12 laimės svetur ieškančių paauglių – kaip jauniems lietuviams sekasi karjeros pamatus kloti užsienyje
(25)
Pastaraisiais metais Lietuvos krepšinyje vyrauja nauji vėjai – anksčiau žūtbūt Kauno „Žalgirio“ ar Vilniaus „Lietuvos ryto“ duris siekę pralaužti jaunieji talentai vis dažniau renkasi užsienį. Ne vienas jaunimo rinktinių narys suskubo pasirašyti ilgalaikius kontraktus su svetimų šalių ekipomis.
To priežastis įžvelgti nėra sunku – Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe“ LKL) norėdami išsilaikyti rezultatų privalo siekti čia dabar, todėl negali sau leisti avansu pasitikėti jaunais krepšininkais. Šiems kopti karjeros laiptais taip pat nėra lengva – atotrūkis tarp LKL ir Nacionalinės krepšinio lygos („Mezon“ NKL) kasmet tik didėja, todėl šuolis į pirmąjį divizioną darosi tik sudėtingesnis. Vis dėlto užsienyje kelias taip pat nėra rožėmis klotas.
Apžvelgsime dvylikos ryškiausių lietuvių, kurie tėvynę paliko dar prieš dvidešimtąjį gimtadienį, likimus. Žinoma, visų jų situacijos yra skirtingos ir jų pasisekimo (ar nesėkmių) už gryną pinigą priimti nereikėtų, tačiau tai gali tapti puikiais pavyzdžiais, iš kurių mokysis ateities krepšininkų kartos.
Namai pragarai
Turbūt populiariausia krepšininkų emigracijos kryptis pastaraisiais metais buvo Ispanija. Tai savaime suprantama – šalies nacionalinės pirmenybės yra laikomos pajėgiausiomis Europoje, krepšinio infrastruktūra itin išvystyta (taikoma net penkių divizionų sistema, o daugelis aukščiausio lygio organizacijų turi savo jaunimo akademijas), o savito žavesio prideda ir šalies kultūra bei saulėtas klimatas.
Vis dėlto per kelis pastaruosius mėnesius į tėvynę grįžo net trys dvidešimties nesulaukę lietuvaičiai. Trumpiausiai truko 19 metų 202 cm ūgio Džiugo Slavinsko stažuotė šiltuose kraštuose – puolėjas tik prieš sezoną pasirašė sutartį su Las Palmaso „Gran Canaria“. Sezono pradžioje klubą kamavo traumos, todėl buvo svarstoma galimybė lietuvį įtraukti pagrindinę sudėtį. Vis dėlto šis planas Europos taurėje besivaržančios ekipos liko neįgyvendintas – D.Slavinskas liko dublerių komandoje, o tuo nepasitenkinęs grįžo į Lietuvą ir pasirašė dvejų metų sutartį su Klaipėdos „Neptūnu“. Pagrindinėje sudėtyje ir čia jis debiutuoti dar nespėjo, tačiau iškart tapo vienu iš NKL besivaržančio Klaipėdos „Nafta–Uni–Akvaservis“ klubo lyderių.
Velička
Daug daugiau dėmesio sulaukė Arno Veličkos istorija. 18 metų 194 cm ūgio įžaidėjas dar būdamas labai jaunas pasirašė kontraktą su Barselonos „Barcelona Lassa“ ekipa ir susikrovė lagaminus į Ispaniją. Keletą sezonų gynęs klubo dublerių garbę, šio sezono viduryje jis paslaptingai grįžo į Lietuvą ir tik ia praleidęs kurį laiką papildė Panevėžio „Lietkabelį“. Tiesa, su katalonais bendradarbiavimas nutrauktas nėra – „Lietkabelis“ įžaidėją tik pasiskolino. Visada drąsa ir tvirtu charakteriu pasižymėjęs įžaidėjas kol kas aukščiausiame lygyje toks užtikrintas neatrodo – per du susitikimus LKL jis prarado 4 kamuolius ir surinko 3 naudingumo balus. Belieka tikėtis, kad tai yra tik žaidybinės praktikos stygius, o ne psichologinės problemos.
Daugiausiai Ispanijoje pasiekti pavyko Tadui Sedekerskiui. Universalus 20 metų 203 cm ūgio puolėjas į Pirėnus taip pat patraukė labai jaunas, tačiau greit išsikovojo vietą po saulę. Praėjusį sezoną jis sugebėjo išsikovoti vietą pagrindinėje Vitorijos „Baskonia“ sudėtyje ir dar prieš devynioliktąjį gimtadienį debiutavo Eurolygoje. Vis dėlto klubas žymios rolės tada jam neskyrė, o šį sezoną medžiodamas patirtį jaunam krepšininkui nusprendė šį paskolinti.
