Apie pokyčius ir žingsnį nuo katastrofos kalbėjęs E.Skersis: jei žaidėją tenkina, ką uždirba Utenoje, su juo kažkas negerai

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ šiuo metu rikiuojasi pajėgiausių Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) ekipų penkete.

Oliverio Kostičiaus auklėtiniai su 9 pergalėmis ir 5 pralaimėjimais nusileidžia tik Kauno „Žalgiriui“, Vilniaus „Rytui“ bei „Wolves“, už jų seka vienu maču mažiau sužaidęs Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ (8/5).

Komandos vadovas Eimantas Skersis kol kas yra patenkintas sezono startu. Tiesa, savotišką signalą komanda jau gavo Citadele Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT), kur per plauką neliko už aštuoneto ribos, kuomet pralaimėjo Kėdainių „Nevėžiui-Optibet“.

„Išėjome visi galvodami, kad vis tiek nepralošime daugiau nei 17 taškų. Aš sakiau: vieną dieną toks nusiteikimas mums kainuos daug. Jei nepakeisime savo mąstymo ir požiūrio į tam tikrus varžovus, tai mums kainuos labai daug. Buvome ant katastrofos slenksčio“, – pripažįsta jis.

Nepaisant to, komanda – aštuonete ir ketvirtfinalyje vėl lauks akistata su „Rytu“.

„Labai paprastas dalykas, ko reikia imtis – būti tame pačiame krepšelyje kaip „Rytas“. Norint, kad taip nutiktų, reikia būti LKL ketverte. Aš manau ir sakiau ne kartą – nesąžininga imti burtams praeito sezono rezultatus. Tuo metu, kai burtai traukiami, yra pasibaigęs pirmas ratas, tad aštuonios komandos gali būti išdėliotos pagal šiuos rezultatus. Tai būtų sąžininga ir nebūtų tokių dalykų kaip dabar.

Aš apie mus nekalbu – mes nesame ketverte, bet kalbu apie „Wolves“. Manau, nesąžininga, kad jie kluptelėjo pernai serijoje su Jonava, o dabar atsidūrė antrame krepšelyje, nors ilgą laiką jie buvo LKL lyderiai“, – apie laukiančias akistatas kalbėjo E.Skersis.

Pokalbis su E.Skersiu apie šį sezoną, pasikeitimus Utenos komandoje, O.Kostičiaus atneštas naujoves, tobulėjančius legionierius ir tikslus – Krepsinis.net portale.

– Pastaruoju metu Utenos komandos pavadinimas garsiausiai nuskambėjo po triuškinamos pergalės prieš Vilniaus „Wolves“ (pokalbis vyko iki mačo Šiauliuose – Krepsinis.net.). Tai – įsimintiniausia sezono pergalė?

– Geros rungtynės, reikia sutikti (Juokiasi). Vienos geresnių mūsų šiame sezone. Situacija gerėja: antrame rate laimėjome ir prieš „Wolves“, ir „Cbet“ – komandas, kurioms pralaimėjome pirmajame. Vadinasi, einame į priekį, žiūrėsime, kas bus.

– Ta pergalė prieš „vilkus“ įnešė daug motyvacijos, energijos ir pasitikėjimo į „Uniclub Casino – Juventus“ rūbinę?

– Sunku pasakyti apie energiją, bet pasitikėjimo savimi, be abejo, pridėjo. Vis tiek žaidi prieš tuo metu lygos lyderius, o ir rungtynės buvo tokios užtikrintos. Kažkas podkaste sakė, jog Utenai reikia emocinės pergalės – kaip „Wolves“ prieš „Bešiktaš“. Tikiuosi, jog čia ši buvo tokia. O taip pat ir namuose prieš Jonavą, kur laimėjome 30 taškų. Matysime, kaip toliau reaguosime.

– „Wolves“ jau nemažai kam yra tapę ganėtinai principiniu varžovu, o ir paties klubo atstovai neneigia, kad nesijaučia labai mylimi LKL pasaulyje. Kaip jūs pasitikote akistatą su šiuo klubu, koks ažiotažas buvo Utenoje?

