Atgijęs „Žalgirio“ L.Birdas: apie kardinalius A.Trinchieri pokyčius ir nuo Saturno artėjančias įkrintamąsias
interviu (16)Brady Manekas yra vienas iš labiausiai prieštaringai vertinamų Kauno „Žalgirio“ žaidėjų. Vieni vertina jo metimą ir sako, kad tai – aukšto lygio snaiperis, kuris reikalingas komandai, kiti – beda pirštu į amerikiečio gynybą ir teigia, kad jo darbas savoje aikštelės pusėje nėra Eurolygos lygio. Vienareikšmiškai vertinti, ko gero, negalima, bet akivaizdu viena – Brady yra jaunas 25 metų žaidėjas, dedantis pirmuosius žingsnius Eurolygoje ir reikia laiko, kad visos detalės išsigrynintų.
Sezonas vaikinui iš Oklahomos prasidėjo labai gerai. Puikus startas Eurolygoje – vidutiniškai 11,2 taško per pirmąsias ketverias rungtynes ir neįtikėtinai švarus metimas susilaukė dėmesio, tačiau po geros pradžios sekė sunkesnis periodas. B.Maneko minutės ėmė trauktis, Kazys Maksvytis vis mažiau pasitikėjo puolėju, o galiausiai viską aptemdė sunkiausia kelio trauma per legionieriaus karjerą. Nuo daug žadančio iki primiršto per labai trumpą laiką.
„Šie pasikeitimai man buvo sunkūs, bet tiesiog stengiausi išlikti pozityvus, tinklalapiui Krepsinis.net Belgrade sakė B.Manekas. – Kai patyriau traumą, viskas sukosi aplink tai, kaip pasveikti. Žinojau, kad nežaisiu mėnesį, nenorėjau visko skubinti, kad vėl nesusižeisčiau. Pradėjau sezoną gerai, bet tada mano minutės sumažėjo, turbūt treneris Kazys iš manęs tikėjosi daugiau gynybos, bet aš esu labiau į puolimą orientuotas žaidėjas, todėl jam reikėjo dairytis kitų variantų.“
Manekas
Ant parketo gruodžio pabaigoje sugrįžęs B.Manekas labai greitai išvydo pasikeitimus – „Žalgiris“ atsisveikinu su Kaziu Maksvyčiu ir jį pakeitė Andrea Trinchieri. Iš pradžių nebuvo galima numatyti, bet šios permainos labiausiai į naudą išėjo Lukui Lekavičiui ir B.Manekui.
Amerikiečio minutės Eurolygoje padidėjo nuo 16 iki 24,2, jis tapo pagrindiniu kandidatu mesti į krepšį po minutės pertraukėlių, pradėjo žaisti lemiamomis rungtynių akimirkomis, mesti svarbius metimus, o su Barselonos „Barcelona“ žengė į starto penketą. Prie A.Trinchieri B.Manekas gavo naują šansą būti savimi ir daryti tai, ką moka geriausiai – mesti į krepšį. 45 proc. tritaškių pataikymas Eurolygoje ant kelio nesimėto.
„Treneris yra labai atviras. Jis konkrečiai sako, ko iš manęs reikia, įstumia mane į skirtingas situacijas – ar man reikia perduoti kamuolį, ar man reikia pastatyti užtvarą. Kaip ir minėjau, jis labai gerai paskirsto vaidmenis ir išsireikalauja, ko jam reikia iš mūsų ir iš manęs. Jis man suteikia pasitikėjimą mesti, žaisti svarbiais momentais. Aš esu dėl to dėkingas. Mano ir Trinchieri sinergija yra labai gera“, – kalbėjo amerikietis.
Su legendiniu Larry Birdu dėl savo išvaizdos ir pataikymo koledžo laikais dažnai lygintas B.Manekas prabilo apie kardinalias permainas „Žalgiryje“, kai vietoje K.Maksvyčio atėjo A.Trinchieri ir (ne)tikėtai išreiškė viltį dėl komandos patekimo į įkrintamąsias. Tačiau apie tai ir dar daugiau – tinklalapio Krepsinis.net interviu iš Belgrado.
– Brady, jau šešis mėnesius esate Lietuvoje, kaip čia jaučiatės?
