„Ar žinote, kad?“: „Auksinio berniuko“ istorija: pradžia (22) pirma dalis

Šarūną Jasikevičių drąsiai galima vadinti viena svarbiausių asmenybių Lietuvos krepšinio istorijoje. Jo pasitraukimo iš didžiojo sporto proga portalas Krepsinis.net ir rubrika „Ar žinote, kad?“ pristato specialią straipsnių seriją Š.Jasikevičiaus įspūdingai karjerai prisiminti.

1976 metų vasarą žymi to meto Lietuvos rankininkė turėjo gyvenimo šansą pirmą kartą išbėgti ant Olimpinių žaidynių aikštelės parketo. Tą vasarą Rita Jasikevičienė turėjo atstovauti Tarybų Sąjungos rinktinei Monrealio olimpinėse žaidynėse, tačiau įvykiai susiklostė ne taip, kaip buvo planuota.

Besiruošdama olimpiadai moteris sužinojo, jog laukiasi. Teko priimti sprendimą: gimdyti ar išpildyti karjeros svajonę. Spaudžiama ir terorizuojama R.Jasikevičienė nusprendė priimti tais laikais nepriimtiną sprendimą – pasitraukti iš SSRS rankinio rinktinės ir taip užsitraukti rusų sporto funkcionierių bei trenerių nemalonę.

1976 metų kovo 5 dieną Kauno ligoninėje pasaulį išvydo berniukas, kuris vėliau tapo viena ryškiausių Lietuvos krepšinio istorijos asmenybių.

Pradžia

„Šarūnas net ir sėdėdamas mala kojytėmis“, – tokią pastabą iš mažojo Šarūno auklėtojos kartą išgirdo jo motina. Emocingas sūnaus charakterio būdas išryškėjo jau pirmosiomis jo gyvenimo dienomis. Drąsa, įžūlumu ir įgimtomis lyderio savybėmis vėliau vaikinas skynėsi kelią krepšinio aikštelėje.

Feliksas Mitkevičius buvo vienas tų žmonių, kuriems teko aušinti kunkuliuojančias jaunojo Š.Jasikevičiaus emocijas. Pirmasis vaikino treneris Kauno krepšinio mokykloje anksti įžvelgė didžiulį jo potencialą krepšiniui. Kai dvylikos Šarūnas nusprendė padėti krepšinio kamuolį į lentyną, F.Mitkevičius nieko nelaukdamas susisiekė su berniuko tėvais ir labai aiškiai išdėstė situaciją.

„Šarūno netektis bus didžiulė visam Lietuvos krepšiniui“, – toks trenerio pareiškimas apie dvylikametį berniuką galėjo gerokai nustebinti jo tėvus, tačiau tėvas Linas Jasikevičius tada patikėjo F.Mitkevičiaus žodžiais ir Šarūnas daugiau šalimais nebesižvalgė.

Keturiolikos jis buvo pakviestas atstovauti Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) rinktinei. Tada vaikinas suprato: krepšinis gali būti ne tik hobis. „Kai augau, mažai mano bendraamžių turėjo tikslą tapti labai gerais krepšininkais. O tai buvo mano tikslas“, – neslėpė Š.Jasikevičius. Sulaukęs šešiolikos jis išpildė vieną pirmųjų savo svajonių.

Jaunučių čempionatuose Lietuvos rinktinės vedliu tapęs perspektyvus įžaidėjas sulaukė kvietimo vilkėti geriausios šalies krepšinio komandos – Kauno „Žalgirio“ – marškinėlius. Lemtingu būsimajai Lietuvos krepšinio žvaigždei tapo naujametinis turnyras Čekijos mieste Ostravoje.

„Prie manęs priėjo vienas skautas iš Olandijos (Robas Meursas, – aut. past.) ir pasiūlė mintį mokytis ir žaisti krepšinį Amerikoje, – lemtingą susitikimą prisiminė Šaras. – Manau, kad žaisti ir mokytis ten yra kiekvieno krepšininko svajonė. Reikalai po truputį ėmė judėtį į priekį ir dabar esu laimingas, kad turiu bilietą, Amerikos vizą.“

Amerikietiškos pamokos

Šarūno kelias pasuko už Atlanto. Amerikiečių šeimoje įsikūręs jis žaidė krepšinį ir mokėsi Solanko vidurinėje mokykloje Pensilvanijoje. Netrukus Šaras susidūrė su pirmosiomis problemomis.