– Nepasakyčiau, kad jis buvo, tikėjausi daugiau sirgalių, juolab, ir laikas buvo geras – šeštadienis. Šiemet turėjome gerus bilietų pardavimus rungtynėse su „7bet-Lietkabeliu“, „Rytu“, „Žalgiriu“, tikėjausi, kad taip bus ir „Wolves“. Kažkiek nustebau, jog taip nebuvo, gal šventės artėja ir žmonės taupo pinigus, nežinau. Gal ir rungtynių namie nemažai – atsirenka žmonės, kur eiti.

Mes patys komandos viduje turėjome motyvaciją, kurią treneris nukreipė teisinga kryptimi. Gal dėl to komanda atrodė neblogai aikštėje. Kitas dalykas – niekada istorijoje iki tol nebuvome laimėję prieš šią ekipą, norėjosi pagaliau pirmąsyk juos nugalėti. Nežinau, kiek tai turėjo įtakos aplinkiniams, labiau – klubo vidaus žmonėms.

– Kurie komandos vidaus žmonės turėjo didžiausią motyvaciją šiai pergalei?

– Sunku pasakyti, gal treneris. Jis akcentavo nemažai dalykų prieš tas rungtynes. Visi labai norėjome laimėti. Visada norime – bent aš toks žmogus. Visa organizacija stengiamės būti tokia, kuri visada nori laimėti. Man keista būna, kai vienas rungtynes kažkas žaidžia viena koja, kitas – abiem. Atėjai, padarei savo darbą ir išėjai.

Juventus

– Jei LKL fronte pozityvo nemažai, tai KMT vos neprisižaidėte su Kėdainių „Nevėžiu-Optibet“. Jei pirmą mačą laimėjote 107:90, antrajame vos praslydote – 101:113. Kas nutiko čia?

– Medalio pusės dvi: vienas dalykas – Kėdainiai dabar žaidžia labai gerą krepšinį, jie pagaliau pagavo trenerio mintį ir žaidimo filosofiją. Reikia atiduoti duoklę Gediminui ir trenerių štabui. Kaip rodo ir rungtynės su „Žalgiriu“, ir „7bet-Lietkabeliu“, jie žaidžia tikrai gerai. Kitas dalykas – mes patys išėjome su mintimi, kad turime plius 17, žaidžiame namie, o iki tol sezone maksimaliai pralaimėję buvome 11 taškų Jonavai. Išėjome visi galvodami, kad vis tiek nepralošime daugiau nei 17 taškų. Aš sakiau: vieną dieną toks nusiteikimas mums kainuos daug. Jei nepakeisime savo mąstymo ir požiūrio į tam tikrus varžovus, tai mums kainuos labai daug.

Buvome ant katastrofos slenksčio. Neturiu ką apsimetinėti: prieš sezoną išsikėlėme tikslą būti LKL ir KMT ketvertuose ir laimėti Šiaurės Europos lygą. Valdyba iškėlė tokį tikslą. Jei būtume nepatekę į aštuonetą – net ne į ketvertą – iššvaistę 17 taškų pranašumą ir pralaimėję „Nevėžiui-Optibet“, būtų absoliuti katastrofa mūsų klubui. Gerai, kad viskas gerai baigėsi, bet jei požiūrio nesusitvarkysime, vieną dieną tai kainuos daug.

– Kaip manote, komanda pasidarė išvadas po šio mačo?

– Aš labai tikiuosi, pamatysime. Gerai sužaidėme ir su „Wolves“, ir Plevene, kur komanda yra geroje formoje. Tikiuosi, kad išvadas pasidarėme. Aišku, reikia sutikti, kad toks požiūris buvo KMT. Dėl LKL vyrams neturiu priekaištų nė vieneriose rungtynėse. Vienintelės rungtynės, kurias labai norėjome laimėti, buvo Jonavoje, tačiau turiu atiduoti duoklę Šeškui ir jo komandai, nes pirmas 15 minučių jei žaidė idealų krepšinį – ir gynyboje, ir puolime. Mes paleidome juos 25 taškais vėliau nesugebėjome pavyti. Grįžome iki kelių taškų, bet neužteko nei energijos, nei emocijos pagauti tą komandą.

