Anksčiau V.Buzo auklėtiniu jau buvęs gynėjas atremia kritiką treneriui: pora metimų lemia, tu geras ar blogas?

Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ ekipa išgyveno nemažas permainas pastaruoju metu, tačiau prieš akis laukia didelis darbas, kadangi situacija Karaliaus Mindaugo taurėje – komplikuota (3/5), o Lietuvos krepšinio lygoje užimama septinta vieta (4/5).

Epizodinį vaidmenį Utenoje turintis Justinas Ramanauskas tikisi, kad darbas netrukus duos vaisių – artimiausiame mače uteniškiai keliaus pas Klaipėdos „Neptūną“.

Pats J.Ramanauskas į „Uniclub Bet-Juventus“ atvyko kaip gerai pažįstamas veidas V.Buzui – kartu vyrai darbavosi Vokietijoje, Niurnbergo „Falcons“ klube.

„Mano įspūdis buvo tikrai geras, galvoju, kad jis tikrai geras treneris, profesionaliai žiūrintis į darbą kasdien, neturiu jokių priekaištų jam. Tai mačiau ir anksčiau, ir čia“, – sakė J.Ramanauskas, LKL per 14 minučių pelnantis 2,3 taško ir atkovojantis 1,6 kamuolio.

24 metų 193 cm ūgio gynėjas į Lietuvą grįžo po poros metų pertraukos – tą laiką jis praleido minėtoje Vokietijos ekipoje bei Groningeno „Donar“ klube Nyderlanduose.

„Vaidmuo toks, kokį įsivaizdavau. Vis tiek prieš sezoną šnekėjau su treneriu, žinojau, kad turėsiu būti labiau gynybinis, įnešti energijos“, – sako gynėjas.

– Komanda nelabai sėkmingai grįžo po FIBA „lango“, kai pralaimėjo Jonavoje. Kokios nuotaikos dabar yra „Uniclub Bet-Juventus“?

– Nuotaikos normalios, darbingos. Aišku, rezultatas – pralaimėtos rungtynės, bet mačas nebuvo toks blogas. Buvo jau daug kartų šį sezoną, kad rodosi neblogai žaidžiame, kontroliuojame rungtynes, bet paleidžiame galus. Dėl to gaila, bet stengiamės nepanikuoti ir tikitės, kad bus geriau.

– Iš ko kyla negebėjimas tvirčiau žaisti lemiamas minutes?

– Manau, tame yra ir sėkmės elementas, bet gal kai komanda pabūna kartu ilgiau, pasidaro lengviau – visi geriau žino vieni kitų vaidmenis. Nežinau. Manau, tame tikrai daug sėkmės, bent jau mūsų mačuose. Ir mes padarėme kliurkų, ir baudų, varžovams metant iš toli, ir patys baudų nesusimesdavome. Atrodo, paprasti dalykai. Bet manau, bus geriau.

– Sezono pradžioje galėjo atrodyti, kad KMT laukia daug mačų, iškrenta tik dvi ekipos – pralaimėjimai daug nelems. Tačiau esate situacijoje, kai klysti nebegalima. Ar jaučiate kažkokį spaudimą?

– Aišku, suprantame situaciją, žinome tai, bet niekas neprarasta. Reikia laimėti porą likusių rungtynių ir viskas gali būti gerai. Nežinau, panikos nėra, viskas mūsų rankose, tikrai galime pasiekti ketvirtfinalį.

– Nepatekimas į ketvirtfinalį būtų fiasko „Uniclub Bet-Juventus“?

– Manau, tikrai nekažką būtų. Vis tiek tikslai kiti, kai toliau eina 6 iš 8 komandų. Patekti į kitą etapą mums privaloma.

– Ką naujo įdiegti Kęstutis Kemzūra spėjo per „langą“?

– Yra naujų derinių, naujos gynybos – kiekvienas treneris ateina su savo dalykais, Kęstas irgi. Per „langą“ sportavome, dirbome, keli buvo išvykę į rinktines, bet manau, po truputį priprantame prie naujo trenerio stiliaus. Jis labiausiai akcentavo nuo pirmų dienų gynybą ir agresiją. Nesakau, kad Vytas to nedarė, bet Kęstas įvardino tai pirmiausiai. O puolime jis nori, kad žaistume greičiau.