Nors vaikinas nestokojo talento, pasižymėjo puikiu metimu ir sugebėjimu kontroliuoti ekipos žaidimą puolime, jo gynyba treneriui Donui Fisheriui ėmė kelti abejonių: „Koją studentų krepšinyje jam gali pakišti abejotini sugebėjimai gintis.“

Trenerio prognozės išsipildė. Susiejęs savo ateitį su Merilendo universitetu Š.Jasikevičius pirmus dvejus metus turėjo prisiimti nemalonų atsarginių žaidėjų suolelio „šildytojo“ vaidmenį. Už Johny Rhodeso nugaros atsidūręs lietuvis savo šanso laukė vedamas svajonės vieną dieną praverti stipriausios planetos krepšinio lygos (NBA) duris. Ten tuo metu pirmuosius žingsnius žengė Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis.

„Jei mano didžiausias tikslas būtų patekimas į NBA, tai mažiausiai tenkintų grįžimas į Lietuvą. Ten nesijausčiau taip patogiai. Per tuos penkerius metus JAV suamerikonėjau“, – tada pripažino Š.Jasikevičius.

Trečiaisiais studijų metais vaikinas pagaliau išsikovojo vietą startiniame penkete, tačiau dažniausiai – atakuojančio gynėjo vaidmenyje. Komandos varžovų krepšių tinklelius vis dažniau ėmė skrosti šaltakraujiški Šaro tolimi šūviai. Paskutinius dvejus metus universitete lietuvis pirmavo pagal įmestų tritaškių skaičių. Jo komandos treneris ir Nacionalinės koledžų atletų asociacijos (NCAA) apžvalgininkai Š.Jasikevičiui klijavo „metiko“ etiketę, o tas jam itin nepatiko.

„Nekenčiu, kai žmonės mane vadina „metiku“. Aš aikštelėje galiu daryti kur kas daugiau, – nepasitenkinimo tada neslėpė Šarūnas, kartu pridurdamas. – Žmonės man taip pat sako: „Tu labai patobulėjai per šiuos metus“. Aš jiems atsakau: „Aš tapau geresniu žaidėju dėl to, nes man yra suteiktas šansas parodyti, kas esu.“

Įsibėgėjusio Š.Jasikevičiaus pavardė ėmė vis dažniau šmėžuoti JAV žiniasklaidoje, o vienas NBA klubo skautingo direktorius atvirai pareiškė: „Nėra abejonių, kad šis vaikinas ateinantį sezoną rungtyniaus NBA“. Deja, skauto žodžiai tik ir liko žodžiais, o pajėgiausios krepšinio lygos komandų dėmesio nesulaukęs perspektyvus lietuvis ėmė žvalgytis Senojo žemyno pusėn.

Atgal į Europą

Politikos mokslus baigęs Š.Jasikevičius sulaukė kvietimo prisijungti prie antrus metus gyvuojančios Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos. Krepšininkas padėjo parašą po pirmuoju karjeros 50 tūkstančių JAV dolerių vertės kontraktu. Šaras žengė pirmuosius žingsnius į Europos krepšinio elitą.

„Jaska atrodė kaip visi amerikonai. Žaidė savo malonumui ir gal ne tiek partneriams. Buvo labiau individualaus plano žaidėjas“, – vėliau pripažino tuo metu Š.Jasikevičiaus komandos draugu buvęs Rimas Kurtinaitis.

Šaras kaipmat tapo „Lietuvos ryto“ komandos lyderiu. Saportos taurės turnyre vidutiniškai rinkdamas 16,8 taško, atkovodamas po 4 kamuolius ir atlikdamas 4,8 rezultatyvaus perdavimo Š.Jasikevičius netruko išgarsėti Europos krepšinio rinkoje, o jo vedina sostinės komanda debiutą antrame pagal pajėgumą Europos klubinio krepšinio turnyre pažymėjo patekimu į ketvirtfinalį.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale „Lietuvos rytas“ ir Š.Jasikevičius susidūrė su Eurolygos čempionų šampaną neseniai Miunchene laisčiusiais Kauno „Žalgirio“ krepšininkais. Šioje serijoje nugalėtojas nekėlė abejonių dar prieš jai prasidedant.