– Neseniai buvo ištraukti KMT ketvirtfinalio burtai. Stebėjote juos ar ir taip buvo aišku, koks varžovas teks jums?

– Kaip tik prieš burtų traukimą su Danu (komandos komunikacijos vadovas – Krepsinis.net) buvome maketą pasiruošę dar iš ryto. Buvo aišku (Juokiasi). Yra kaip yra. Nereikia slėpti, kad iš pirmo krepšelio visi turbūt norėjo „CBet“, bet man svarbiausia buvo ne „Žalgiris“, būtų buvę sudėtinga. O tarp kitų nematau didelio skirtumo, vis tiek nesame favoritai. Esu patenkintas, kad nesame toje pusėje, kur pusfinalyje lauktų „Žalgiris“. Vis tiek mano įsitikinimas toks – taurėje arba ją laimi, arba ne. Ar esi antras, ar 25-tas – nesvarbu. Norint laimėti taurę, ši pusė yra sėkmingesnė, nes „Žalgirį“ gali gauti tik finale. Esu pakankamai patenkintas burtais, noriu, kad mūsų komanda būtų sveika, turėtų visus žaidėjus, būtume pasiruošę maksimaliai ir mums duotų žaisti 5 prieš 5. Ne pirmą, ne paskutinį kartą tai sakau.

– Kad nereiktų po rungtynių rašyti „Facebook“ įrašų?

– Mačiau, kad Tiškevičius jau šaipėsi iš to (Juokiasi). Jie gali turėti savo nuomonę, aš – savo, bet ataskaitos po to parodo, kad tie įrašai būna daugiau mažiau teisingi. Niekas gi nepuola nieko iš neturėjimo ką veikti. Nenoriu čia iš anksto kurstyti aistrų, lyg apsidrausdamas. Sakau, svarbiausia, kad komanda būtų sveika.

– Kitąmet negalvojate užsukti į bažnyčią ar imtis kažko kito, kad burtai vėl nesuvestų su „Rytu“?

– Labai paprastas dalykas, ko reikia imtis – būti tame pačiame krepšelyje kaip „Rytas“. Norint, kad taip nutiktų, reikia būti LKL ketverte. Aš manau ir sakiau ne kartą – nesąžininga imti burtams praeito sezono rezultatus. Tuo metu, kai burtai traukiami, yra pasibaigęs pirmas ratas, tad aštuonios komandos gali būti išdėliotos pagal šiuos rezultatus. Tai būtų sąžininga ir nebūtų tokių dalykų kaip dabar. Aš apie mus nekalbu – mes nesame ketverte, bet kalbu apie „Wolves“. Manau, nesąžininga, kad jie kluptelėjo pernai serijoje su Jonava, o dabar atsidūrė antrame krepšelyje, nors ilgą laiką jie buvo LKL lyderiai.

– Šiaip visos poros išsidėliojo itin įdomiai: „Žalgirio“ ir „Wolves“ laukia tikrai įdomus mūšis, nes abi ekipos siekia taurės, jūsų ir „Ryto“ akistata jau principinė, „Šiauliai“ ir „CBet“ – geriausi varžovai vieni kitiems, o „7bet-Lietkabelis“ ir pasipildęs „Neptūnas“ šiuo metu atrodo taip pat gana lygiavertės ekipos.

– Taip, visos poros įdomios ir apskritai LKL – labai įdomus, ką rodo pastarųjų dienų rezultatai. Komandos stiprinasi, o pradėjusios silpniau ir turėjusios sunkesnius tvarkaraščius, dabar išsidėliojo tolygiau. Nėra niekur lengva žaisti, visos komandos kimba į atlapus. Koks skirtumas, ar panevėžiečiai būtų žaidę su mumis, ar „Rytas“ su „Neptūnu“ – vis tiek būtų įdomu. Tik dabar su vilniečiais pas mus principas didesnis. Šiuo metu LKL yra 6–7 komandos, kurios, esant neblogai dienai, gali viena kitą nugalėti, o likusios apačioje gali ne tik nugalėti viena kitą, bet ir kartais pagauti kažką iš viršutinių ekipų.

– Šiemet šeštą sykį ketvirtfinalyje sutiksite „Rytą“. Prisimenant ankstesnius metus, ar šiemet turite didesnius, ar mažesnius šansus patekti į KMT finalo ketvertą?

– Nemanau, kad šiemet yra kažkas išskirtinio. Man labai patiko, kad kažkas podkaste mums davė 35 proc. tikimybę šioje serijoje laimėti. Mes su Matuliu kabinete kalbėjome: kiek mūsų organizacija paaugo, kad mums duoda tokį procentą. Mums tai pakėlė ūpą. Nežinau, ar esame geriau pasiruošę, ar ne, iki rungtynių liko pora savaičių.

„Rytas“ žaidžia tikrai gerai, jie turėjo lengvesnį tvarkaraštį sezono pradžioje, kadangi nežaidė KMT ir kas antrą savaitę žaidė Čempionų lygoje. Jie turėjo laiko įsivažiuoti, susiklijuoti, dirbti – to neturėjome mes. Mes sužaidėme 24 rungtynes šį sezoną – per mažiau nei 3 mėnesius. Krūvis labai didelis. „Rytas“ yra geresnės formos, bet mes baigėme Šiaurės lygos išvykas, KMT grupių etapą, gal dabar bus mažiau važinėjimo, galėsime padirbėti. Mes šanselį turime ir manau, kad „Rytas“ tai supranta.

Penava

– Panevėžio komanda dar yra sužaidusi vienu maču mažiau, bet šiaip žengiate su jais koja kojon – šiuo metu LKL turnyro lentelėje „Uniclub Casino – Juventus“ (9/5) yra ketvirta, o „7bet-Lietkabelis“ (8/5) penktas. Kurios žemiau esančios ekipos jums atrodo grėsmingiausios būsimame etape?

– Ketverte ne taip lengva būti – dar prieš sezoną keturios komandos buvo užsirezervavusios vietą ten. Šiandien su „7bet-Lietkabeliu“ yra vienodai pergalių, rytoj – nebe vienodai, jie turi ir tarpusavio pranašumą prieš mus po pirmojo rato. Nemanau, kad kažkas gąsdina. Žiūrime savo daržo, esame pasiruošę žaisti su visais – su geru nusiteikimu ir taktiniu planu, kurį sudaro treneris. Lygiai taip pat visi yra nusiteikę žaisti su mumis.

Jau ne kartą gyriau „Neptūną“, nes jie turi labai gerą balansą tarp patyrusių ir jaunų žaidėjų. Ąžuolas jiems pridėjo žiauriai daug. Jie turi didelius kūnus visose pozicijose. Strelingas Gibbsas yra žmogus, kurį labai norėjome atsivežti į Uteną, bet nepavyko, „Neptūnas“ nugvelbė iš panosės. Janavičius, Gailius, Girdžiūnas – visi žinome, ką jie gali. Manau, kad jie yra vieni favoritų būti tarp 5–6 geriausių komandų.

Tarp pirmo ketverto irgi geros ekipos – panevėžiečiai sulauks grįžtančio Dovio, žaidimas bus kitoks. Apatinės komandos irgi gali įkąsti. Nesakau, kad kažkas gąsdina, bet turi būti budrus, nes kiekvienas atsipalaidavimas duoda varžovams impulsą. Kaip ir mes esame pasiruošę gaudyti ketverto komandas (bent noriu, kad visada tokie būtume), taip kiti yra pasirengę gaudyti mus. Kuo mes ten labai geresni už likusias komandas, kurios yra po mumis? Atotrūkis nėra labai didelis.

– Lyginant su praeitu sezonu, „Uniclub Casino – Juventus“ sudėtis yra kardinaliai kitokia. Kaip ši komanda klijavosi į bendrą visumą?

