M.Balčiūnas: apie artėjančią FIBA griūtį, niekinius grasinimus, LKF drąsos stoką ir šviesią Europos krepšinio ateitį (12) savaitės interviu

Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia rubriką „Savaitės interviu“. Tradiciškai kiekvieną penktadienį pateikiame jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Europos krepšinyje šiuo metu vyksta rimtas sujudimas. Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) ir Eurolygos kare skraido žiežirbos, keliančios daug diskusijų bei daugiau klausimų nei atsakymų.

Ar realūs yra FIBA grasinimai? Kas laukia Europos klubų? Ar rinktinės iš tiesų gali būti pašalintos iš čempionatų? Ir galų gale – kuo visa tai baigsis?

Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigia, kad susiklosčiusi situacija jo visiškai nestebina. Tačiau, pasak M.Balčiūno, FIBA grasinimų bijoti nereikia, nes jie daugiausiai žalos padarytų ne Europos krepšiniui, o būtent šiai tarptautinei organizacijai.

„Europos krepšiniui tai – labai teigiamas reiškinys“, – neabejoja buvęs LKF generalinis sekretorius.

– Mindaugai, kokia yra jūsų nuomonė apie Europos krepšinyje pribrendusį karą?

– Iš principo, tai nėra nauja situacija, tik dabar ji galbūt pasiekė kulminaciją. Prieš ketverius metus – 2012-aisiais – jau pačios Europos krepšinio federacijos buvo sukilusios prieš FIBA tvarką. Jau tada visi matė, kad vadyba, organizacija tiesiog vegetuoja. Iš 28 federacijų didelė dauguma pasirašė savo ketinimų ir siekių memorandumą bei tuomečiam prezidentui pasiūlė atsistatydinti. Jau tada kritiškai reikėjo pokyčių. Tačiau dėl įvairių aplinkybių tos intencijos buvo numalšintos, viskas buvo laikinai prigesę, bet dabar, kaip matome, viskas grįžo bumerangu.

Prieš ketverius metus mes net ėjome į arbitražo teismą. Niekas nesakė apie tai, kad vienas iš pažangios idėjos šalininkų Naras Zanolinas (buvęs „FIBA Europe“ generalinis sekretorius – Krepsinis.net) prisiteisė gerokai virš 1 mln. eurų kompensacijos už tai, jog buvo neteisėtai atleistas. Yra daug dalykų, kurie nutylimi.

– Kaip jau sakėte, dabartinė situacija jūsų nenustebino, tačiau kaip manote, kodėl toks didžiulis sujudimas kilo būtent dabar?

– Praėjo jau 16 metų po to, kai FIBA pralaimėjo lemiamą mūšį, kuomet klubinis krepšinis perėjo į privačias rankas. Dar kai aš buvau valdyboje, FIBA daug šnekėjo apie tai, kaip pakeisti situaciją.

Esminis dalykas yra tas, kad ten sėdintys žmonės bijo pripažinti, jog nebegrąžinsi to, kas buvo, kad reikia sėsti bei tartis. Būtų logiška, jei FIBA pripažintų savo pralaimėjimą klubinio krepšinio kontekste, ateitų pas Eurolygos vadovus ir sakytų: kuriame vieną produktą. Tada laimėtų ir viena, ir kita pusė.

Eurolyga, komercine prasme, tikrai gali išgyventi be FIBA, o tuo tarpu FIBA nebeturi kur augti, nes turi tik rinktinių čempionatus, bet de facto, tai irgi kontroliuoja Eurolyga. Jei klubas pasakys žaidėjui: negali vykti į čempionatą, turi būti čia, nes mes tau mokame algą, investuojame į tave, krepšininkas neturės pasirinkimo. Taip, gal jis rinktinę suvoks kaip patriotinę pareigą, bet vis tiek visi žiūrės savo gyvenimo bei asmeninės karjeros.

– Iš FIBA pusės dabar pasirodė diktatūros laikus primenantys grasinimai šalių federacijoms.

– Sakyčiau, kad iš FIBA pusės prasidėjo visiška desperacija: kažkokie grasinimai klubams, kurie yra svarbus Europos krepšinio vystymo subjektas, grasinimai federacijoms, kurios yra FIBA narės. Tokiu būdu FIBA grasina pati sau. Manau, kad tai yra paskutinis destrukcijos etapas ir visa tai lems FIBA organizacijos griūtį.

Tai įvykti turėjo jau seniausiai, nes FIBA valdymo struktūra, metodai yra atgyvenę. FIBA yra uždara organizacija, kontroliuojama generalinio sekretoriaus, ten nėra jokio atstovavimo, laisvo pasirinkimo. Jei vykdomajame komitete daugiau nei pusė žmonių yra skiriama Patricko Baumanno (generalinis FIBA sekretorius – Krepsinis.net), reiškia, vienintelis tikslas yra išlaikyti įtaką. Jei bijai eiti į atvirą bei laisvą diskusiją su įvairiomis nuomonėmis, kurių dauguma galbūt prieštarauja tavajai, tuomet gimsta baimė netekti įtakos.

