A.Guoga: „nurašykite“ kaltę man, pakarkite, ir bus ramu
(76)
„Tai „nurašykite“ kaltę man. Pakarkite, ir bus ramu“, – pokalbį apie Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) griūtį pradėjo Antanas Guoga. – O ką daugiau daryti, kai vykdomasis direktorius, kuriam moku atlyginimą, kaltina mane?“
Pirmadienio vakarą LRT laidoje „Teisė žinoti“, kurioje dalyvavo atsistatydinęs LKF vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas, viceprezidentas Antanas Guoga, laikinai pareigas einantis generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, Seimo narys Sergejus Jovaiša ir žiniasklaidos atstovai, užvirė arši diskusija apie Lietuvos krepšinio situaciją.
A. Guoga neslėpė savo emocijų ir vienu metu pratrūko bei užsipuolė P. Motiejūną, kad šis vienu metu dirbo ir Kauno „Žalgiryje“, ir užėmė pareigas federacijoje: „Niekas net nežinojo, kad esi vykdomasis direktorius. Tau taip buvo naudinga. Tik nesuprantu, kam reikėjo visą tą š... pilti?“ – klausė A. Guoga.
– Antanai, pradėkime nuo pradžių: pirmoji atsistatydinimų banga dėl žiniasklaidos spaudimo. Netikiu.
– Aš irgi netikiu. Turėtume būti be kiaušų, visi rinktinėje išoperuoti, kad bijotume žiniasklaidos.
– Antroji banga: Mindaugas Balčiūnas.
– Suprantu, jei kas nors įvardintų, ką blogo M. Balčiūnas padarė, ar pavogė ką nors... Konkrečių priežasčių kaltinti jį nėra. Tai gal pakarkime ir jį. Išsispręstų visos problemos.
– Kažkaip daug apie kartuves šnekate.
– Juk Lietuvoje mirties bausmę norime įvesti. Gal viską taip ir išspręsime: pradėsime šaudyti, karti ir viskas bus gerai.
– Kiek vėliau šiame skandale atsirado dar viena figūra – Paulius Motiejūnas, po to, kai jis buvo paminėtas basketnews.lt žurnalisto Roko Buračo straipsnyje kaip žmogus, skambinęs į redakciją ir klausęs, ar kritika buvo užsakyta.
– Visi „Žalgirio“ fanai jį palaiko. Šaunuolis. Tačiau jis dabar labai užsiėmęs. Juk jis po Vladimiro Romanovo perėmė 100 proc. „Žalgirio“ akcijų. Tegul įrodo... Nereikia žmogaus be reikalo kritikuoti, jis prisiėmė didelę atsakomybę. Jam yra svarbu žalgiriečiams sumokėti atlyginimus laiku. Tai aš sugebėjau padaryti kiekvienoje savo įmonėje Lietuvoje 15 metų. Jam palinkėčiau to paties. Sėkmės. Tikiu, kad visos problemos bus išspręstos. Jis viską turi įrodyti ne kalbomis ar kaltinimais, o darbais. Dabar jis turi vadovauti Kauno „Žalgiriui“. Ateisiu į areną, palaikysiu ir lauksiu pergalių.
– Antanai, vis dar sukamės uždarame rate.
– Aš galiu pasakyti: sąskaitoje yra 10 milijonų, labai daug žmonių į juos taikosi. Buvo žmonės, kurie uždirbo šiuos pinigus. Daug kas nori juos perimti. Lobis juk neblogas krepšinio pasaulyje, labai būtų patogu ateiti ir jį perimti. LKF vertė yra labai didelė. Tie, kurie ekonominės pertraukos (krizės, – aut.past.) bijojo eiti ir laukė, kad viskas sugriūtų. Atsirado žmonių, kurie uždirbo tuos pinigus. Viskas buvo labai sėkmingai – lėšos uždirbtos skaidriai. Žmonės, kurie patys nesugebėjo sukurti pridėtinės vertės, nori viską perimti. Tai yra natūralu. Nereikia jų teisti. Tegul laimi rinkimus ir viską perima.