– Jaučiuosi gana patogiai. Puiki organizacija, žinojau tai pasirašydamas sutartį. Žaidžiu neblogai, padedu komandai ir žengiu žingsnį į Eurolygą, ką ir norėjau padaryti.
– Kas labiausiai patinka Lietuvoje, ko labiausiai nemėgstate?
– Patinka tai, kiek daug žmonių kalba angliškai, ir susisiekimo su arena paprastumas. Šalia yra prekybos centras, lengva gauti maisto, būti tarp žmonių. Labiausiai nemėgstu oro. Visi sakys, kad labiausiai nemėgsta oro. Sako, kad šiemet nebuvo taip jau ir blogai. Kažkiek šalta, yra sniego, bet ir tiek.
– Ar sutinkate su Nigelio Hayeso-Daviso pasisakymu, kad oras čia tragiškas?
– Tikrai gali būti blogiau. Šiemet nebuvo itin blogai, bet kiti žaidėjai ir tie, kurie čia buvo praėjusį sezoną, sakė, kad kartais čia gali būti labai blogai, labai šalta.
– Ar Kaune turite mėgstamiausią vietą, kurioje jaučiatės itin komfortabiliai?
– Savo bute (juokiasi). Kaip ir sakiau, miesto centre yra gan lengva, ypač geresniu oru. Galima pasivaikščioti, šalia yra prekybos centras su kino teatru, restoranais, parduotuvėmis – geras susisiekimas, arena šalia, butas šalia. Prisitaikyti buvo labai paprasta. Man daug nereikia. Komanda padėjo susirasti butą, persikraustyti ir išsiaiškinti visa kita.
– Ar turte kokią įdomią, dar nepapasakotą istoriją iš savo etapo Kaune? Tai gali būti maisto patirtis, kultūriniai skirtumai ar kažkas iš komandos gyvenimo.
– Nieko pernelyg išskirtinio. Visai smagu, kai fanai su manim sveikinasi restorane ar kur nors gatvėje. Pasisveikina lietuviškai, aš jiems atsakau „hello“, jie tada nustemba ir pradedame šnekėti angliškai. Iš pradžių galvoja, kad šneku lietuviškai, bet tada pasisveikinu ir supranta, kad esu amerikietis ir šneku angliškai.
– Juokingiausias komandos draugas yra?
– Turbūt Kevarriusas. Mūsų persirengimo vietos šalia, jis visada kvailioja, visada šypsosi. Mūsų rūbinės pusėje esame aš, jis ir Keenanas. Jie yra tie, su kuriais praleidžiu daugiausia laiko po treniruočių ir netoli rūbinės.
Hayesas
– Komandos draugas, su kuriuo sukūrėte stipriausią ryšį.
– Turbūt atsakyčiau taip pat – Keenanas arba Kevarriusas. Dažnai būname kartu, esame nuėję panašų gyvenimo kelią – koledžas, tada profesionalus krepšinis. Gera su jais pasikalbėti ir paklausyti jų istorijų.
– Kaune gyvena ir jūsų buvęs komandos draugas Artūras Milaknis. Ar buvote su juo susitikęs?
– Nebuvau jo sutikęs. Kalbėjau su juo prieš prisijungdamas prie „Žalgirio“. Iš pradžių nežinojau, kokia tai komanda, žinojau tik tai, kad ji iš Lietuvos. Vėliau pradėjau domėtis, klausinėti. Kai buvome kartu, jis sakė tik teigiamus dalykus apie Lietuvą.
– JAV buvote lyginamas su Larry Birdu dėl savo išvaizdos, pataikymo ir pozicijos. Ar čia, Lietuvoje tokie palyginimai nesibaigė?
– Čia jau kalti žiniasklaidos atstovai – jie pradėjo šitą palyginimą ir man jis tiesiog prilipo, leidau tam nutikti. Žymiai dažniau šitas palyginimas vartojamas už Atlanto nei Lietuvoje. Tai vyksta ne tiek dažnai, kaip tada, kai žaidžiau koledže, bet žmonės vis dar pamini kartas nuo karto.
– Kaip reaguojate į lyginimus su NBA legenda?
– Tai manęs nenervina. Smagu, kad žmonės taip lygina. Atrodome panašiai, jis buvo labai geras metikas, aš esu geras metikas. Jis buvo žymiai geresnis negu aš, bet smagu, kad žmonės taip mano, nes turiu ilgesnius plaukus ir ūsus.