Vienas žymus sporto vadybininkas yra pasakęs, kad ši organizacija yra įstrigusi tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo – tai visiška tiesa. Gyvenimas nuėjęs į priekį, komercinė aplinka yra kita, sprendimai – taip pat. Nieko grasinimais bei bauginimais nepadarysi: laisva rinka laisvame pasaulyje nustato savo dėsnius. Šiuo atveju klubinis krepšinis yra jau toli pažengęs ir FIBA šį mūšį jau yra pralaimėjusi. Dėl to ji bent represiniais metodais bando įtaką turėti, o tai nėra įmanoma.

Krepšinį suprantančiam žmogui tie grasinimai kelia juoką, nes rimta organizacija to nedarytų. Pagalvokite, jei jie išmes Italijos, Ispanijos, Lietuvos rinktines, tai turbūt liks su Armėnija, Gibraltaru ir dar su kažkuo (Juokiasi).

– Ar teisingai suprantu: manote, kad FIBA savo grasinimų net neišpildytų, nes jai tai būtų visiškai nenaudinga?

– Jie gali siųsti įvairius raštus, bet jeigu diskvalifikuos federacijas, reiškia, jos kurs naują struktūrą. Kitaip sakant, jos gali kurti naują FIBA, tik ji vadinsis kitaip. Ta diskvalifikacija galbūt skamba labai grėsmingai, bet didžiausios negatyvios tokio sprendimo pasekmės kirstų tik FIBA organizacijai. Tiems grasinimams nėra net jokios logikos.

– Ką manote apie Italijos krepšinio federacijos sprendimą atsiriboti nuo nacionalinio čempionato?

– Žinote, Vokietijoje, Ispanijoje vietiniai čempionatai jau dabar yra atsiriboję nuo federacijų. Realiai, Lietuvoje – taip pat. Taip yra daug kur. Paprasčiausiai klubai steigia savo asociaciją ir toliau sėkmingai žaidžia jau nebe federacijos sudėtyje.

– Lietuvos krepšinio federacija (LKF) skatina komandas palaikyti FIBA turnyrą. Ar gali būti, kad tokia pozicija yra dėl to, jog bijoma pasipriešinti FIBA nuomonei?

– Kiekviena organizacija turi skirtingai drąsos palaikyti vieną ar kitą poziciją. Manau, kad federacijai tikrai yra labai nelengva, nes, matyt, jie aiškiai mato, kur yra teisybė, bet politinė priklausomybė vaidina savo vaidmenį. Galbūt dėl to ir tenka taip diplomatiškai tylėti. Nežinau (Šypsosi).

– Ko gero FIBA pozicijos nepalaikančioms federacijoms ar klubams reikėtų sėsti prie bendro stalo ir kartu ieškoti išeičių bei veikti, nes po vieną kažką pakeisti bus labai sunku.

– Teisingai. Matote, visa bėda yra FIBA vadovų pozicijoje, konkrečiai – Baumanno. Nuo ten kyla neišsprendžiamas ginčas. Šioje situacijoje būtų užtekę, kad viso labo dvi organizacijos susėtų, priimtų visiems palankų sprendimą bei pasidalintų sferas, už kurias būtų atsakingos. Galbūt vieni būtų atsakingi už rinktines, kiti – už klubinį krepšinį ir situacija būtų išspręsta.

– Kokią įtaką, jūsų nuomone, šis karas padarys komandoms?

– Žiūrint logiškai, iš verslo pusės, klubai turėtų atsiskirti nuo federacijų ir turėti savo organizaciją. Tokiu atveju ir visi FIBA grasinimai bus absoliučiai nieko verti. Nors ir dabar jie tokie yra.

– Kaip manote, kokių rezultatų galiausiai duos visa ši susiklosčiusi situacija?

– Komandos ir federacijos mato, kaip vystosi civilizuotas pasaulis. Pavyzdžiui, koks yra JAV pavyzdys – stipriausia lyga yra visiška dominantė krepšinio sistemoje ir tik po jos eina rinktinės bei kiti dalykai. Tik laiko klausimas, kada tas pats įvyks Europoje: ar tai padarys Eurolyga, ar atėjusi NBA.

Įtakos jau seniai yra persiskirsčiusios: galbūt politinė įtaka dar yra FIBA rankose, bet klubiniame krepšinyje politika nebesprendžia nieko. O pinigai ir moderni vadyba yra klubų organizacijų pusėje – Eurolygoje bei ULEB. Manau, kad dabartinė situacija yra teigiamas reiškinys, nes krepšinis, kaip socialinis reiškinys, išgyvena labai intensyvų transformacijos laikotarpį, kurį futbolas yra jau seniai išgyvenęs, JAV krepšinis – taip pat. Prieš maždaug 40 metų. Dabar tai atėjo ir į Europą.

Manau, kad su laiku ir pačios federacijos turės pereiti į Eurolygos pusę, įkurti kokią „Euroleague International“ ar panašią organizaciją.

„Ilgoji pertrauka“: lažybos NKL‘e, kaip įsidarbinti LKL klube, krepšininkų ligos, netikros informacijos pakišimas žurnalistams ir LKL transliacijų likimas