5x5 krepšinį į 3x3 iškeitęs O.Varanauskas: kaip atrodo įspūdingo ritmo gyvenimas su Saudo Arabijos ekipos apranga
interviu (4)
Kuomet vyko šis pokalbis, Lietuvoje buvo 8 valandos ryto, o Ovidijus Varanauskas ruošėsi keliauti miegoti, būdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Ten lietuvį nupūtė eilinis 3x3 krepšinio turnyras. Tokių per metus O.Varanauskas sužaidžia nemažai ir taip blaškosi po pasaulį iš vieno jo galo į kitą. Meksika, Filipinai, Taivanas, Kinija, Kataras, Bahreinas – vardinti sąrašą šalių, kurias teko ar netrukus teks aplankyti, O.Varanauskas galėtų ilgai.
Vieną vertus – 3x3 krepšinis yra puiki galimybė pamatyti kitas kultūras, susipažinti su naujais žmonėmis ir, žinoma, užsidirbti, kitą vertus, dėl tokios dienotvarkės kenčia šeima. Bet žaidžia standartinį 5x5 krepšinį kelionių būna ne mažiau, prideda O.Varanauskas.
32-ejų gynėjas jau prieš kurį laiką nusprendė, kad labiau koncentruosis į 3x3 krepšinį. Pernai jis dar pažaidė Prancūzijoje, pavasarį rungtyniavo Regionų krepšinio lygos (RKL) Kauno rajono „Omegoje-Taure“, tačiau tai jam beliko labiau malonumu.
Visiškai su klasikiniu krepšiniu O.Varanauskas neskuba atsisveikinti, tačiau daugiau karjeros galimybių šiandien jis mato 3x3 kovose.
„Jei atvirai, ne. Užsienyje žaidžiau gal nuo 22-ejų, 8–9 sezonus, esu visko atsikandęs“, – paklaustas, ar bent kažkiek ilgisi klasikinio krepšinio kovų, neabejoja O.Varanauskas.
187 cm ūgio lietuvis 3x3 sezono metu turi komandą – atstovauja Džedos ekipai iš Saudo Arabijos. Kartu su juo čia žaidžia vienas vietinis, du prancūzai ir amerikietis.
Krepsinis.net – pokalbis su O.Varanausku apie posūkį iš 5x5 krepšinio į 3x3, didžiausius prizus, aktyvų kelionių ritmą ir potencialiai geriausius lietuvius trijulių krepšinyje.
– Ovidijau, kaip pastaruoju metu atrodo jūsų gyvenimas?
– Įdomiai, intensyviai, nėra lengva (Juokiasi). Yra mažas vaikas namie, kažkiek sudėtinga būti atskirai. Bet žiūrint iš krepšinio ir asmeninės pusės, labai įdomu.
– Dabar – spalio mėnuo. Žvelgiant į šiuos metus, kokiu ritmu gyvenate?
– Sezonas 3x3 prasideda maždaug balandį, pirmas „Opener“ turnyras vyksta apie gegužės pradžią. Asmeniškai aš pradėjau sezoną gegužės viduryje, o finalinis turas Džedoje vyks gruodžio pradžioje. Tada baigsime. Grafikas – visai skirtingas nei 5x5, kai ten vasarą atostogos, čia – pats įkarštis.
Apibūdinant išsamiau, gegužę išvykau į Prancūziją, žaidėme turnyrus, tada keliavau į Saudo Arabiją savaitei, ten sportavome. Tada, pavyzdžiui, gali nukeliauti savaitei į Katarą, tada – vėl kažkur turnyras, vėliau – kitoje vietoje, kad ir Lenkijoje, vėl savaitę būname ten. Dabar išskridau iš Lietuvos rugsėjo 5 dieną, pirmiausiai keliavau į Mongoliją, iš ten – į Saudo Arabiją, iš jos – į Lenkiją, iš jos – į JAV, čia vėl turnyrai, o po to tiesiai į Katarą. Nusileidžiame ryte, vakare jau turnyras, sužaidžiame ir iškart keliaujame į Puerto Riką. 14–15 dienomis turnyras ten ir tada jau ko gero grįšime namo. Dabar keliaujame visiškai po pasaulį.
– Kaip pavyksta prisitaikyti prie tokių dažnų laiko zonų pokyčių?
– Dabar buvo gana sudėtinga, nes skirtumas nuo Lietuvos – 9–10 valandų. Reikia kokios savaitės prisitaikyti ir normaliai įeiti. Dabar skrisime į Katarą ir ten gyvensime JAV laiku, nes vis tiek vėliau grįšime į Amerikos žemyną.
– Gal galite daugiau papasakoti, kaip atrodo atstovavimas Saudo Arabijos komandai, kiek pastangų skiriama jai populiarinti ir kaip buvote pakviestas į ją?