Lyderio savybių nestokojęs Š.Jasikevičius patraukė legendinio Slovėnijos krepšinio specialisto Zmago Sagadino dėmesį. 1999 m. Europos čempionate treneris dėl Š.Jasikevičiaus stebėjo visas Lietuvos rinktinės rungtynes. Jis prisiviliojo Šarą į Liublianą, kur krepšininkas sudarė vienerių metų 150 tūkst. JAV dolerių vertės sutartį su „Union Olimpija“. Vėliau Šaras neslėpė:

„Šis treneris yra išprotėjęs, tačiau tai yra geriausias dalykas, kuris galėjo tuo metu man nutikti.“

Apie Z.Sagadino treniruotes sklandė įvairios legendos. Pasakojama, jog nusivylęs savo auklėtinių pastangomis Z.Sagadinas kartais nevengdavo itin netradicinių sprendimų. Jo vadovaujamų komandų krepšininkams yra tekę kentėti 7 valandų trukmės treniruotes. Europos krepšinio kuluaruose sklandė posakis: jeigu dirbai su Sagadinu, gali dirbti su bet kuo.

Tačiau Slovėnijos krepšinio apžvalgininkai bei specialistai vieningai sutiko: itin griežtas treneris puikiai dirba su jaunais krepšininkais. Jis išspaudžia iš jų maksimumą.

Be „karinio“ pobūdžio treniruočių Z.Sagadino mokykloje Š.Jasikevičius gavo unikalią progą parodyti savo talentą tarp geriausių Europos krepšininkų. „Union Olimpija“ 1999–2000 m. sezone nužygiavo iki Eurolygos ketvirtfinalio, kuriame tik po atkaklios kovos serijos rezultatu 1:2 nusileido būsimajai Šaro komandai – „Barcelona“.

Lietuvio puikus sezonas Slovėnijoje buvo vainikuotas naudingiausio pirmenybių krepšininko prizu, iškovota šalies taure bei fiasko Slovėnijos lygos finale.

Jasikevičius

Kelias į Sidnėjų

1997 m. Š.Jasikevičius pirmą kartą karjeroje apsivilko Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius. Debiutas Ispanijoje vykusiame Europos čempionate 21-erių metų atakų organizatoriui buvo dvejopas. Vidutiniškai 16 minučių aikštelėje praleisdavęs Šarūnas krepšį atakavo vos 26 procentų taiklumu, tačiau pasižymėjo 3,1 rezultatyvaus perdavimo vidurkiu. Lietuvos rinktinė čempionate liko šešta ir iškovojo teisę rungtyniauti 1998 m. Pasaulio pirmenybėse.

Po metų į rinktinę sugrįžęs Šarūnas ir toliau ieškojo vietos po saule. Graikijoje jo minučių vidurkis buvo dar mažesnis nei pirmajame karjeros čempionate (13 min.), krepšininkas pasižymėjo 4,6 taško ir 1,4 rezultatyvaus perdavimo rodikliais. Lietuvos rinktinė ketvirtfinalyje apmaudžiai nusileido Rusijos krepšininkams ir čempionatą baigė septintoje vietoje.

Tik po dvejų metų, 1999 m., Š.Jasikevičius Lietuvos rinktinėje užsitarnavo startinio penketuko atakų organizatoriaus vaidmenį. Į Prancūziją dėl medalių ir kelialapio į 2000 m. Sidnėjaus olimpiada vykusi Lietuvos rinktinė sulaukė ir A.Sabonio pagalbos.

Čempionato ketvirtfinalyje Šarui teko patirti iki tol vieną skaudžiausių nusivylimų. Rungtynėse su Ispanija Š.Jasikevičius žaidė geriausias pirmenybių rungtynes. Lyderio vaidmens ėmęsis 23 metų atakų organizatorius per 25 minutes surinko 22 taškus, tačiau visa tai nublanko prieš lemiamą jo metimą. Šarūnas turėjo progą metimu iš vidutinio nuotolio išlyginti rezultatą, tačiau rankas palikęs kamuolys tikslo nepasiekė. Lietuvos rinktinė krito 72:74.

Čempionatą lietuviai užbaigė revanšu Rusijos rinktinei, tuo pačiu iškovodami penktąją vietą bei kelialapį į Sidnėjaus olimpiadą.

Išgirdęs A.Sabonio ir Artūro Karnišovo atsisveikinimus su Lietuvos rinktine, Jonas Kazlauskas į Sidnėjų skrido su itin jauna komanda, kurios amžiaus vidurkis buvo kiek daugiau nei 25 metai – vienas mažiausių tarp olimpiados dalyvių. Šioje komandoje pirmasis smuikas buvo patikėtas Š.Jasikevičiui.