Čia buvo atliktas prastas pasirinkimas – puolėjas išnuomotas Burgoso „San Pablo“ ekipai, kuris ne tik nepasižymi gera organizacija, tačiau ir ne itin pasitiki jaunais žaidėjais. Sezono viduryje nuspręsta T.Sedekerskį pernuomoti, o tam pasirinktas Kėdainių „Nevėžis“. Čia jis pamažu atsiskleidžia ir LKL per 22 minutes renka solidžius 9,5 taško, 3,6 atkovoto kamuolio, 1,4 rezultatyvaus perdavimo bei 12,1 naudingumo balo. Jam vis dar žadamas šaukimas pirmajame 2018 metų NBA naujokų biržos rate, o ir pagrindinės „Baskonia“ sudėties marškinėlius jis veikiausiai dar apsivilks.
Kitas Ispanijos trejetas
Populiariąją Ispaniją savo kailiu išbandė ir daugiau jaunų lietuvių. Vienas iš tokių yra 19 metų 211 cm ūgio Rokas Gadiliauskas. Šiaulietis į Ispaniją išvyko iškart po Europos šešiolikmečių čempionato, kuriame sužibėjo kaip reikiant – vidutiniškai per 28 minutes rinko 10,9 taško ir 9,7 atkovoto kamuolio. Pagal pastarąjį rodiklį jis buvo nepralenkiamas visame čempionate. Išvykus į Ispaniją jo progresas pastebimai sulėtėjo, o praėjusiame devyniolikmečių Pasaulio čempionate jis jau rinko tik 5,3 taško ir 5,1 atkovoto kamuolio. Jo Ispanijoje taip pat nebėra – prieš sezoną R.Gadiliauskas pakeitė aplinką ir pasirašė vienerių metų sutartį su Sankt Peterburgo „Zenit“ klubu. Vis dėlto Europos taurėje besivaržančio klubo dubleriuose jo rolė taip pat nėra pirmaeilė – Rusijos pirmenybėse šiaulietis per 12 minučių renka 3,9 taško (44 procentai dvitaškių), 2,8 atkovoto kamuolio ir 4,5 naudingumo balo. Kiti dveji metai jo kontrakte su „Zenit“ nėra garantuoti, todėl vasarą jam gali tekti ieškotis naujos stotelės.
Ne naujokas Ispanijoje yra ir Tomas Balčiūnas. 17 metų 202 cm ūgio puolėjas yra žinomas kaip itin ankstyvo brendimo krepšininkas, anksti pradėjęs demonstruoti solidžius rezultatus. Tarp bendraamžių jis sunkiai sulaikomas yra iki šiol – praėjusią savaitę Miunchene praūžusiame Eurolygos jaunių atrankos turnyre lietuvis su Sevilijos „Real Betis“ marškinėliais per 27 minutes rinko 14,5 taško, 10,8 atkovoto ir 2,5 perimto kamuolio bei 18,5 naudingumo balo. Vis dėlto suaugusiųjų krepšinyje jo perspektyvos dar nėra aiškios – visą karjerą po krepšiu stumdęsis puolėjas stokoja ūgio tai perkelti į profesionalias arenas. Šiuo metu jis kartu su kitais jaunaisiais „Real Betis“ talentais varžosi ketvirtojoje Ispanijos lygoje, kur per 23 minutes renka 11,2 taško, 7,6 atkovoto kamuolio, 0,7 rezultatyvaus perdavimo ir 12,7 naudingumo balo.
Giedraitis
Jaunuoliui būtina yra tobulinti tritaškių taiklumą. Sudėjimu ir žaidimo stiliumi T.Balčiūnas primena aukštesnį Joną Mačiulį, kuris karjeros pradžioje taip pat buvo kritikuojamas dėl prasto metimo iš toli, tačiau šią problemą išsprendė ir tapo aukščiausio lygio krepšininku. To paties reikia palinkėti ir T.Balčiūnui. Tiesa, čia iškyla nauja problema – „Real Betis“ balansuoja ties iškritimo iš aukščiausio Ispanijos diviziono riba, todėl ilgiau likti šioje ekipoje lietuviui gali tiesiog nebūti prasmės.