– Detalių nežinau, bet komanda pasirašo kontraktą su FIBA ir skiria nemažai lėšų. Jų pagrindinis tikslas – Džedos miesto reprezentacija. Jie nori pirkti legionierius, bet ne visi nori čia važiuoti, nes nėra lengvas gyvenimas, kai gyveni ant lagaminų ir bastaisi. Mes su komandos draugais – skirtingų tautybių, gyvename kartu, vienuose butuose, ne vien tik viešbučiuose, tad gaunasi studentiškas, šeimyninis gyvenimas.
O kaip mane pastebėjo, jie samdo vadovą–trenerį, kuris mane žinojo iš anksčiau. Susirašėme, taip atsiradau pas juos. Tiesą sakant, čia turėjau atsirasti dar metais anksčiau, bet tada gavau Limožo pasiūlymą, tada ši komanda žaidė Europos taurėje. Dabar čia pasikeitė ir žmonės, ir treneriai, bet aš likęs – man čia trečias sezonas. Pernai su manimi buvo ir Tarvydas. Čia pastovi sudėtis neišsilaiko, gal to tęstinumo trūksta, bet FIBA pakeitė taisykles dėl olimpiados. Dabar pakeitus komandą, netenki pusės reitingo taškų, tad to daryti nebeapsimoka, projektas turi būti bent 2 metų.
– Kiek laiko per metus tenka praleisti pačioje Saudo Arabijoje, kurios ekipai atstovaujate?
– Labai ilgai čia nebūname. 10 dienų, daugiausiai – 14 dienų, nes paprasčiausiai ten nėra su kuo treniruotis. Sparingo partnerių trūksta, tad būname Europoje ar kažkur kitur. Dabar esame JAV, tad susiveikėme, su kuo treniruotis. Tad viso per sezoną gaunasi gal mėnuo, kurį praleidžiame Saudo Arabijoje.
Įdomu buvo susipažinti su šia šalimi. Visai kitaip viską pats įsivaizdavau. Ką kas šneka, visai taip nėra, viskas ten pakankamai laisva, taip, ten nėra alkoholio, ten kitas princas, jis eina į laisvesnę pusę. Gal skamba juokingai, bet moterys jau vairuoja, prieš 4 metus pradėjo tai daryti. Kultūrinio šoko nebuvo, nors ten viskas kitaip. Prisitaikai. Maisto atžvilgiu, ten restoranų yra kokių nori. Tik tiek kad karšta, ten gyvenimas prasideda saulei nusileidus. Vasarą ten neįmanoma išeiti į lauką, nes yra plius 40.
– Ar jau apsisprendėte galutinai palikti 5x5 krepšinį ir jį iškeisti į 3x3, ar turite noro dar pažaisti ir klasikinį sportą?
– Tai jau pernai buvau pasukęs link 3x3, tik aplinkybėms susiklosčius nueidavau į RKL rungtynes. Taip sukrito kortos. Šiemet bus matyti. Niekada nesakau niekada, kai yra šeima, kiti prioritetai. Į Prancūziją išvykti visada galiu, bet nežinau, ar noriu. Sunku, kai pusę sezono žaidi 5x5, o pusę 3x3, tada nei to, nei kito nedarai gerai.
– Pasiilgstate 5x5 krepšinio?
– Jei atvirai, ne. Užsienyje žaidžiau gal nuo 22-ejų, 8–9 sezonus, esu visko atsikandęs. O ir labiau šiandien dieną patinka 3x3 krepšinis. Teniso principu keliauji iš turnyro į turnyrą, taip, nebūni namie, bet kitų komandų žaidėjai keliauja, važinėdami iš namų.
– Sakote, nenorite būti legionierius. Pastarąjį kartą Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) rungtyniavote 2018–2019 m., kai atstovavote Prienų klubui. Viso LKL sužaidęs esate 5 sezonus. Norėjosi namie pabūti ilgiau?
– Norėjosi, kaip ir visiems. Kai išvažiuoji anksti į užsienį, daugiau jau sukiesi jo turguje. Gavosi, kaip gavosi. Pamačiau šalis, skirtingą krepšinį, Italijos, Prancūzijos, Lenkijos lygas, antrąją Turkijos divizioną.
– Jei objektyviai, ko gero dabar jums net neapsimokėtų žaisti 5x5 krepšinio.
– Neapsimokėtų finansiškai, o ir nuolat reikėtų gyventi svetur. Čia bent judi, grįžti namo, visai kitokia rutina. Jau kaip ir esu nusprendęs baigti 5x5 krepšinį, nebent kažkur vyksiu sulaukęs gero pasiūlymo, kurio imtis bus verta. Kaip prieš 3 metus, kai žaidžiau 3x3, bet atėjo prancūzų pasiūlymas, kurio atremti negalėjau.
– Nebuvo lietuvių, kuriuos kalbintumėte irgi sukti 3x3 krepšinio link?
– Lietuvoje sudėtinga žaisti tik 3x3, algos didelės neturėsi, nebent turėsi rėmėjus, visa kita priklausys nuo prizų. Tai – saugumo klausimas. Žaidžiant 5x5, algą gauni 10 mėnesių, finansiškai jautiesi užtikrinčiau, o čia labiau loterija. Marijampolės, Raudondvario 3x3 komandų žaidėjai kartu rungtyniauja ir NKL, nėra taip, kad jie visiškai pereitų į 3x3. O į užsienį, kokią Kiniją, ne visi nori važiuoti, ne visus ir ima.
