30 metų ALBA ekipai atidavęs vadovas: apie įkvepianti P.Motiejūną, biudžetų skirtumus ir žavinčius M.Grigonį bei R.Giedraitį
interviu iš Berlyno (16)Berlyno ALBA komanda šiemet skaičiuoja 30-ąjį savo sezoną. Visą šį laiką klubą lydėjo ir prie jo progreso stipriai prisidėjo generalinis vadybininkas Marco Baldi.
Dukart jis buvo pripažintas geriausiu klubo vadovu lygoje, tačiau, nepaisant visko, jis išlieka kuklus. Kukliai M.Baldi vertina ir savo darbus, tuo tarpu į susitikimą su žurnalistais iš Lietuvos jis atvyko tiesiog dviračiu bei valandą atvirai pasakojo apie lietuvius Berlyne, ALBA augimą ir motyvuojantį „Žalgirio“ pavyzdį.
„Nemanau, kad kažkas ateis ir padės 15 milijonų ant stalo, sakydamas: patinki man, prašau, imk ir laimėk. Nelaukiame tokio angelo, norime būti priklausomi nuo savo darbo ir kūrybiškumo“, – esmines ALBA darbo detales dėstė specialistas.
– Grįžote į Eurolygą po 4 metų pertraukos, tačiau dabar pati lyga gerokai pasikeitusi ir kitokia, nei ją palikote. Kiek kitokia yra dabartinė ALBA kelionė atsinaujinusios Eurolygos sezonu ir kaip džiaugiatės, kad pavyko grįžti į pajėgiausią šalies lygą?
– Esame laimingi, nes, mano nuomone, Eurolyga geriausia lyga komandoms. Myliu šitą krepšinį dėl jo intensyvumo, taktikų naudojimo, gerų žaidėjų įgūdžių. Gal Eurolyga nėra tokia didelė pramoga žiūrovams kaip NBA, bet čia treneriai visiškai įsitraukia į savo darbą ir daro viską, kad laimėtų. Aš tą mėgstu ir dėl to man patinka būti šios lygos dalimi. Mūsų planas yra likti čia.
Lyginant su Lietuva, turime kitokią situaciją: LKL rungtyniauja 10 komandų, o Vokietijos lygoje – 17. Manau, kad visą krepšinio vertę, kurios dalis išvardinau – intensyvumą, įgūdžius ir taip toliau – šiuo metu mums sunku išlaikyti. Duosiu pavyzdį: per pastarąsias 14 dienų turime 7 mačus. Mūsų lyga – konkurencinga, kas reiškia, kad daug ką galiausiai lemia energija. Bet pastaruoju metu turime nemažai traumų, žaidėme prieš geras komandas, todėl mūsų jėgos seko.
– Ar jau teko kalbėtis su Jordi Bertomeu apie ALBA ateitį Eurolygoje? Kadangi šiemet čia žengėte sportiniu keliu – patekę į Vokietijos lygos finalą.
– Eurolyga turi nuspręsti, kokiu keliu eis. Žinant, kad rungtyniausi Eurolygoje, ieškant rėmėjų gali parduoti „turnyrą“ – tą gali daryti A licenciją turinčios ekipos. Tuo tarpu kitos dėl ateities tikros nėra. Žinau istoriją, kodėl situacija yra tokia ir manau, kad dabartinis Eurolygos modelis yra geras, kai kurios komandos turi saugumo faktorių, galėdamos planuoti ateitį. Tačiau tai, kad lygoje yra dviejų klasių ekipos, yra problema, nes A licenciją turinčios komandos visuomet turės privalumą.
Baldi
– Kai kurios ekipos pradėjo kalbėti apie galimą rungtyniavimą vien Eurolygoje, tą jau padarė Pirėjo „Olympiacos“. Ar tokių planų turi ir Vokietijos ekipos?
– Tai kelia susirūpinimą, bet labiau ne iš mano, o iš lygos pusės. Eurolyga neša šiokią tokią atsakomybę už krepšinio populiarinimą ir tobulinimą, tačiau patekimas į turnyrą pagal pasiekimus vietinėse pirmenybėse nuo šiol nebevyks. Tai kelia klausimų, į kuriuos kol kas nerandu atsakymų.
Pavyzdžiui, jei į Eurolygą žengs po dvi geriausias Europos taurės komandas, kas kris iš Eurolygos? Ar taip gali nutikti su A licenciją turinčiais klubais, jei jie būtų paskutiniai? Nemanau. Tokie yra mano klausimai, į kuriuos dar atsakyti negaliu.
Mano nuomone, geriausios šalių ekipos turi žaisti vietinėse pirmenybėse tam, kad krepšinis liktų aukščiausiame lygyje jų šalyse. Galbūt kažkur turėtų būti adaptuojamos sistemos: pavyzdžiui, Serbijos lygoje Eurolygos ekipos kaunasi tik nuo atkrintamųjų.