– Čia turbūt yra komandos kapitono ir trenerio darbas. Įvedėme kai kurias taisykles, kad chebra labiau klijuotųsi. Gal ir ENBL kažkiek padeda, vykstame į išvykas, būname kartu po kelias dienas. Vasarą labai daug darbo įdėjome analizuojant charakterius. Nenoriu nieko sakyti, kas buvo prieš tai, bet kiek įdėjome darbo šią vasarą, anksčiau nedarėme nė 15 proc. to. Tai ir leidžia lengviau klijuotis komandai. Neturime kažkokių žvaigždžių. Būtent surinkimas žmonių, kokių norėjome, duoda rezultatą. Kai pergalių turi daugiau nei pralaimėjimų, ekipai irgi lengviau. Jei sektų pralaimėjimai, ir emocija būtų kita. Didžiausią nuopelną atiduočiau Žygiui, Šarui ir trenerių štabui. Gal žaidėjai pasakytų daugiau, bet treneris pasikviečia žaidėjus ir individualiems pokalbiams, tie niuansai padeda.

– Kaip manote, kodėl Žygimantas Skučas visada kritiškai atsiliepdavo apie save kaip potencialų komandos kapitoną?

– Gal jis turėjo karčios patirties, porą sezonų jam nepasisekė su komandiniais rezultatais, būnant kapitonu. Neturiu jam jokių priekaištų, jis dirba kapitono darbą gerai, jei žaidėjai pas mus su Gintu į kabinetą neateina, vadinasi, kapitonas daro gerą darbą. O kodėl jis toks kritiškas, nežinau, aš jam priekaištų neturiu.

– Ankstesniais metais esate minėjęs, kad galite rizikuoti, atsiveždamas į Uteną išskirtinį talentą su savo niuansais, nes tai gali stipriai pasiteisinti. Dabar komandoje nėra išskirtinių charakterių asmenybių ar itin skambių vardų. Ar savo poziciją pakeitėte, o galbūt ateityje, esant progai, rizikuotumėte su skambia pavarde ir galbūt įdomesniu charakteriu, einančiu šalia to?

– Turbūt vienintelis žmogus, apie kurį taip sakiau, buvo Adreianas Payne‘as, bet apie jo charakterį negaliu pasakyti jokio blogo žodžio. Jis dirbo puikiai, kaip žmogus nekėlė rūpesčių ir kaip komandos draugas nebuvo griaunantis. Tada turėjome kitų problemų aplink jį.

Aš sakiau, kad nelipčiau ant to paties grėblio, kaip pernai lipome su Hamiltonu. Tai buvo visiška nesąmonė. Jei apskambini 5 klubus ir vadovai pasako: neimkite jo, nes jis turi problemų, o mes vis tiek jį atsivežame ir problemos išryškėja po poros dienų, turi jau gyventi su tuo, ką padarei.

Payne‘as, mano nuomone, tada su Patricku Milleriu galėjo mus atvesti į finalą. Nežinau, gal nedavėme jam pakankamai laiko, bet tas duetas buvo labai stiprus individualiai. Tas pats Adreianas, prieš paliekant komandą, įmetė 21 tašką „Rytui“. Nežinau, kaip būtų buvę toliau, tai buvo talentas, kuris prieš metus Eurolygoje rinko 11 taškų. Tokie talentai nesimėto, jei tokius žaidėjus galime atsivežti į Uteną, aš už.

– Ar pastarąją vasarą turėjote kokių įdomių variantų, kuriuos jums siūlė agentai?

– Buvo pora žmonių. Vienas buvo labai įdomus įžaidėjas, turėjęs įspūdingus skaičius Izraelyje, buvo įdomu. Iš pradžių, kai pasakė kainą, nulių buvo per daug, vėliau kaina nukrito ir galbūt būtume galėję galvoti apie tokį žmogų, bet paaiškėjo, kad jis negali žaisti dėl dopingo (Juokiasi). Pasakėme: ačiū, ne. Šiaip taikinius Gintas ir mūsų štabas nusimatė dar vasaros pradžioje, ypač lietuvius, užsieniečiai užtruko, nes negalėjome duoti tiek pinigų, kiek norėjo jie. Kažkokių vau pavardžių nebuvo, o kaip rodo dabar sezonas, mūsų pasirinkimai nebuvo blogi.