– Kaip manote, rasti stabilią, finansiškai pajėgią komandą 3x3 krepšiniui, kaip turite jūs, yra labai sudėtinga misija žaidėjams?
– Nėra taip lengva. Yra dabar ir Kinijos lyga, jie pasirašo žaidėjus dėl reitingo taškų, bet reikia įsivaizduoti, kad ne kiekvienas gali ten gyventi. Yra ir Japonija, Saudo Arabija, bet ne visi ryžtasi. Kai aš žaidęs užsienyje, man tai normalu, bet kai visą gyvenimą gyveni Lietuvoje, tos šalys atrodo kaip egzotika.
– Kurios šalys šiuo metu atrodo sparčiausiai tobulėjančios 3x3 krepšinyje?
– Daug pinigų investavusi Kinija, kad patektų į olimpiadą. Jie pasisamdė serbų trenerius, o ir jų vietiniai žaidėjai rungtyniauja gerai. Anksčiau buvo, kad jie turi du europiečius ir du kinus, bet pastarieji darydavo juodą darbą. O dabar jie patobulėjo ir turi didelį vaidmenį. Serbai – geriausi 3x3 krepšinyje pasaulyje, čia be abejonių, bet gerai žaisti ėmė ir mongolai, ir kiti, bet tai dėl to, kad visi samdosi užsienio trenerius.
– Ar jaučiate, kad požiūris į 3x3 krepšinį darosi palankesnis ir tradicinio krepšinio šalininkai turi mažiau skepticizmo?
– Sunku pasakyti, nes esu šališkas. Sukuosi šiose sultyse ir man atrodo, kad 3x3 krepšinis svarbus ir kyla. Bet kai įsijungi turnyrą, matai, kad be tavęs transliaciją žiūri dar 10 tūkst. žmonių. Čia – jau didelis skaičius. Tai įsivaizduokite, aukščiausio lygio turnyrui tai – mažas skaičius. Kai žmonės pasižiūri, jiems ta dinamika įdomi, tas krepšinis kitoks, bet kad kiltų jo lygis Lietuvoje, reikia investicijų. Viskas remiasi į pinigus. Žmonės Lietuvoje vis tiek myli 5x5 krepšinį, dabar gal yra daugiau dėmesio 3x3, nes olimpiniai metai, bet baigsis olimpiada ir manau, kad kitas 4 metų langas bus su prastesne situacija.
– Kaip manote, kodėl būtent serbai šiuo metu yra lyderiaujantys pasaulyje šioje sporto šakoje?
– Jie pirmieji turėjo komandą, kuri žaidė tik 3x3. Jie turėjo stabilius rezultatus, visada buvo pasaulio ar Europos čempionais, taip ir išsivystė jų 3x3 kultūra. Tokių, kurie mėtytųsi po 3x3 ir 5x5 krepšinį, ten nebėra, visi žaidžia profesionaliai. Pas juos jau yra sistema, mokyklos, treneriai – viskas išvystyta nuo pradžių. Jie – dviem žingsniais priekyje.
– Finansinis faktorius neabejotinai yra viena iš viliojančių 3x3 krepšinio dalių. Kokį didžiausią prizą jums yra pavykę laimėti kuriame nors turnyre?
– Esu dukart laimėjęs „Masters“ turnyrą – tai aukščiausio lygio turnyras, kaip tenise. Ten prizai skirstomi pagal rezultatus: pirmai vietai – 40 tūkst. eurų, antrai – 30 tūkst., dabar apmokamos jau 6–7 vietos.
– Šiuo metu jums 32-eji. Klasikiniame krepšinyje po poros metų ko gero jau ateitų karjeros pabaiga, o kiek ją tęsti galėsite 3x3 sporte?
– Čia karjeros kažkiek ilgesnės, nes kitokia dinamika, nereikia tiek bėgioti, nėra greitų įsibėgėjimų ir stabdymų, kitos apkrovos. Yra kas žaidžia 37–38 metų, tai jau solidu, bet yra kas rungtyniauja iki 40-ties.
– Kokių žinomų 5x5 krepšininkų esate sutikęs 3x3 turnyruose?
– Pernai žaisti atėjo olandas Worthy de Jongas, žinomiausias vardas, žinoma, Jimmeris Fredette‘as. Daugiau nepamenu, nes geriausios komandos žaidžia tik 3x3. Jei buvai geras 5x5, tai dar negarantuoja gero žaidimo 3x3.
– Hipotetinis klausimas: jei reikėtų suburti 3x3 komandą iš dabar profesionaliai žaidžiančių lietuvių, kas jie būtų?
– Reikia aukštų, gana atletiškų žaidėjų, kurie galėtų keistis, pataikytų tritaškius, būtų techniški. Brazdeikis tikrai tiktų, gal koks Sedekerskis, Kuzminskas, Butkevičius.
Norėdami komentuoti prisijunkite.