Manekas
– Pereinant prie krepšinio, ko tikėjotės iš Eurolygos ir ką gavote?
– Norėjau būti Eurolygoje, nes tam įprastai negauni tokio šanso ir tinkamos galimybės. Jaučiausi žaidęs gerai iki šio žingsnio, kad galėčiau žengti tą pirmą žingsnį. Nusprendžiau čia atvykti ir pradėti pirmus metus. Atvykdamas nežinojau, ko tikėtis, Norėjau tiesiog gerai žaist, fiksuoti gerus skaičius ir turėti ilgą karjerą Eurolygoje. Kol kas, manau, padariau viską, ką reikėjo padaryti, galbūt ir šiek tiek daugiau. Turėjau keletą gerų rungtynių, keletą ir blogų. Tikiuosi mokytis iš to, kas buvo, ir judėti pirmyn.
Žmonės mane laiko puolimo žaidėju, metiku. Sugebėjau tai įrodyti ne vieneriose rungtynėse. Galiu rinkti taškus, mesti. Noriu pagerinti kamuolio perdavimą, žaidimo, oponentų gynybų skaitymą ir, be abejo, geriau gintis. Ties tuo dirbu, stengiuosi. Per šiuos metus ir artėjančią vasarą reikia surasti tai, kas man padėtų geriau gintis. Kol kas esu patenkintas sezonu ir savo žaidimu.
– Kaip apskritai galėtumėte įvertinti savo adaptaciją prie Eurolygos krepšinio. Ar pirmasis sezonas tokiame aukštame lygyje tikrai yra toks sunkus, kaip daug kas sako?
– Pagrindinis dalykas yra priešininkų žaidimo skaitymas. Koledže vaikinai yra fiziškai, ypatingai atletiški, bet ten kartais gali išsisukti – kertant po krepšiu, traukiantis gynyboje, ar priverčiant gynybą judėti. Koledžuose yra eilė būtų atsidengti ir apžaisti sistemą, nes yra daugybė žaidėjų, atletų. Ypatingai Eurolygoje, čia žaidėjai yra vyresni, protingesni. Jie nejuda taip pat greitai, gal jie ir analogiškai atletiški kaip jaunystėje, bet jau lėtėja. Vis dėlto visi labai protingi. Sunkiau atsidengti, išpildyti derinius, jie analizuoja mūsų žaidimą, žino kai kuriuos derinius. Žaidimo išsilavinimo lygis labai viską apsunkina.
– Prieš kurį žaidėją buvo sunkiausia ar įdomiausia žaisti?
– Visa Madrido „Real“ komanda puikiai žaidžia. Tai, kaip jie žaidžia kartu, dalinasi kamuoliu, juos atmetinėja – tai komanda, kuria galima žavėtis. Jie žaidžia nesavanaudiškai. Tikrai gera komanda.
– Sezono pradžioje žaidėte daug ir surengėte kelis puikius pasirodymus Eurolygoje, tačiau vėliau iš trenerio Kazio Maksvyčio sulaukėte vis mažiau pasitikėjimo, o galiausiai patyrėte traumą. Kas verda žaidėjo galvoje, kai viskas taip kardinaliai pasikeičia? Nuo puikios pradžios iki susitraukusio žaidimo laiko ir traumos.
– Šie pasikeitimai man buvo sunkūs, bet tiesiog stengiausi išlikti pozityvus. Kai patyriau traumą, viskas sukosi aplink tai, kaip pasveikti. Žinojau, kad nežaisiu mėnesį, nenorėjau visko skubinti, kad vėl nesusižeisčiau. Pradėjau sezoną gerai, bet tada mano minutės sumažėjo, turbūt treneris Kazys iš manęs tikėjosi daugiau gynybos, bet aš esu labiau į puolimą orientuotas žaidėjas, todėl jam reikėjo dairytis kitų variantų. Vėliau iškritau iš rikiuotės. Na, bet neseniai turėjau kelis gerus mačus. Liko dar nemažai, reikia nesustoti daryti to, ką dabar darau. Tikiuosi sezoną užbaigti pakiliai.
