M.Pocius apie olimpinį startą: įtampa dings su pirmuoju švilpuku (1)

 Pirmasis varžovas Londono olimpinėse žaidynėse – Argentina – sunkus, bet įveikiamas varžovas. Taip galvoja 2010 metais pasaulio čempionate vienas iš įspūdingos pergalės prieš šios Pietų Amerikos valstybės krepšininkus kaltininkas Martynas Pocius.

„Atsiminimai iš tų rungtynių prieš dvejus metus labai geri. Vienos įspūdingiausių rungtynių. Žinome, kad taip tikrai nebus. Jų komanda kita ir jie prisimena tas rungtynes. Bus sunku. Realiai žiūrint, tai tikrai gera rinktinė, bet tikėkimės, galime nugalėti“, – teigė M. Pocius.

– Kokį įspūdį paliko olimpinis kaimelis? Ar skiriasi nuo gyvenimo viešbutyje?

– Visai kas kita. Kaimelyje esu pirmą kartą. Įspūdis didelis. Kartą teko universiadoje dalyvauti, bet skirtumas milžiniškas. Žmonių daug daugiau ir organizacija geresnė. Įspūdinga buvo pirmą dieną pasivaikščioti ir viską pamatyti.

– Daug kalbama apie olimpinę dvasią. Ar tenka kažką tokio jausti?

– Jaučiasi. Sunku nupasakoti turbūt. Visi sportininkai kartu, palaikome kitų sporto šakų atletus. Gera energija jaučiasi.

– Teko su kitais pabendrauti?

– Dar nedaug. Šiek tiek matėmės per susitikimą su Prezidente Dalia Grybauskaite.

– Atidarymo ceremonijoje nedalyvavote?

– Galbūt buvo daugiau noras pailsėti, nes atskridome tą pačią dieną, daug laukėme, daug valandų sugaišome. Galėjome iš šono visa tai stebėti. Įspūdis didelis. Pats buvau stadione, tačiau fakelo uždegimą jau mačiau per televiziją.

– Ar kambaryje ne ankšta?

– Yra lova, dušas. Tikrai nesiskundžiu. Valgis ir valgykla įspūdingi, pasirinkimas maisto – kokio nori. Sąlygos visiems vienodos.

– Leidi sau eksperimentuoti valgykloje?

– Išmėginau afrikietišką ir azijietišką virtuvę. Smagu.

– Atsakomybė olimpiadoje didesnė?

– Įtampa dings su pirmuoju švilpuku. Apskritai esame patyrusi komanda. Olimpiadoje didelė atsakomybė, bet įtampa pradėjus žaisti dings ir liks noras rodyti rezultatus.

„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje