Mirtinas D.Motiejūno ginklas apdainuojamas JAV žiniasklaidoje: kaip lietuvis tapo vienu pavojingiausių NBA žaidėju baudos aikštelėje? (22) analizė

Hjustono „Rockets“ lietuvio Donato Motiejūno pavardė šį sezoną Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) skamba vis garsiau. Lietuvos rinktinės puolėjas vertinamas ne tik komandos draugų, trenerių, varžovų, tačiau ir lygos analitikų. Portalas „Bleacher report“ žavisi D.Motiejūno firminiu puskabliu, kuris šį sezoną tapo mirtinu ginklu.

Donatas Motiejūnas tapo atsakymu, nors Hjustono „Rockets“ uždavė klaidingą klausimą. Jie galvojo, kad lietuvis taps perimetro sunkiuoju krašto puolėju, tačiau jis tapo geriausiai krepšį baudos aikštelėje atakuojančiu ekipos krepšininku.

„Rockets“ filosofijai tai – labai gerai. Yra du keliai, kuriais Hjustono klubas mėgsta pelnyti taškus: iš baudos aikštelės arba nuo tritaškio linijos. Ir nors D.Motiejūnas šį sezoną rodo progresą atakuojant iš tolimų distancijų, didžiausią pažangą lietuvis padarė puldamas baudos aikštelėje.

Dar akivaizdesni lietuvio sugebėjimai išryškėjo, kai „NBA.com“ pristatė galimybę nagrinėti statistiką pagal žaidėjo tipą. Vienas iš elementų – žaidimas nugara į krepšį, kurį jie apibrėžia taip: kai žaidėjas atakos pabaigoje priima kamuolį nugara į krepšį ne arčiau nei 4 metrais nuo krepšio.

Tokiose situacijose D.Motiejūnas šį sezoną surinko 225 taškus – tai yra 13 rezultatas visoje Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA). Tarp krepšininkų, kurie surinko bent 100 taškų iš tokių situacijų D.Motiejūnas pirmauja pagal pelnomus taškus per vieną ataką – pelno po 1 tašką per ataką iš žaidimo nugara situacijų. Žmonių kalba kalbant, lietuvis yra ne tik geriausias nugara į krepšį žaidėjas „Rockets“ komandoje, tačiau ir vienas geriausių visoje lygoje.

Liūto dalį savo taškų žaisdamas nugara į krepšį D.Motiejūnas surenka puskabliu. Tokiu būdu jis įmetė 106 metimus – geriausias rezultatas NBA. Žinoma, ne visos lietuvio pabaigiamos atakos vainikuojamos žaidimu nugara, kaip ir metimas puskabliu – ne kiekvienos žaidimo nugara situacijos užbaigimas.

Tačiau, kai tu esi 213 cm ūgio, puskablis gali tapti mirtinu ginklu. Šiuo ginklu sėkmingai naudotis D.Motiejūnui padeda puikus kojų darbas.

Štai, dėl ko man ši istorija taip patinka.

Nuostabu, kai krepšininkas tobulina kažkokį žaidimo elementą visą vasarą, o sezono metu naujasis ginklas verčia analitikus apie tai kalbėti ir rašyti. Verčia pripažinti, koks svarbus krepšininko progresui yra papildomas darbas.

Tačiau ne kiekvieną kartą tokie pokyčiai nutinka per vieną naktį. Kartais prireikia keletos metų, kol galima pradėti skinti vaisius.

Pasižiūrėkite į šį 2013 metų rugsėjo 13 dieną pasirodžiusių vaizdo įrašą, kaip D.Motiejūnas individualiai darbuojasi su „Rockets“ legenda Hakeemu Olajuwonu. Anot „NBA.com“, paskutinį kartą lietuvis su garsiuoju vidurio puolėju darbavosi šių metų vasario 24 dieną.

Savo firminį žaidimo elementą D.Motiejūnas šlifuoja jau dvejus metus. Darbas pradeda atsipirkti. Pasižiūrėkime, kokiu būdu lietuvis renka taškus.

D.Motiejūno žaidimo nugara judesiai nėra kažkuo ypatingi. Panašius elementus galima išvysti ir mokyklų krepšinio lygyje, tačiau juos nugludinti iki tobulybės – štai, kas daro juos ypatingais.

Vaizdo įraše matome, kaip D.Motiejūnas paprastu judesiu įtvirtina atraminę koją galinės linijos link, atlieka staigų judesį ir metimą. Tai nėra jo firminis klaidinantis judesys. Tai tik elementas, padedantis pasirengti jo firminiam judesiui. Gebėjimas įtvirtinti atraminę koją galinės linijos link – labai svarbus elementas, siekiant suklaidinti varžovą.

Firminis D.Motiejūno žaidimo elementas turi tris fazes. Pirmiausia, jis įtvirtina atraminę koją, tuomet perkelia kūno svorį, taip versdamas ir varžovą pasislinkti arčiau galinės linijos, o kai oponentas pasiduoda šiam veiksmui, lietuvis staigiai sukasi į priešingą pusę, susikurdamas didžiulę erdvę metimui.

Kai D.Motiejūnas atlieka metimą puskabliu, jo varžovas yra visiškai praradęs kontrolę. Jo svoris persikėlė į priešingą pusę ir jis neturi laiko susigrąžinti pozicijos. Tada telieka tiesiog realizuoti metimą į krepšį.

Tokiu judesiu D.Motiejūnas „maudė“ ne tik Kennethą Fariedą, tačiau ir Timofejų Mozgovą.

Čia D.Motiejūnui pavyko suklaidinti rusą, tačiau į pagalbą atskubėjęs jo komandos draugas vertė lietuvį stabtelti. Išlaukęs tinkamo momento jis dar kartą suklaidino T.Mozgovą ir tuomet netrukdomas atakavo krepšį.

O tais atvejais, kai varžovai nusprendžia lietuvio ginklą stabdyti gausesnėmis pajėgomis, D.Motiejūnas geba pamatyti laisvą komandos draugą ir perduoti jam kamuolį. Penkių rezultatyvių perdavimų ribą lietuvis pasiekė vos keturis kartus karjeroje, tačiau net dukart nuo kovo 3 dienos.

Ne viskas NBA turi būti nauja ir originalu. Tuo pačiu ne viską lemia atletiškumas, gebėjimas apsisukti 720 laipsnių kampu ar įdėti prakišus kamuolį tarp kojų. Paprastas žaidimo nugara elementas, užbaigtas puskabliu, įvertinimas tiek pat taškų.

Kartais mes turime sustoti ir įvertinti krepšininką, kuris siekia įvaldyti fundamentalius krepšinio elementus. Ir D.Motiejūnas tą padarė iki tokio lygio, jog įvaldė vieną labiausiai neuždengiamų metimų lygoje. Jis nėra efektingas, tačiau jis – efektyvus. Juk tai yra svarbiausia.

„Ilgoji pertrauka“: visų „Ryto“ žaidėjų atlyginimai – nustebinęs brangiausias krepšininkas, geras sandoris su „Neptūnu“, kam permokama, o kieno kontraktai – geriausi