Maksvytis
– Kaip esate minėjęs prieš tai, tokios sunkios traumos per savo karjerą dar nebuvote patyręs. Kiek šis laikotarpis buvo sunkus psichologiškai, kai esi svetimoje aplinkoje, nežinai, kada sugrįši į aikštelę ir esate traumuotas?
– Sunkus periodas. Niekada neturėjau sunkios traumos, kuriai prireiktų operacijos. Dabar turėjau kelio traumą, petys taip pat nebuvo sveikas. Niekada dėl to nebuvau praleidęs rungtynių. Praleisti mėnesį be krepšinio buvo sunku, bet kai tai įvyko, to nepakeisi. Norėjau sugrįžti visiškai pasveikęs ir žaisti taip, kaip anksčiau. Noriu žaisti dar geriau ir manau, kad darau gerą darbą tobulėdamas.
– Grįžtant į tą pralaimėjimų laikotarpį, kuomet komandą treniravo Kazys Maksvytis, kas jūsų akimis neveikė taip, kaip turėtų?
– Viskas sukosi aplink tai, kaip mes žaidėme. Dabar mes nebestovime, kai kamuolys juda iš vienos pusės į kitą. Treneris Trinchieri padarė labai gerą darbą pakeisdamas mūsų judėjimą aikštelėje be kamuolio. Dabar mes žaidžiame, kaip komanda, judiname kamuolį, randame geras mikrodvikovas.
– Kas pasikeitė vadovaujant A.Trinchieri, kuo „Žalgiris“ kitoks?
– Trinchieri nebijo pasakyti tiesos. Jis nebijo viešai išpeikti žaidėjų. Jis gerai sugeba išlaikyti visus ant pirštų galiukų. Jis – puikus mokytojas, kuris padeda mums mokytis. Dar pasikeitė tai, kad jis moka išsireikalauti to, ko jam reikia. Trinchieri labai gerai komunikuoja ir išaiškina, ko nori. Visi dėl jo labai stengiasi.
– Ar tiesa, kad dabar visi turi aiškesnius vaidmenis ir žino, ką daryti?
– Taip, visi turi labai aiškius vaidmenis ir visi žino, ko iš jų norima. Tai mums buvo labai geras ženklas. Tai labai geras naujas dalykas komandai ir jis tai pasakė vos atvykęs. Jis su tuo tvarkosi puikiai.
– Įtemptose rungtynių pabaigose dabar atrodote kaip labiau užtikrinta komanda. Kas pasikeitė?
– Dabar atliekame kur kas geresnį darbą išlaikydami persvarą. Tai yra didžiausias skirtumas.
– Mentalitetas pasikeitė?
– Manau, kad taip. Turime daugiau pasitikėjimo savimi uždarinėdami rungtynes. Manau, kad tai trenerio įtaka. Jis daro puikų darbą priversdamas mus užbaigti rungtynes tinkamai. Jis moka išnaudoti reikiamus žmones lemiamose situacijose.
– Kaip A.Trinchieri nustebino jus, kaip treneris. Kas jį išskiria iš kitų?
– Jis puikiai skaito situacijas rungtynių metu, puikiai perskaito kitų komandų žaidėjus. Dažnai treneris pataiko, kokią gynybą varžovai žais, pasako daug sistemų, kaip gintis prie oponentus. Trinchieri puikiai žino kiekvieno mūsų privalumus ir trūkumus. Treneris puikiai moka įstatyti kiekvieną į tinkamus vaidmenis. Tai labai padeda.
Trinchieri
– Ar jautėsi, kad atėjus A.Trinchieri į rūbinę įžengė neeilinė persona?
– Žinoma. Tai – labai didelė asmenybė. Daug žmonių girdi istorijas apie jį. Žinau krepšininką, kuris žaidė pas jį ir jis iškart pasakė, kad Trinchieri – neįtikėtinas treneris. Jis ne tik gali treniruoti ir pritraukti kitų dėmesį, bet jis yra ir labai protingas treneris, kuris skaito žaidimą labai gerai. Trinchieri pateisina, ko iš jo tikisi, ir atitinka visą ažiotažą. Jis tiesiog myli krepšinį ir supranta jį labai gerai.
– Buvęs Eurolygos žaidėjas Tyrese‘as Rice‘as yra pasakęs: „Tinkama sistema gali paversti vaidmens žaidėją į puikų žaidėją“. Ar sutinkate su tuo, kad A.Trinchieri sistema jus pavertė geresniu krepšininku?
