Emocingai su „Žalgiriu“ atsisveikinęs Th.Walkupas: apie sudėtingą sprendimą, vietinio etiketę ir nepamirštamus momentus (6) interviu

Treji metai – tiek Kauno „Žalgiryje“ truko Thomaso Walkupo etapas. 28-erių gynėjas neslepia – atsisveikinimas buvo sunkus, o paskutinės praeito sezono rungtynės jam baigėsi su ašaromis akyse.

Vis tik vienam etapui pasibaigus atsiveria naujas ir dabar amerikietis atstovauja Pirėjo „Olympiacos“ ekipai, su kuria turi konkretų tikslą – pasiekti Eurolygos finalo ketvertą.

„Prisimenu pirmą savo sezoną „Žalgiryje“ – jaučiau, kad tada galėjome pasiekti finalo ketvertą“, – laiką atsuka Th.Walkupas.

Kaunas jam davė daug pamokų, daug įspūdžių ir naujų draugų. Su jais Th.Walkupas turės progą susitikti jau netrukus. Ši Eurolygos savaitė dviguba, pirmiausiai lauks akistata su Šarūno Jasikevičiaus treniruojama Barselonos „Barcelona“, vėliau – su „Žalgiriu“.

„Tai bus emocingos rungtynės“, – pripažįsta jis.

Krepsinis.net – interviu su Th.Walkupu apie nelengvą vasaros sprendimą, vietinio etiketę „Žalgirio“ rūbinėje, didžiausius įspūdžius ir gyvenimą Pirėjuje.

– Jau spėjote įsikurti Graikijoje, kokie pirmieji įspūdžiai?

– Mėgaujuosi šia šalimi, man patinka kultūra, žmonės, jų atvirumas. Žinoma, oras yra nuostabus, bet visa tai yra gretutiniai dalykai. Kas yra pagrindinis, tai krepšinis. Kol kas viskas klostosi gerai ir tai yra svarbiausia, o visa kita – tik bonusas.

– Kaip atrodė „Olympiacos“ kvietimas ir ką mąstėte, jo sulaukęs?

– Atsimenu, kaip susitikau su Motiejūnu ir pasakiau, kad išvyksiu. Vaikščiojau po areną ir jaučiausi labai emocingas, žinojau, kad netrukus išvyksiu. Tai nebuvo lengva. Baigiau savo gyvenimo etapą, kuris buvo labai smagus, svarbus, per kurį daug išmokau, susipažinau su daug žmonių.

– Kuomet pasiūlymą pateikė OLY ir kuomet „Žalgiris“, ko gero, irgi užsiminė, kad norėtų jus išsaugoti, kaip mintyse dėliojotės visus pliusus ir minusus?

– Sakiau, kad tai nebuvo lengva, bet apsisprendžiau per 3–4 dienas. Jų metu galvojau apie viską, kalbėjausi su agentu, šeima, draugais ir manau priėmiau gerą sprendimą.

– Kaip atrodė paskutinės jūsų sezono rungtynės „Žalgiryje“, kai jau praktiškai žinojote, kad tai – atsisveikinimo mačas?

– Patikėkite, buvo sunku. Dar nebuvau priėmęs sprendimo, tačiau vien ta mintis, jog tai gali būti atsisveikinimas, veikė. Tada tribūnose buvo keli tūkstančiai sirgalių, vyko LKL finalas, nugalėjome „Rytą“, aš graudinausi, nes emocijų buvo daug.

– Kaune praleidote trejus metus – nemažai. Koks buvo jausmas dabar pakeisti šalį, miestą, komandą, rūbinę, namus ir visą kitą?

– Vienas mano mėgstamiausių dalykų „Žalgiryje“ buvo tas, kad kasmet jausdavau, jog grįžtu namo. Kai grįžau antriems ir tretiems metams, viskas buvo taip komfortabilu, mėgavausi tuo, susitikdavau su komandos draugais, kurių spėdavau pasiilgti, gyvenau tuose pačiuose namuose. Šie metai buvo kitokie, teko daug ko mokytis iš naujo, kaip nukeliauti iki arenos, kur gyventi, kur pavalgyti, rasti naują sušinę, kurią mėgiamą turėjau Kaune (Juokiasi).

– Ar jau teko turėti kuriozų, kadangi ir graikų kalba nėra ta, kurią pamačius būtų galima lengvai susigaudyti, kur esi ir kur turi eiti?

– Ne, bet dėl to, kad kur benueičiau naudoju GPS, šiais laikais lengva nepasiklysti (Šypsosi). Pradžia nebuvo labai lengva, bet po poros mėnesių jau esu prisitaikęs.

– Kaip atrodydavo jūsų vasaros, kuomet būdavote beveik tikras, kad liekate „Žalgiryje“?

– Aš visada palikdavau kone visus savo daiktus Kaune ir tai buvo geriausia viso ko dalis (Juokiasi). Tiesiog pasiimdavau vieną lagaminą į JAV, o visa kita, kaip žieminiai rūbai, krepšinio rūbai likdavo. Kai šią vasarą teko išsikelti, supratau, kiek visko turiu.

