A.Trinchieri: apie R.Fernandezo legendą, L.Biručio muštrą be lūkesčių ir galimo „Real“ triumfo naratyvą

Kauno „Žalgiris“ dėl vietos Eurolygos įkrintamosiose kovojo iki pat priešpaskutiniojo turo, o šioms viltims užgesus gerbėjų vis tiek laukia išskirtinis desertas.

„Žalgiris“ Eurolygos sezoną užbaigs namų maču prieš titulą ginantį Madrido „Real“. Ypatingu šis mačas bus ir pirmąją vietą sezone jau užsitikrinusiems ispanams, kurie praėjusį sezoną būtent Kaune iškovojo Eurolygos trofėjų.

Abiems klubams paskutinysis mačas nieko nelems, bet „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri prieš rungtynes tikisi įprasto gerbėjų atsidavimo.

Strategas taip apžvelgė galimo „Real“ triumfo Eurolygoje naratyvą, Lauryno Biručio sutarties pratęsimą bei po olimpiados kabinti sportbačius ant vinies nusprendusio Rudy Fernandezo karjerą.

„Mums tai yra paskutiniosios Eurolygos rungtynės ir noriu tik geriausio savo žaidėjams, gerbėjams bei „Žalgirio“ organizacijai. Žaisime prieš geriausią Europos komandą, čempionus ir norėčiau geros atmosferos bei grąžinimo visos meilės, kurios sulaukėme iš savo gerbėjų. Noriu, kad mano žaidėjai pajaustų tą patį, ką ir kitose rungtynėse – visišką palaikymą, be jokių klausimų. Taip matau rungtynes ir to iš jų tikiuosi“, – laukiančią akistatą nušvietė A.Trinchieri.

– Eurolygos reguliariojo sezono laimėtojai įprastai nefinišuoja kaip čempionai. Šių metų „Real“ turi geriausią šansą nutraukti šį užkeikimą?

– Žinau apie šią tendenciją, bet aklai skaičių neseku. Visada tikiu, kad Eurolygos čempionais taps komanda, kuri kentėjo reguliariajame sezone. Įprastai reguliariajame sezone žaidus sklandžiai, dėl man nepaaiškinamų priežasčių, finalo ketverte triumfuoti nepavyksta. Komandos, kurios išgyvena traumas, sunkius momentus, nesėkmių serijas, mažas ar dideles krizes, bet ką, jos įgyja antikūnų atkrintamosioms ir finalo ketvertui. Dabar „Real“ patiria pralaimėjimus, bet jiems yra paranku atkrintamąsias pasiekti kitokiu nusiteikimu, kitokiais lūkesčiais. Tai yra mano asmeniniai pastebėjimai.

Žinau, ką šneka istorija, bet triumfuojanti komanda nuolat grįžta iš užnugario, žaidžia su emocija. Pagal sezono scenarijų tu turi sudėtį, surinktą talentą, svarbiausius žaidėjus, bet yra antrinių to paties scenarijaus gijų, nematomų, bet jaučiamų dalykų, emocijos, mentalitetas, pakilimai ir nuopuoliai, tai, ką darai po pergalės ar pralaimėjimo. Toks yra mano požiūris.

– Praėjusį sezoną „Real“ triumfavo būtent Kaune. Grįžimas čia užbaigti reguliarųjį sezoną gali juos užvesti iš naujo?

– Per daug klausiate apie „Real“. Aš ne Madride.

– Grįžtame prie „Žalgirio“. Laurynas Birutis pratęsė kontraktą su komanda, kokie yra jūsų lūkesčiai kitam jo sezonui?

– Šiandien metate man iššūkį, turiu rungtynes prieš „Real“, bet kalbu apie kitą sezoną. Kiek pasuksiu jūsų klausimą. Esu laimingas dėl Biro, nes visada remiuosi tam tikra filosofija. Klubo filosofija yra suteikti šansą lietuviams žaisti aukščiausiame lygyje ir man tai yra labai svarbu. Jis nusipelnė šio šanso, turėjau puikų etapą, tada patyrė traumą, išgyveno pakilimų ir nuopuolių. Jis yra labai protingas ir įgudęs žaidėjas. Geriausia jam dar prieš akis. Jis nusipelnė šanso, nes parodė, kad jam rūpi ir jis myli šį klubą. Jis bando būti geriausia savo versija. Pats natūraliausias dalykas dabar yra sekti pradėtą planą, vystyti jį ir gerinti tam tikrus žaidimo aspektus, spaudžiant maksimalią naudą iš to, ką jis mums duoda. Tai yra natūralu.