– J.Bertomeu atvyksta į Berlyną ir surengs spaudos konferenciją. Ar galima tikėtis, kad joje jis praneš žinių apie ilgesnį bendradarbiavimą su jūsų ekipa?
– Ne, to nebus, kiek žinau. Jei taip būtų, man tai taptų staigmena (Juokiasi). Jis čia atvyksta iš arčiau pažiūrėti krepšinio, iš arčiau pamatyti, ką daro mūsų organizacija. Tai gera galimybė mums prisistatyti.
– Tačiau Vokietijos rinka, tokia auganti organizacija su puikiu lankomumu atrodytų labai patraukti Eurolygai.
– Mūsų komandai – 30 metų, aš joje buvau nuo pirmos dienos, todėl galiu vertinti tai. Manau, kad rodome pastovų ir stabilų tobulėjimą. Jei Berlyną lygintume su Miunchenu, Diuseldorfu ar Štutgartu – Berlynas yra labiau specifinis. Yra posakis, kad Berlynas – varganas, bet seksualus. Manau, kad tai labai tinka miestui apibūdinti. Dėl istorinių aplinkybių didžiosios kompanijos kėlėsi į Vakarus, bet dabar Berlynas yra kitoks. Tai – tarptautinis miestas ir jei nori kurti karjerą, gali keltis į anksčiau minėtus miestus, o jei nori išbandyti save kaip jauną žmogų, gali keltis į Berlyną, nes jis yra kitoks. Jei lyginsime su kitu Eurolygos miestu – Miunchenu – jo aplinka yra visai kita. Tai – didelė rinka, kurioje daug didelių kompanijų, o taip pat ten yra ir stipri futbolo struktūra.
Kodėl „Žalgiris“ yra viena mano mėgstamiausių ekipų? Nes ji visada išnaudoja galimybes. Toks yra ir mūsų tikslas – išnaudoti viską, ką galime. Tokios komandos kaip CSKA, Madrido „Real“ generuoja pajamas, bet jos turbūt yra triskart mažesnės už išlaidas. Taip yra dėl didelių klubų, stovinčių už jų nugarų. Nesmerkiu, nesakau, kad tai blogai ar gerai, bet mes žiūrime kitaip, norėdami stabilaus augimo. Po kiekvieno sezono ateina riba, kai balanse turi būti nulis arba nedidelis prieaugis, arba nedidelis nuostolis, kurį lengvai galima padengti – taip dirbame mes. Taip biudžetą išauginome nuo 500 tūkst. eurų iki beveik 15 milijonų. Į savo sistemą įtraukiame ir jaunimo programas, taip po truputį augdami. Nemanau, kad kažkas ateis ir padės 15 milijonų ant stalo, sakydamas: patinki man, prašau, imk ir laimėk. Nelaukiame tokio angelo, norime būti priklausomi nuo savo darbo ir kūrybiškumo.
Baldi
– Minėjote kelis klubus, tačiau galima paminėti ir dar kelis vardus, kurie turi didesnius pinigus dėka futbolo. Kaip manote, ar atotrūkis tarp turtingųjų ekipų ir kitų klubų su laiku augs ar mažės?
– Kartais sakau, kad profesionalus sportas JAV yra socialinis judėjimas. Prasčiausios komandos gauna geriausius žaidėjus, komandos padeda viena kitai, kodėl? Nes tai jiems veiksminga. Tokia yra sistema, ji veikia sėkmingai. Europoje ji yra kitokia, nes čia žmonės nori laimėti. Yra tokios šeimos kaip Giannakopolosų, kurios išleidžia daug pinigų, kad sezono pabaigoje iškovotų trofėjų. Jie pasiruošę padaryti viską dėl jo. PSG, „Chelsea“ yra valdomos taip pat žinomų šeimų, turinčių šiokį tokį hobį.
Manau, kad kiekvienas turime už save atsakyti pats, neturime priklausyti nuo kažkokio žmogaus, klubo ar įmonės geros nuotaikos. Tačiau reikia nepamiršti, kad pastaraisiais metais Eurolygą laimėjo klubai, turintį atitinkamas lėšas. Manau, kad biudžetai augs, nes visa lyga auga. Matote, kas vyksta Kinijoje. Dėl vieno interviu visas verslo modelis turi problemų.
– Kaip suprantu, turite gana panašią filosofiją kaip „Žalgiris“. Ar pasidalinate patirtimi galbūt ir su Pauliumi Motiejūnu?