Prieš pat prasidedant šiam sezonui į Ispaniją išsiruošė ir 17 metų 190 cm ūgio įžaidėjas Dovydas Giedraitis. Puikiais individualiais įgūdžiais pasižymintis lietuvis praėjusį sezoną keletą kartų blykstelėjo NKL ir devyniolikmečių Pasaulio čempionate bei atmetęs Kauno „Žalgirio“ pasiūlymą ateitį susiejo su Madrido „Estudiantes“. Pasitikėjimo savimi nestokojančiam jaunuoliui daug laiko apšilti kojas Ispanijoje nereikėjo – ketvirtojoje šalies lygoje jis per 25 minutes renka 13,8 taško, 2,7 atkovoto kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo ir 11,1 naudingumo balo. „Estudiantes“ yra solidi ir seniai žinoma organizacija, o puikius rezultatus demonstruojantis D.Giedraitis gali greitai kilti šios piramidėje ir netrukus praverti aukščiausio šalies diviziono duris. Būtent jo perspektyvos Ispanijoje kol kas atrodo geriausios.
Kitos kryptys
Dėl aukšto lygio krepšinio vertinama Ispanija pastaraisiais metais surenka visus talentingiausius jaunuosius Europos krepšininkus – daugelyje klubų net ir dublerių sudėtyse pusę vietos jau užima legionieriai. Ten patekti yra išties nelengva, o visi iki šiol išvardyti lietuviai yra tarp talentingiausių savo kartos krepšininkų, į priekį vedę ne vieną nacionalinę jaunimo rinktinę. Ne tokie žymūs, tačiau užsienį taip pat norintys patyrinėti jaunuoliai yra priversti ieškoti kitų variantų. Vis dažniau puikiu pasirinkimu tokiems žaidėjams tampa Vokietija.
Anksti karjerą šioje šalyje pradėjo 19 metų 190 cm ūgio gynėjas Eimantas Stankevičius. 2016 metų rudenį jis pasirašė sutartį su Veisenfelso „Mittledeutscher“ klubu. Panašu, kad šioje šalyje jis pritapo sėkmingai, nes per pusantro jau spėjo praverti pagrindinės ekipos duris ir debiutuoti pajėgiose Vokietijos pirmenybėse. Savo vertę vasarą jis įrodė ir devyniolikmečių rinktinėje – Pasaulio čempionate jis rinko 10,3 taško, o tritaškius laidė net 46 procentų taiklumu. Rezultatyvumu jis nusileido tik gerai žinomiems T.Sedekerskiui, Arnoldui Kulbokai ir Gyčiui Masiuliui. Vokietija tvirtam ir taikliam, tačiau atletiškumo stokojančiam gynėjui atrodo idealus variantas. E.Stankevičius nėra pakankamai dinamiškas greitam ispaniškam krepšiniui, tačiau Vokietijoje tikrai gali išsikovoti vietą po saulę. Tai jis įrodė ir ketvirtojoje šalies lygoje, kur šį sezoną per 26 minutes rinko 17,3 taško, atkovojo 4,8 kamuolio ir atliko 2,4 rezultatyvaus perdavimo.
Į Vokietiją patraukė ir sausio pabaigoje 19-ąjį gimtadienį atšventęs 205 cm ūgio puolėjas Danielius Lavrinovičius. Su FIBA Čempionų lygoje dalyvaujančia Liudvigsburgo „MHP Riesen“ ekipa sutartį sudaręs lietuvis pagrindinės komandų durų dar nepravėrė ir šiuo metu stažuojasi trečiojoje Vokietijos lygoje, kur per kuklias 9 minutes renka 4,6 taško ir 1,9 atkovoto kamuolio. Tiesa, žymios pavardės savininkas yra vėlyvo brendimo, todėl profesionalų krepšinyje jam parodyti savo sugebėjimus dar yra sunku. Daug geriau puolėjui tai sekasi tarp bendraamžių.
Stankevičius
Liudvigsburgo komandai priklauso dar vienas lietuvis 19 metų 203 cm ūgio Paulius Poška. Abu jie varžosi Vokietijos devyniolikmečių čempionate, kur veda į priekį Artlando „Young Dragons“ ekipą. D.Lavrinovičiaus statistika šiame čempionate – 23 minutės, 17,3 taško, 8,7 atkovoto kamuolio, 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir 23,5 naudingumo balo. P.Poškos – 27 minutės, 14,9 taško (41 procentas tritaškių), 6,5 atkovoto kamuolio, 3,3 rezultatyvaus perdavimo ir 20,7 naudingumo balo. Abu jie yra neginčytini ekipos lyderiai, o jų komanda per 12 iki šiol sužaistų sezono rungtynių suklupo tik kartą.