Turnyro pradžioje lietuviai pateisino jiems klijuotą vidutiniokų etiketę, gynybinio stiliaus rungtynėse rezultatu 48:50 nusileidę italams. Antrajame mače Lietuvos rinktinė pademonstravo didžiulį potencialą 81:63 nugalėdama būsimus finalo dalyvius prancūzus. Galiausiai, trečiajame grupės mače laukė JAV rinktinės iššūkis.

Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo apšilimas prieš tikrąjį mūšį. Lietuviai davė signalą arogancijos neslėpusiems amerikiečiams, kurie iki tol varžovus triuškino vidutiniškai 39 taškų skirtumu. Š.Jasikevičius atliko 6 rezultatyvius perdavimus, kuriuos taškais pavertė Darius Songaila ir Mindaugas Timinskas, o Lietuvos rinktinė JAV krepšininkams nusileido tik po atkaklios kovos – 76:85.

Šaras vėliau pripažino: sėkmingas pirmasis mačas su amerikiečiais įpūtė jaunai Lietuvos rinktinei pasitikėjimo savo jėgomis.

Grupės etapą olimpiniame krepšinio turnyre lietuviai baigė lengvomis pergalėmis prieš Naująją Zelandiją ir Kiniją. Ketvirtfinalyje Š.Jasikevičiaus 18 pelnytų taškų ir 4 rezultatyvūs perdavimai padėjo palaužti principinius varžovus Jugoslavijos krepšininkus – 76:63.

Istorinio mūšio su JAV rinktine diena išaušo. Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose tądien tvyrojo neįprasta atmosfera. Lietuvos rinktinė dar kartą stojo akis į akį su amerikiečiais, kuriems jau buvo metę rimtą iššūkį. Nors iš pradžių, tikinčių lietuvių pergale buvo mažai, sulig kiekviena minute antrajame rungtynių kėlinyje trys milijonai širdžių virpėjo vis smarkiau.

Iki antrojo kėlinio pabaigos likus pusantros minutės, Š.Jasikevičius privertė šeštąją pražangą užsidirbti rezultatyviausią varžovų krepšininką Alonzo Mourningą bei, sumetęs du baudos metimus, išvedė Lietuvos rinktinę į priekį (80:79).

Netrukus Vince‘as Carteris baudos metimu rezultatą išlygino (80:80), tačiau prasidėjus paskutinei minutei, kamuolį atsikovoję lietuviai turėjo puikią progą išsiveržti į priekį – A.McDyesas prie trijų taškų zonos prasižengė prieš R.Šiškauską. Deja, Lietuvos rinktinės puolėjo ranka sudrebėjo: jis pataikė vos vieną baudos metimą metimą (81:80).

Kitoje aikštelės pusėje V.Carteris vėl ėmėsi iniciatyvos ir individualiomis pastangomis persvėrė rezultatą (82:81). Lemiamomis akimirkomis koją jaunai Lietuvos rinktinei kišo patirties stoka. Pabiro klaidos, o JAV krepšininkai atitrūko 84:81.

Likus žaisti apie 11 sekundžių, po krepšiu prasiveržęs Šaras sumažino deficitą iki minimumo (83:84), o prie baudų metimo linijos stojęs Jasonas Kiddas pataikė tik vieną metimą iš dviejų (83:85). Š.Jasikevičius turėjo dar vieną galimybę išgelbėti Lietuvos rinktinę. Tačiau kaip ir 1999 m. Europos čempionate, taip ir šįkart lemiamas Šarūno metimas skriejo pro šalį.

Nusivylimas ir skaudus pralaimėjimo kartėlis gniaužė Š.Jasikevičiui kvapą. Tačiau Lietuvos rinktinė tiek Tėvyneje, tiek ir JAV žiniasklaidoje buvo įvertinta su didžiule pagarba.

Istorinėse rungtynėse su JAV rinktine Š.Jasikevičius surinko 27 taškus, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir nė karto nesuklydo.

Į Lietuvą jie sugrįžo kaip olimpiniai bronzininkai, mažajame finale be vargo 89:71 nugalėję Australijos krepšininkus.

Antrojoje straipsnio dalyje ketvirtadienį tęsime pasakojimą Š.Jasikevičiaus kelią į Europos krepšinio padanges, įsimintiniausią karjeros pergalę Europos čempionate Švedijoje ir istorines rungtynes su JAV rinktine Atėnuose.