– Tai primena revoliuciją Lietuvos ledo ritulio federacijoje, kai buvo nuversta senoji valdžia su Rolandu Bučiu priešakyje.
– Buvau Elektrėnuose, kalbėjau su meru. Žinau, kad ten labai sudėtinga situacija. Visi rėmėjai buvo „atmušti“. Galime ir krepšinyje padaryti tą patį. Tegul ateina tokie žmonės kaip P. Motiejūnas, kuris nori skaldyti ir valdyti, kuriam nereikia vykdomojo komiteto pritarimo, kuris gali pats sau pasiskirti pareigas, kuris neatneša, bet paima, kuris yra funkcionierius ir pila ant savo žmonių, kurie atiduoda visą savo širdį, energiją ir pinigus. Aš už tokius žmones nepasirašau. Norėčiau, kad tokie žmonės parodytų, ką sugeba sukurti.
– Esame smėlio dėžėje, kurioje yra tik viena mašinėlė, su kuria žaisti nori visi?
– Aš pasitraukiu. Esu atidavęs, pasiaukojęs krepšiniui. Esu padaręs realius darbus. Todėl esu peraugęs visus kitus. Tegul kapojasi. Jūs palikite mane ramybėje.
– Visiškai traukiatės iš krepšinio?
– Šiai dienai – visiškai. Jeigu LKF direktorius gali užpilti šūdo ant manęs ir meluoti, nes bijo, kad turiu per daug įtakos, tai mes turime problemą. Aš turiu, kur eiti.
– Ar nesigailite, kad tiek daug atidavėte Lietuvos krepšiniui?
– Nesigailiu. Didžiuojuosi tuo, padariau savo darbą, o dabar savo vietą užleidžiu kitiems. Niekada nesigailiu to, ką esu padaręs iš širdies. Nesigailiu nė vieno žodžio, kurį esu pasakęs. Esu toks, koks esu. Tegul žmonės mane vertina pagal savo supratimą.
– Kuris melas labiausiai įskaudino?
Labiausiai skaudu buvo kalbos, kad po rinktinės pergalių lindau į rūbinę ir kritikavau, kai rinktinė neblizgėjo. Iš LKF direktoriaus tokių kalbų tikrai nesitikėjau. Tai ir yra skaudžiausia. Norėjau gyventi krepšinio pasaulyje, pritraukti rėmėjus... Tačiau kaip kitas generalinis rėmėjas gali dirbti su tokiu direktoriumi? Jei myli krepšinį ir vieną dieną ateina žmonės, kuriantys melą tam, kad sunaikintų tave ir tavo įvaizdį visuomenėje, tai yra per stipru. Per Kauno „Žalgirio“ ir Arvydo Sabonio vardą jis nori mane sunaikinti? Tegul sunaikina. Aš galiu išvažiuoti. Esu daug pasiekęs savo darbais. Tegul pats tiek pasiekia ir tada mane naikina.
– Tačiau vis dar turite finansinių įsipareigojimų krepšiniui?
– Turiu kontraktą su Prienų krepšinio klubu, trijų metų kontraktą su LKF. Jeigu LKF atsisakys rėmimo, be abejo, jis bus nutrauktas. Aš pats niekada nenutraukiu jokių įsipareigojimų, visada išmoku pinigus, kuriuos pažadu. Tesėsiu savo pažadus. Neturiu dėl to baimės. Jeigu mane išmes iš rėmėjų sąrašo – tai bus LKF naujųjų vadovų sprendimas.
– Tokio atsidavusio žmogaus krepšiniui dar tektų ilgai paieškoti.
– Daug kas mane lygina su V. Romanovu, kuris irgi pergyveno, kad turiu per daug įtakos. Gal man reikia būti Australijoje ir nesikišti į vidinius reikalus. Tokie žmonės kaip aš Lietuvoje yra nereikalingi. Aš taip suprantu. Dabar visi mano draugai, kuriems kažkada padėjau, nori mane papjauti. Tai pjaukit. Iki.
Norėdami komentuoti prisijunkite.