Dar įdomesnius karjeros viražus suka 17 metų 202 cm ūgio Modestas Marščionka. Klaipėdietis praėjusį sezoną Eurolygos jaunių atrankos turnyre atstovavo Badalonos „Joventut“ ekipai, o šį sezoną jau yra įtrauktas Prahos „Get Better Academy“ aštuoniolikmečių sudėtį. Tiesa, tokios kelionės savo vaisių kol kas neduoda – į užsienį patraukęs vidurio puolėjas iškrito iš jaunimo rinktinių sąrašų ir savo reputaciją turės kurtis iš naujo.
Vis rečiau jauni lietuviai renkasi profesionalų karjeros pamatus klotis už Atlanto. Šiuo metu vienintelis ryškesnis NCAA rungtyniaujantis lietuvis yra Rokas Gustys, tačiau nuo kito sezono studentų kovas stebėti turėtų būti įdomiau, nes į jas įsijungs Konektikuto universitetui įsipareigojęs 18 metų 205 cm ūgio Lukas Kišūnas. Šiuo metu lietuvis tobulėja prestižinėje Briusterio akademijoje, kuri tiesiog štampuoja krepšininkus žymiems universitetams. Vien iš šių metų sudėties, be L.Kišūno, du krepšininkai jau yra įsipareigoję Sirakūzų, po vieną – Vašingtono, Vakarų Virdžinijos, Veik Foresto ir Oregono universitetams. Konektikuto universitetas šį sezoną patenka tarp šimto geriausiųjų bei kiekvieną sezoną kovoja dėl vietos kovo beprotybėje.
Atskira istorija
Išskirtinį kelią savo krepšinio karjeroje mina vienas žymiausių Lietuvos jaunuolių A.Kulboka. 20 metų 205 cm ūgio taškų rinkėjas prieš dvejus metus pravėrė „Žalgirio“ dublerių komandos duris, tačiau geresnes perspektyvas tobulėti įžvelgė kitame Eurolygos klube – Bambergo „Brose Bamberg“, todėl nusprendė išvykti į Vokietiją. Šioje šalyje jis pritapo greitai ir dominavo visose lygose, kuriose tik gavo progą pasireikšti. Jaunimo turnyruose taškai liejosi laisvai, o Vokietijos antrojoje lygoje su Baunacho „Young Pikes“ marškinėliais praėjusį sezoną per 28 minutes jis rinko 14,7 taško (36 procentai tritaškių), 4,3 atkovoto kamuolio, 2,1 rezultatyvaus perdavimo ir 11,6 naudingumo balo.
Lyderio rolę A.Kulboka ten dalijosi su trejais metais vyresniu slovėnu Aleksejumi Nikoličiumi, kuris šį sezoną yra pilnavertis Eurolygos klubo narys, praleidęs tik vienerias rungtynes ir vidutiniškai žaidžiantis 13 minučių. Tuo tarpu A.Kulboką buvo nuspręsta skolinti, tačiau kaip ir T.Sedekerskio atveju, tai atlikta ne itin apgalvotai. Kapo D‘Orlando „SikeliArchivi“ klubui išnuomotas lietuvis tapo šio lyderiu ir FIBA Čempionų lygoje buvo naudingiausias komandos žaidėjas (11,3 naudingumo balo per rungtynes), tačiau vargu, ar tai yra pati tinkamiausia vieta tobulėti jaunam žaidėjui.
Kulboka
„SikeliArchivi“ stokoja patirties turinčių veteranų, iš kurių komandos jaunuoliai galėtų semtis žinių. Vyriausias komandos žaidėjas yra 33 metų gynėjas Enginas Atsuras, kuris per karjerą spėjo pasirodyti vos devyneriose Eurolygos rungtynėse, nors niekam ne paslaptis, jog aukšto lygio turkai šios šalies komandoms yra deficitas ir dažnai į sudėtis yra įtraukiami su dideliu avansu.
Prastą Kapo D‘Orlando komplektaciją parodo ir rezultatai – bendras pergalių bei pralaimėjimų santykis Italijos pirmenybėse ir FIBA Čempionų lygoje – 7/26. Komandą sezono eigoje paliko jos kapitonas Mario Delašas, o tai taip pat yra iškalbingas faktas – vargu, ar tokia aplinka yra geriausia vieta tobulėti jaunam krepšininkui. Vis dėlto A.Kulbokai žadamas šaukimas artėjančioje NBA naujokų biržoje, o kitą sezoną lietuvį norėtųsi matyti bent jau Europos taurės ekipoje, kurioje jis tikrai būtų pajėgus žaisti. A.Kulboka ne dėl gražių akių figūruoja ir Lietuvos rinktinės sąrašuose – talento jam išties nestinga.
Norėdami komentuoti prisijunkite.