Juventus

– Ar neturėjote noro komandoje turėti daugiau lietuvių?

– Aišku, variantas, bet viskas remiasi į finansus. Kalbėjome su ne vienu lietuviu, bet imti lietuvį tik dėl to, nenorėjome. Tie, kurių norėjome, arba laukė, arba turėjo geresnius pasiūlymus užsienyje, kaip, pavyzdžiui, Sušinskas. O kiti žaidėjai užsiprašė tokių kainų, kad sumos ir kokybės santykis mums netiko. Tų lietuvių nėra tiek, kad galėtumei rinktis, to noriu, tas tinka. Mūsų vizija buvo tokia, kad pirmiausiai reikia susirinkti lietuvius, manau, padarėme teisingai ir sukūrėme precedentą kitiems metams. Manau, kiti klubai darys tą patį. Kaip parodė praktika, po to tų lietuvių nelieka. Kitas dalykas, nemažai lietuvių, kurie jauni ir perspektyvūs, išvyko į NCAA ir taip pat atkrito. Nemanau, kad išsiskiriame LKL kontekste, visi turi panašų skaičių lietuvių ir užsieniečių.

– Kaip manote, ar šio sezono legionieriai po metų Utenoje gali žengti žingsnį į priekį karjeroje?

– Tayloras, Smithas yra pakankamai brangūs žaidėjai, nežinau, kiek jie dar gali pasikelti vertę. Aišku, kažkiek gali. Tikrai tai gali padaryti Vranešas, kuris malėsi po antras lygas, jam tokio sezono reikėjo. Ivey – taip pat, niekas nesitikėjome, jog jis mums taip pasiteisins. Tikėjomės, kad jis buvo geras, turėjome gerų atsiliepimų apie jį, mums pasisekė, kad jis sutiko čia atvykti. Nesakau, kad nesitikėjome gero žaidimo – tikėjomės, bet gal ne tokio gero, jis džiugina ir kaip krepšininkas, ir kaip žmogus.

Penava žaidžia neblogą sezoną, tik klausimas, kiek tokio tipo „ketvirti numeriai“ yra paklausūs. Turbūt kažkiek jis gali vertę pasikelti, matysime. Aš tik už, kad jie sužaistų gerą sezoną, pasikeltų vertę ir vyktų užsidirbti pinigų. Aš sakau: jei žaidėją tenkina, ką jis uždirba Utenoje, vadinasi, su juo kažkas negerai (Juokiasi).

– Oliveris Kostičius nuo pirmų darbo dienų demonstravo didelį atsidavimą komandai. Kaip jis pakeitė klubo mentalitetą, lyginant su tuo, koks jis buvo pernai?

– Kai kalbėjomės dar iki pasirašant kontraktą, žinojome, kad norime pakeisti komandos veidą ne tik aikštelėje, bet ir visoje struktūroje. Mes iš tiesų dirbame velniškai daug, gal to nesimato iš šono. Tiek treneriai, tiek visa organizacija. Faktas, kad Oliverio impulsas ir spaudimas, gerąja prasme, yra vienas kertinių dalykų, tobulinant organizaciją. Pagaliau turime normalias taisykles, kurių laikomės visi. Jos mums padeda turėti viziją, struktūrą, darbo etiką.

Nenoriu plėstis, kad buvo prieš tai, didelių problemų su ankstesniais treneriais neturėjau, bet Kostičius turi labai gerą darbo etiką. Tai leidžia tobulėti visai organizacijai. Jis sako pats: mano darbas čia padėti sukurti kažką įdomaus, kas liktų ateičiai – kai nebus manęs. Daug dirbame aikštelėje, kai turime galimybę ir neskraidome bei kas antrą dieną nevažiuojame į Klaipėdą, bet daug dirbame ir už jos ribų. Naujų idėjų įnešė ir Gintas. Visi žmonės stengiasi šią organizaciją padaryti patrauklesne žmonėms ir krepšininkams.