Grįžtant prie lūkesčių, esu didelis jų priešas. Ypač lyginant du skirtingus sezonus. Dažniausiai lūkesčiai atneš nusivylimą. Visi tikisi, kad būdamas tam tikrame lygyje, kitą sezoną nuveiksiu daugiau. Net ir sugrąžinus tą pačią komandą su tais pačiais dvylika žaidėjų bei pradėjus nuo to paties taško, kuriame užbaigei praeitą sezoną, tikėsiesi tos pačios eigos. Taip nebus. Individualūs lūkesčiai keičiasi, motyvacija keičiasi, viskas keičiasi. Nenoriu kalbėti apie lūkesčius, noriu kalbėti apie žaidėją, kurį turime dabar. Labai džiaugiamės, kad jis lieka ir stumsiu jį su lazda bei morka, kad būtų geriausia savo versija.

– Kaip Arnas Butkevičius gyja po traumos?

– Jis tikrai nežais bent mėnesį. Naujienų neturiu, nes dabar jų ir neturėtų būti. Dabar jis yra su įtvaru, čiurna traumuota. Arnas mums yra labai svarbus, jis net svarbesnis, nei pats mano. Visada stengiuosi prastoje situacijoje surasti kažką gero. Tikiu, kad šį laikotarpį, kol nežais, prašysiu jo iš naujo įvertinti savo vaidmenį komandoje. Prašysiu, kad suprastų, ką gali duoti mums ir pats sau, kad būtų dar geresnis. Tikiu, kad aš neišieškojau viso jo potencialo. Jis nėra labai šnekus, bet labai rimtas. Tobulas komandos draugas. Tobulas žaidėjas rūbinei. Stumiu jį iš komforto zonos, prašau dalykų, kurių jis nedarė anksčiau. Tokį stabilų žaidėjų tai gali kiek išmušti iš vėžių. Vienintelis geras dalykas iš šios traumos – kelios savaitės, per kurias jis galės prasukti visą sezoną nuo sausio pirmosios, gerus ir blogus potyrius. Tikiu, kad grįžęs jis bus geresnis.

– Rytoj bus paskutiniosios Rudy Fernandezo reguliariojo sezono rungtynės Eurolygoje. Po tokios ilgos karjeros, ką labiausiai prisiminsite apie šią legendą?

– Rudy yra tikras žaidėjas, nugalėtojas. Jis pataikė daug lemtingų metimų ir turėjo nuostabią karjerą. Jaučiu didžiausią pagarbą, kaip jis kovojo visos karjeros metu. Nenoriu kalbėti apie jo žaidimą, jis pats kalba už save ir aš nieko pridėti negaliu. Jo dvasia, psichologinis tvirtumas, dideli reikalavimai sau... Jis niekada negalvojo, kad kažkas yra už jį geresnis. Jis gali žaisti minutę ir nulemti rungtynes, gali sužaisti 35 minutes ir taip nulemti nugalėtoją. Labai tai gerbiu. Jis yra vienas ikoniškiausių Eurolygos žaidėjų, berods yra laimėjęs tris titulus Eurolygoje, bei triumfavo su skirtingomis komandomis bei skirtingais vaidmenimis. Nemanau, kad nutolsiu nuo tiesos sakydamas, kad jis buvo viena „Real“ istorijos sėkmės paslapčių. Jis visada buvo ten. Didelė pagarba.

– Trys komandos dar kaunasi dėl vietos įkrintamosiose. Jei reiktų spėti, kas ją užims?

– Jei reiktų vadovautis logika, atsakymas būtų „Anadolu Efes“. Jei žiūrėčiau į savo širdį, sakyčiau „Partizan“. Negaliu abiejų sutalpinti į vieną sakinį.

– Į Kauną atvykote žiemą, pastarųjų dienų klimatas džiugina?

– Jaučiuosi kaip vampyras, išeinu į lauką, pamatau saulę ir bijau, kad nudegsiu.