– Taip, man labai gaila, kad taip sutapo, jog šįkart pas mus viešės Jordi ir negalėsiu susitikti su Pauliumi. Bet atvyksiu į Kauną ir tikiuosi, jog susitikti pavyks ten. Paulius yra mano vienas mėgstamiausių Eurolygos klubų vadovų, nes jis daro darbą, kuris man patinka – jis kuria vertę. Paulius yra lyderis, jungiant svarbiausias sudedamąsias dalis: trenerius, žaidėjus, federaciją, miestą, rėmėjus, partnerius – visus.
Man patinka, kokį žaidimą demonstruoja „Žalgiris“, man patinka komandos aistra. Lietuva – viena nedaugelio grynų krepšinio šalių, čia net atvykus į oro uostą pirmas dalykas, kurį matai, yra krepšinis. Tą jauti ir arenoje. Krepšinį supranta visi, visi žaidžia krepšinį – nebūtinai aukštame lygyje, bet bent yra bandę tą daryti. Ir yra didelis skirtumas, kaip supranti šitą sportą, pats turėdamas kamuolį rankose.
„Žalgiris“ išnaudoja tą populiarumą, kurį turi Lietuvoje, kad ištobulintų savo organizaciją. Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 milijonai žmonių – mažiau nei Berlyne. Bet kiek žaidėjų jūs išugdėte – tai yra neįtikėtina. Paulius žino, kaip auginti sistemą, kuri kartu neštų naudą. Jis yra vienas tų, ant kurių gali laikytis Eurolyga, kalbant ne tik apie konkurencingumą, bet ir tobulėjimą. Jis geba sukurti kritišką diskusiją, nes yra giliai įsitraukęs į krepšinį.
Baldi
– Kalbant apie lietuvius, Marius Grigonis praleido puikų sezoną Berlyne, vėliau grįžo į „Žalgirį“. Kuo ypatingas jūsų akimis yra šis žaidėjas?
– (Šypsosi) Kaip ir sakote – jis yra ypatingas, tiek kaip žmogus, tiek kaip žaidėjas. Aš matau, kad kuomet „Žalgiriui“ reikia nuspręsti mačo baigtį, kamuolys yra jo rankose – tai paaiškina viską. Taip pat buvo Berlyne. Kartais Marius gali atrodyti kuklus ar intravertas, bet tokį jį žmonės čia labai mylėjo. Jie verkė, kai Marius išvyko, bet tada sulaukė Roko ir buvo nusiteikę: gerai, pažiūrėsime, kaip jam seksis.
Dabar aš žaviuosi ir Roku! Jo tipas visiškai kitoks, tačiau jie abu jaučia aistrą krepšiniui, žino, kas yra kokybiškas žaidimas. Rokas turi savotišką humoro jausmą ir mėgaujasi būdamas čia. Vasarą jis turėjo galimybių išvykti, bet nusprendė likti – jam čia patinka. Tai galite jausti. Taip pat buvo su Mariumi. Tu jauti, kada žmogus yra tik profesionalas ir čia yra dėl darbo, o kada jis iš tiesų panyra į viską ir mėgaujasi.
– Marius buvo minėjęs, kad jei ALBA būtų patekusi į Eurolygą praėjusiais metais, jis nebūtų grįžęs į „Žalgirį“ – būtų likęs čia. Tai ko gero pasako daug.
– Tikrai taip. Tas pats buvo su Roku. Jis turėjo pasiūlymų, bet pasakė, kad nori likti. Sportininkų karjera trumpa, jie neturi daug laiko susikurti pagrindui, kai kurie jiems gali sakyti – imk šitą pasiūlymą, nežinai, kas bus rytoj, gal patirsi kelio traumą ir viskas bus baigta. Bet šie vyrai įvertina, kur yra, ką jiems tai reiškia ir ką reiškia jų tobulėjimui.
– Ar Roko ateitį matote ALBA komandoje?
– Bandysime jį išlaikyti, niekada nežinai, kaip bus. „Žalgiris“ turi tą pačią bėdą: kai žaidėjas sužaidžia gerai, jis išvyksta į „Barcelona“ ar kitur. Taip viskas sporte vyksta.
– Nepaisant to, kad Vokietija – futbolo šalis, ALBA geba į rungtynes surinkti po 10 tūkst. ir daugiau sirgalių. Kaip tai pavykta?
– Berlynas – gyvas miestas, čia per dieną įvyksta 2 tūkst. renginių. Žmonės nėra tokie turtingi, jie apgalvoja, kur šiandien išleis tuos 20 eurų. Sporte yra bent 100 aukščiausių lygų ekipų – gali žiūrėti viską, ką tik nori. Dėl to mes kuriame bendruomenę, tiesioginį ryšį, einame į mokyklas, darželius, įtraukiame vaikus, šeimas, draugus į kontaktą su mumis. Taip galime sukurti stiprią bendruomenę.
Norėdami komentuoti prisijunkite.