– Gal galite pasidalinti pora pokyčių, kuriuos įnešė O.Kostičius?

– Tokios smulkmenos. Pavyzdžiui, arenoje niekada neturėjome atskiro kabineto vyr. treneriui. Kostičius sakė: galiu taip gyventi, bet jei duotumėte man jį, galėčiau daugiau bendrauti su žaidėjams ir pasiruošti rungtynėms geriau. Gerai, perdarėme, įrengėme kabinetą ir jis sako: padarėte tai ne man – vyr. treneriui. Kitas dalykas – vidaus taisyklės, kurios reglamentuotos, nors anksčiau į viską žiūrėjome liberaliau. Iš pradžių visiems tai buvo netikėtumas, reikėjo prisitaikyti, bet įsidirbo, praėjome keli mėnesiai ir tai atrodo normalu. Stengiamės kartu kurti aukštesnio lygio organizaciją.

– Teko matyti nuotraukas, kaip atrodė Pleveno arena Bulgarijoje, kurioje žaidėte pastarąsias ENBL rungtynes  – lyg sugrįžimas 20 metų atgal.

– Ten ne tik arena, bet ir visa šalis atrodo taip. Arena niekuo neišsiskiria bendrame šalies kontekste. Nelabai kreipiu tau dėmesio į tai, LKL irgi turime keletą salių, kur grįžtame laiku, žaisdami jose. Mūsų darbas atvykti, laimėti ir važiuoti namo. Yra niuansų, apie kuriuos kalbame su lygos vadovais, jie turi dirbti su tam tikrais klausimais, reglamentu, požiūriu į komandas. Nežinau, kiek jie dedasi į galvą mano pastabų, bet bendravimas yra. Turėjome 3 išvykos rungtynes, dabar turime 4 namie. Mano darbas padaryti, kad komandos čia jaustųsi ne taip, kaip mes kai kuriose išvykose. Stengsimės, kad kalbos apie Uteną nenueitų tokios, kaip apie kai kurias komandas.

Mes praktikos turime ir Čempionų lygoje, ir FIBA Europos taurėje. Gaila, kad neturime pakankamai gero viešbučio Utenoje, reikia apgyvendinti klubus Anykščiuose, čia akmenėlis mūsų miestui. Grįžimui į tarptautinį turnyrą ši lyga mums tinka, kad pasitikrintume, kuriame lygyje esame.

Gal kiek pasigendu LKL ir žiniasklaidos teigiamesnio požiūrio, nes tai nėra toks silpnas turnyras. Liublinas Lenkijoje yra 2–3 vietose, jį nugalėjome 30 taškų. Patys matėte, kaip „CBet“ žaidė su septinta Lenkijos ekipa. Bristolis yra antras vietinėje lygoje, tai – solidi, įdomi komanda, turėjusi 7 pergalių seriją. Pleveno komanda – trečia komanda Bulgarijoje, „Hammers“ – trečia Olandijoje, Tartu ekipa – penkta Latvijos–Estijos lygoje. Nėra viskas taip baisiai, kaip piešia žiniasklaida ar tam tikri žmonės. Manau, kad tai tikrai gera lyga, stengiamės iš visų jėgų atstovauti Lietuvai kaip įmanoma sėkmingiau. Man keistas požiūris, kad tai lavonų lyga ar kažkas.

– Gal solidesnis požiūris būtų, jei lyga turėtų bent FIBA licenciją.

– O esate matę FIBA licenciją? Ar einant į parduotuvę kaskart, perkant dešrą, licencijos prašome? Koks skirtumas. Turime teisėjus, tvarkaraštį, varžybų sistemą, reglamentą, nežaidžiame pogrindinėje lažybų lygoje. Šiemet jie licencijos neturi, gal kitąmet turės, man jokio skirtumo, mes stengiamės garsinti Lietuvos krepšinį, žaisdami su užsienio klubais. Nei matėme FIBA licenciją, kai žaidėme jų turnyruose, nei matau dabar.