, nes salės erdvė – nedidelė). O ir taip sutapo, kad tokį gražų reginį buvo galima išvysti prieš pat Naujuosius.

O kad taip gausiai į rungtynes rinktųsi visų LKL komandų aistruoliai, tarp kurių būtų tokių entuziastų, kokie yra aktyviausi „Žalgirio“ ir „Sakalų“ gerbėjai. Ir krepšininkams žaisti būtų maloniau, ir kitiems sirgaliams susitikimas stebėtųsi smagiau.  

Naujiesiems metams dažnai sau pasižadame dalykų, kuriuos pradėsime daryti. O gal pradėkime aktyviau rinktis į krepšinio arenas ir sales bei aktyviau palaikyti savo komandas?

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su Arnoldu Kulboka – pažintis su Trinchieri, grįžimas po traumos, „Žalgirio“ susidomėjimas, Eurolygos potencialas ir karjeros vingiai