– Su kiek lagaminų keliavote į Graikiją?

– Tik dviem, bet iš Kauno išsivežiau penkis (Juokiasi). Turėjau daug daiktų, bet kai kuriuos jų išdalinau, perdaviau Jankūnui ir kitiems, kad išdalintų tiems, kam to reikia.

Walkupas

– Žiūrint į praeitą vasarą, ar Eurolygoje dėmesį jums rodė dar komandų?

– Pasiūlymų buvo ir kitų, tačiau „Olympiacos“ rodė didelį dėmesį man, kontaktavau su treneriu ir komandos vadovu, kurie išreiškė ambicingus tikslus. Jie nori laimėti ir tai padaryti dabar. Manau, kad tai buvo labai svarbu man, noriu būti tokios komandos dalimi. Ne sėdėti ir laukti, o siekti pergalių dabar. Ambicijos ir sirgaliai – tai buvo svarbu man.

– Prieš tai esate minėjęs, kad su „Olympiacos“ norite pasiekti Eurolygos finalo ketvertą. Ar sutiksite, kad šiemet tai padaryti bus itin sunku, žvelgiant, kaip pasistiprino kai kurios ekipos ir kiek pretendentų į šias pozicijas yra?

– Tikrai taip, bus sunku visiems – nuo didžiausio iki mažiausio biudžeto. Šiemet nebus nė vieno lengvo mačo Eurolygoje. Tačiau aš manau, kad turime sudėtį, kuri gali tai padaryti.

– Graikai – emocingi žmonės, ar galite šiek tiek palyginti „Žalgirio“ ir dabartinę graikišką „Olympiacos“ rūbinę?

– Manau, kad tai ne tik rūbinės, o apskritai kultūros dalykai. Lietuviams reikia laiko, kad pažiūrėtų, kas tu esi, prisijaukintų ir elgtųsi su tavimi kaip su geriausiu draugu. Bet galiausiai su laiku žmonės atsiveria. Tuo tarpu graikai yra atviresni ir šiltesni iškart. Kultūros šiek tiek skiriasi, tačiau tai tikrai nereiškia, kad kažkuri jų yra geresnė.

– Ar yra dar kažkokių dalykų, dėl kurių per 3 metus pakeitėte savo įspūdį apie lietuvius? Kadangi kaip amerikietis veikiausiai daug apie mūsų kultūrą, žmones prieš tai nežinojote.

– Be to, ką jau minėjau, paminėčiau paprastumą. Man tai labai patiko. Visada galėjome mėgautis komandos draugų kompanija paprastai, nors rūbinėje – be jokių ekstravagantiškų pramogų. Tas gyvenimo paprastumas buvo vienas mėgstamiausių mano dalykų, kurį vertinu.

– Praeitą sezoną daug kas minėjo, kad „Žalgirio“ rūbinėje esate lyg vietinis. Kiek ypatinga jums buvo tai girdėti ir jausti?

– Tai tikrai labai malonu. Ką ir sakiau, reikia laiko, kad tave pažintų ir taptum lyg savas. Taip, žinau, kad nesu lietuvis, šia kalba galiu pasakyti tik kelis žodžius, bet jei mane laikė beveik savu, tai man reiškia labai daug. Čia sukūriau tikrai tvirtas draugystes su Milakniu, Jankūnu ar Grigoniu.

– Ar šis etapas „Žalgiryje“ buvo pirmas karjeroje, kuomet jautėte tokią didelę meilę ir palaikymą iš aplinkos?

– Absoliučiai. Anksčiau nesu jautęs nieko panašaus.

Walkupas

– Žaidžiant „Žalgiryje“ gali jausti ne tik palaikymą, bet ir spaudimą. Kartais sirgaliai gali parodyti savo nepasitenkinimą, jei kažkam iš žaidėjų sekasi nekaip. Ar buvo etapų, kai jautėte, kad tas spaudimas slegia ir jus, kai nepateisinate aplinkos lūkesčių?

– Mano pirmieji metai buvo tokie. Žaidžiau prastai, tikrai nepatikau sirgaliams (Šypsosi). Stengiausi daryti, ką galiu geriausiai, ypač gynyboje stengiausi įgyvendinti, ko prašo Šaras. Bet jaučiau, kad neparodau viso savęs, tai buvo akivaizdu. Man užtruko, kol apsipratau sistemoje, kol pradėjau žaisti geriau.

– Ar būnant užsienio žaidėju stengėtės pasidomėti, ką apie jus rašo spauda ar mano sirgaliai? Kai esi vietinis, kartais nugali smalsumas ir skaitai net tai, ko, žinai, galbūt geriau neskaityti.

– Ne, stengiausi nieko neskaityti. Neskaitau nieko nei tada, kai žaidžiu blogai, nei kai žaidžiu gerai. Manau, kad tai yra receptas tragedijai. Aš pats po rungtynių žinau, kaip sužaidžiau, todėl neturiu skaityti, ką mano kiti. Tai yra privalumas, būnant užsienio žaidėju – gali mažiau klausyti aplinkos nuomonės.