– Jums komandoje permainos štabe buvo labiau tikėtos ar netikėtos? Eimantas Skersis minėjo, kad podkastų kalbos jau uždavė tokį toną, kad tai neturėjo atrodyti labai netikėta.

– Bent man buvo kažkiek netikėta. Aišku, gal ir suprantu, sekė keli pralaimėjimai iš eilės. Paskaitome tuos portalus, paklausome podkastus – bendrą foną jauti. Bet vis tiek tai buvo kažkiek netikėta. Šiaip stengiuosi atsiriboti nuo medijos kalbų, nepasakyčiau, kad mane patį tai veiktų, eini į aikštelę, dirbi savo darbą, žaidimui tai įtakos nedaro, bet neapsimesiu – bendrą foną vis tiek žinai.

– Ar jautėte, kad „Uniclub Bet-Juventus“ tikrai trūko autoriteto?

– Negaliu kalbėti už visus, bet man asmeniškai nepasakyčiau, kad amžius turi įtakos. Man nieko nereiškia, kad Vytas buvo jaunesnis. Buvau su juo dirbęs, žinojau, koks jis profesionalas ir kaip dirba. Gal reikėtų klausti kitų, bet man asmeniškai jo autoriteto netrūko.

– Kokį V.Buzą buvote spėjęs pažinti iš anksčiau, kai kartu darbavotės Vokietijos antrosios lygos klube?

– Mano įspūdis buvo tikrai geras, galvojau ir galvoju, kad jis tikrai geras treneris, profesionaliai žiūrintis į darbą kasdien, neturiu jokių priekaištų jam. Tai mačiau ir anksčiau, ir čia.

– Pirmas prisvilęs blynas LKL, kaip manote, nieko nepasako apie šį specialistą?

– Na, kaip, tai labiau parodo, kad turi susidėti daug dalykų, kad būtumei geru treneriu. Turi būti ir geras taktiškai, ir išreikalaut iš žaidėjų, ir sutarti, turi susidėti ir sėkmės elementai. Pas mus nuo sezono pradžios tai vienas traumuotas, tai kažkas keičiasi – ne viskas vyko pagal planą.

Tada pradžioje paleidinėjome gal 4 rungtynes, kurias turėjome laimėti. Ir ką? Tada jau ir lentelė atrodytų kitaip, ir KMT būtume užsitikrintą vietą ketvirtfinalyje, ir Vytautas būtų labai geras treneris. Nors viską lėmė keli metimai. Pora metimų į vieną pusę – tu blogas, pora metimų į kitą – tu geras? Vytas ateityje, manau, tikrai nusipelnys šanso aukštame lygyje ir viskas bus gerai.

– Grįžote į Lietuvą po poros metų pertraukos ir žaidimo Vokietijoje bei Nyderlanduose. Koks tas sugrįžimas namo? Ar tikėjotės tokio vaidmens „Uniclub Bet-Juventus“, kokį turite?

– Vaidmuo toks, kokį įsivaizdavau. Vis tiek prieš sezoną šnekėjau su treneriu, žinojau, kad turėsiu būti labiau gynybinis, įnešti energijos.

– Kuo per šiuos metus pasikeitė LKL?

– Lygis vis tiek paaugo, kai žaidžiau čia pastarąjį kartą, dar nebuvo tokių „vilkų“. Dabar tos komandos sulygėjo labiau. Utena, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys... Bet kas gali bet ką įveikti, net Mažeikiai ar Kėdainiai, nors ir turėjo sunkesnį periodą.

– Ko namo parsivežėte iš legionieriaus patirties?

– Tikrai patiko pabandyti. Vis tiek išvažiavau pirmąsyk. Buvo gera patirtis pagyventi kitur, gauti daugiau atsakomybės kaip legionieriui, kai iš manęs buvo daugiau tikimasi, jog duočiau rezultatą. Jaučiu, kad per tą laiką pridėjau visko po truputį. Pagerėjo sprendimų priėmimas, fiziškai taip pat sutvirtėjau, kas praverčia, kai dabar iš manęs norima daugiau gynybos.