– Kintančios situacijos padeda tam tikriems žaidėjams. Tai galiu pasakyti ir apie save. Labai laukiu, ką dar pasiūlys šis sezonas.
– Kalbant apie silpnąsias jūsų puses, viena iš jų yra gynyba. Kiek stipriai patobulėjote Kaune ties šiuo aspektu ir kiek ties tuo dirbate?
– Ties tuo sėdžiu labai daug. Žiūriu senesnes rungtynes, noriu tapti geriau besiginančiu krepšininku. Stengiuosi žinoti, kur turiu būti kitos atakos metu. Tai – sunku, bet man nelieka nieko kito, kaip sunkiai dirbti.
– Kiek galbūt erzina, kai jūsų gynyba yra dažnai akcentuojama?
– Taip, erzina, bet žinau, iš kur tai ateina. Žinau, kad gynybą stipriai reikia tobulinti ir aš ties tuo dirbu.
– Ar sutinkate, kad pridėjęs gynybą galite tapti elitiniu Eurolygos žaidėju?
– Tikrai taip. Noriu tokiu tapti. Galbūt netapsiu geriausiu visų laikų besiginančiu žaidėju, bet naudodamasis savo krepšinio IQ išsiaiškinsiu, kaip galiu sustabdyti varžovus tiek komandinėse, tiek vienas prieš vieną situacijose. Gynyba mane pakeltų į visai kitą – aukščiausią lygį.
– Eurolygoje liko 12 mačų. Iki 10-osios vietos jus skiria 3 pergalės. Atvykęs į Kauną, A.Trinchieri sakė, kad įkrintamosios yra Saturne. Žiūrint į gerėjantį komandos žaidimą, jūsų nuomone, ar „Žalgiris“ turi vilties pavyti įkrintamųjų traukinį?
– Manau, kad viltis tai pasiekti yra reali ir su mūsų gerėjančiu žaidimu ji atgijo. Manau, kad artimiausiu metu galime iškovoti kelias pergales. Aišku, praeityje yra labai skaudžių pralaimėjimų, mačų, kuriuos mes turėjome laimėti. Taip, įkrintamosios yra sunki misija, bet nėra neįmanoma to padaryti.
– Ką dar turite pakeisti, kaip komanda, kad galėtumėte garsiau pradėti kalbėti apie įkrintamąsias?
– Mums reikia suprasti savo situaciją, kad esame viena paskutinių Eurolygos komandų, bet tuo pačiu žinoti, kad galime numesti topines komandas nuo viršaus. Su tokiu mentalitetu mes turime eiti į rungtynes.
Manekas
– Esate pasakęs, kad norite užsidirbti kuo daugiau pinigų per savo karjerą. Tai turbūt pats nuoširdžiausias atsakymas, kokį esu girdėjęs. Iš kur atėjo toks didelis pinigų vertinimas?
– Tiesiog iš norėjimo daryti viską, ko noriu. Norisi grįžti namo ir leisti sau nusipirkti tam tikrus dalykus. Nesinori gyventi nuo algos iki algos. Visi žiūri į tai: „O, jis čia tiesiog nori užsidirbti.“ Taip, aš noriu užsidirbti, bet aš taip pat turiu laimėti, sunkiai dirbti, pereiti per didelį spaudimą, tobulėti. Aš ne tik noriu geresnės algos, bet ir stengiuosi kiekvieną dieną būti geresnis žaidėjas.
– Kokių dar tikslų turite savo karjeroje?
– Noriu būti laimingas, pamatyti šaunių vietų. Nesu didžiulis keliautojas, bet noriu pažaisti skirtinguose miestuose, pajusti skirtingas atmosferas.
– Sezonas persirito į antrąją pusę, vasarą baigiasi jūsų kontraktas, bet sutartyje turite pliusą. Žiūrint į tai, kaip čia jaučiatės ir tobulėjate, ar norėtumėte likti „Žalgiryje“ dar sezonui?
– Pažiūrėsime sezono pabaigoje. Daug lems, kaip šis sezonas užsibaigs. Aš esu labai laimingas situacija Kaune ir laukiu, sezono pabaigos. O kaip viskas pasisuks – pažiūrėsime. Daug kas susideda į šį sprendimą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.