– Pernai tokiu kritikuojamu žmogumi buvo Steve’as Vasturia, kuris nusprendė baigti karjerą. Kaip reagavote į šias žinias?

– Nustebau, kai jis tai pasakė. Tačiau svarbiausia, kad žmogus priimtų tai, kas jam yra geriausia. Džiaugiuosi už tai, kas džiugina jį. Jei jis to norėjo, esu laimingas, jog Steve’as priėmė tokį sprendimą.

– Kaip galėtumėte apibūdinti visus tris savo sezonus Kaune, žiūrint į kiekvieną atskirai?

– Pirmajame turėjome labai gerą sudėtį, jei būtume anksčiau atradę savo žaidimą, manau, galėjome patekti į finalo ketvertą. Tiesiog turėjome ilgą pralaimėjimų seriją, o vėliau susitikome su „Fenerbahče“ ketvirtfinalyje. Antraisiais metais pradėjome gerai, įsivažiavome, buvome vieningi, bet tada nutiko koronavirusas, kuris sustabdė sezoną. Dėl to jaučiausi nusivylęs. Tuo tarpu praeitą sezoną buvau liūdnas, kad nepatekome į atkrintamąsias, bet iškovojome KMT taurę, LKL trofėjų – svarbu, kad išsaugojome šias laimėjimų tradicijas. Jų nereikėtų priimti kaip savaime suprantamų. Tai yra tikrai svarbu.

– Neabejoju, kad prisiminimų turėsite daug, bet kokie būtų jūsų įsimintiniausi momentai iš etapo Kaune?

– Ko gero paminėčiau pastarojo sezono LKL finalus. Aš žaidžiau gerai, komanda – taip pat, sulaukėme grįžusių sirgalių, kas pakeitė visą nuotaiką arenoje. Po koronaviruso tai buvo sugrįžimas į gyvenimą. Tapau LKL finalų MVP ir tai man ypatinga, didžiuojuosi, kad atstovavau šiam klubui.

– Kuo skiriasi tas Thomasas Walkupas, kuris yra dabar, nuo to, kuris prieš trejus metus atvyko į Lietuvą?

– Aš visiškai kitoks. Iš Šaro išmokau labai daug, jis moko, moko ir moko kasdien, ne tik krepšinio – visko. Tuo tarpu Schilleris man atvėrė kitus krepšinio aspektus, parodė kitą jo pusę, esu už tai labai dėkingas.

– Ko labiausiai ilgitės iš Lietuvos?

– Komandos draugų, Milo, Jankūno, kitų bičiulių, „Sushi Masters“ vietos, arenos – daug ko. Treji metai – daug, kad prisijaukintum vietą ir būtų sunku ją palikti. Žinoma, sprendimo nesigailiu, jaučiuosi laimingas Atėnuose, bet praeitą laiką atsiminsiu nuostabiai.

Walkupas

– Ši savaitė – gana ypatinga jums: susitiksite su „Barcelona“, kurioje – būrys buvusių komandos draugų ir trenerių, vėliau – su „Žalgiriu“. Kokios emocijos yra prieš ją?

– Man tai bus emocinga, daug pažįstamų veidų, bus labai įdomu. Tačiau turėsiu tai palikti nuošalyje, kovoti ir žaisti savo žaidimą. Tikiuosi, pasieksime abi pergales (Šypsosi).

– „Žalgiris“ išgyvena sunkią sezono pradžią, kokį įspūdį dabar jis palieka jums?

– Taip, jie stringa, bet sezonas yra ilgas. Yra neteisinga sezoną nurašyti jau dabar, liko begalė rungtynių. Dabar svarbiausia koncentruotis į kitas rungtynes ir nežiūrėti tolyn.

– Jūs gerai žinote, kas yra pralaimėjimų serijos, ko galite palinkėti „Žalgiriui“?

– Manau, kad svarbiausia yra tęsti darbą LKL ir ten rinkti pergales. Tai yra rungtynės, kuriose įgauni ritmą ir vėliau tai gali perkelti į Eurolygą. Kaip sakau, nurašyti nėra ko.

– Ar nustebote, kad „Žalgiris“ ėmėsi permainų trenerių štabe ir atleido Martiną Schillerį?

– Žinoma, nustebau, bet nesu vadovas, nežinau, kas yra gerai ar ne. Schilleris yra geras vyras ir treneris, bet klubas geriau žino, ko jiems reikia.

– Kalbant apie vietines lygas, „Olympiacos“ sugrįžo į Graikijos lygą po pertraukos, kokios emocijos dėl to yra Pirėjuje?

– Tai didelis dalykas. Žaisti tik Eurolygoje yra sunku, prarandi ritmą, kuomet rungtynių tiek mažai. Manau, kad dabartinis sprendimas yra sėkmės receptas. Taip pat turime galimybę laimėti dar du trofėjus, nekantrauju to. Labai laukiu rungtynių su „Panathinaikos“ ir to derbio atmosferos.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą