Atviras V.Šeškus: apie nelengvą sugrįžimą į Prienus, V.Šulskio galimybes „Lietuvos ryte“, lažybų skandalą ir nuoskaudas FIBA vadovams
savaitės interviu (5)
Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia rubriką „Savaitės interviu“. Tradiciškai kiekvieną savaitę pateikiame jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.
Poilsis – štai, kas šiuo metu sukasi Virginijaus Šeškaus galvoje. „Metus dirbau be jokios pertraukos, dabar norisi tiesiog pasimėgauti krepšiniu“, – sakė kaip visada šnekus ir nuoširdus Prienų–Birštono „Vytauto“ strategas.
Ketvirtfinalyje pasibaigęs žygis Lietuvos krepšinio lygoje („Tete-a-Tete Casino“ LKL) tikrai nebuvo tas didžiausias V.Šeškaus tikslas, bet nepaisant to, sezoną treneris vertina teigiamai. Tiesa, jis dar pagalvoja, kas būtų buvę, jei komandos nebūtų užklupę tiek traumų. O jų buvo nemažai.
Nuoširdiems ir atviriems pokalbiams V.Šeškus laiko niekada neskaičiuoja, tad šįkart portalas Krepsinis.net pateikia jums išsamų interviu su šiuo charizmatišku specialistu. Jis papasakojo apie praėjusį sezoną, sugrįžimo į Prienus sunkumus, traumas, emocijas, sūnų Edviną užklupusį lažybų skandalą ir keistus FIBA sprendimus.
– Treneri, „Vytauto“ sezonas ką tik baigėsi, kaip jį įvertintumėte?
– Normaliai, vienais metais sezonas geresnis, kitais – blogesnis. Kai pagalvoji, yra žmonių, kuriems yra blogiau nei mums (Juokiasi). Jei būtume patekę į geriausiųjų ketvirtuką, sezoną galėčiau pavadinti fantastišku, o dabar viskas tiesiog neblogai.
Iki Naujųjų metų laikėmės labai gerai, aukštose pozicijose, žaidėme gerą krepšinį. Tos traumos mus išretino, kai kurie žaidėjai turėjo rungtyniauti dvigubai daugiau, o tai ir pasijautė – jėgų netekome ir nesugebėjome iki galo ištraukti. Ketvirtfinalio serijoje Utena buvo šviežesnė. Taip pat viskas pasimatė ir mūsų lyderiuose. Pavyzdžiui, Vytautas Šulskis visose rungtynėse žaidė normaliai, o paskutinėse turėjo 1 efektyvumo balą. Tai irgi daug lėmė. Pabaiga buvo apmaudi: laimėjome išvykoje, bet pralaimėjome namie. Manau, kad kartais geriau yra pralaimėti seriją svečiuose 1:3 nei sezoną baigti prieš savo žiūrovus.
Šiaip manau, jog žinodami situaciją, kiek yra skolų, padarėme, ką galėjome. Dar prieš jo pradžią sakiau, kad sezonas bus skirtas viską išsilyginti, kad neliktų tiek daug skolų ir naują sezoną būtų galima pradėti be finansinių įsipareigojimų. O penkta vieta pirmenybėse tokiam miesteliui kaip Prienai bet kokiu atveju yra labai garbinga. Prieš mano išvykimą į Vilnių visi buvo pripratę, kad esame treti–ketvirti, tai dabar toks rezultatas gal ir nėra džiuginantis. Buvome panašiame lygyje su Klaipėdos „Neptūnu“, kur net ketvirta vieta komandos ir sirgalių netenkina. Aukštai užkėlėme kartelę (Juokiasi).
– Tačiau su jūsų sugrįžimu į Prienus išties grįžo geresni laikai, tad ir lūkesčiai vėl didesni – natūralu, ar ne?
– Ko gero. Praėjusį sezoną komanda turėjo skolų, o dabar vien ką reiškė tai, jog galėjome prisikalbinti atvykti tokius žaidėjus kaip Šarūnas Vasiliauskas, Laimonas Kisielius, Vilmantas Dilys ar Vytautas Šulskis.
– Kuomet ketvirtfinalio metu „Juventus“ komanda neteko Rolando Alijevo, rodėsi, kad „Vytautui“ yra atviras kelias į pusfinalį.
– Tai yra gana apgaulingas dalykas. Tokiose rungtynėse, jei komanda šviežia, gali žaisti ir mažiau žmonių. Štai, neblogai pasirodė ir Saulius Kulvietis, ir Edgaras Želionis. Visos penkerios rungtynės susidėjo iš sėkmės faktoriaus, viskas svyravo ir galėjo baigtis visaip.
– Gintaras Leonavičius pareiškė, jog jei „Šiauliai“ būtų ketvirtfinalyje susitikę su „Vytautu“ ar „Juventus“, jie būtų laimėję. Ką galėtumėte atkirsti į tokį pasisakymą?
– Aš irgi galiu sakyti, jog žaidę su „Šiauliais“ ar „Neptūnu“ būtume laimėję (Šypsosi). Nors tame Leonavičiaus pasakyme ir yra dalis tiesos, nes šiauliečiai sezono pabaigoje buvo labai geros sportinės formos, grįžo Rokas Giedraitis ir jie žaidė gerai. Tačiau prisiminkime, kaip prieš pat atkrintamąsias jie prieš „Juventus“ namuose vos laimėjo po dviejų pratęsimų. Gerai, kad žmonės pasitiki savimi, bet galiausiai jie liko šešti, o Prienai – penkti (Juokiasi).
– Minėjote traumas. Ko gero skausmingiausia „Vytautui“ buvo Vilmanto Dilio netektis?
– Taip, likome su vienu dideliu žmogumi ir tai sezono gale labai pasimatė. Apskritai Dilys per visą sezoną iš viso sužaidė gal kokius tris mėnesius. Vaidas Čepukaitis visą ketvirtfinalio seriją žaidė ištinusia koja, Tauras Jogėla dėl nugaros irgi iškrito, o Zagreba prie mūsų išvis prisijungė paskutinę minutę. Be jo, aišku, mums būtų buvę dar sunkiau...
– Kad jau apie jį užsiminėte, ar Sergejus Zagreba atliko savo darbą taip, kaip iš jo tikėjotės?
– Ukrainietį mes pirkome kaip katę maiše, nes nebuvo kitos išeities. Jis atvyko vėlai, yra jaunas, o pritapti ir suprasti trenerio filosofiją reikia laiko. Manau, jam nebuvo lengva, nes jis tikrai nėra tas labai gudrus žaidėjas, kuris labai gerai skaitytų žaidimą.
– Apmaudžiai „Vytautui“ sezonas baigėsi ne tik LKL pirmenybėse, bet ir BBL. Juk buvote pirmi grupėje, bet pasirodymą baigėte dar aštuntfinalyje.
– Gal ir negražu taip sakyti, bet kai po taurės turnyro iškrito keli žmonės, mes tiesiog patys pajautėme, kad jei liksime BBL, bus dar sunkiau. Jau ten turi žaisti iš visų jėgų. Kai pralaimėjome Kėdainiams, nebuvo didelių išgyvenimų, nes supratome, jog laimėjimo atveju viskas būtų dar sunkiau.
– Kuriais auklėtiniais likote patenkintas labiausiai? Gal kai kurie net pranoko lūkesčius?
– Aš patenkintas ir Vasiliausku, ir Sirutavičiumi, ir Šulskiu, ir Kisieliumi, ir Čepukaičiu. Tas pats Dainius Šalenga po Naujųjų metų buvo pasakęs: aš tikrai nežaisiu. Bet mes jį šiaip ne taip įkalbinome.
– Ir D.Šalenga ne kartą dar parodė, kad energijos žaisti dar turėjo.
– Taip (Juokiasi). Jam atsinaujino trauma ir žaisti Dainius beveik negalėjo. Bet su vaistais žmogus dar sužaidė bei buvo mums labai svarbus.
– Yra kalbų, kad po šio sezono Š.Vasiliauskas galbūt yra nusipelnęs ir vietos rinktinėje. Kaip manote jūs?
– Dirbdamas su juo metus pamačiau, kad jis turi ir savų minusų, ir savų pliusų – kaip ir visi. Yra sunku lyginti įžaidėjus, nes viskas priklauso nuo to, kokio pobūdžio krepšininko reikia Jonui Kazlauskui. Bet šiaip Šarūnas save parodė neblogai.
– Buvo pastebėta įdomi tendencija, kad LKL naudingiausi sezono žaidėjai yra linkę persikelti į „Lietuvos rytą“. Dabar eilė teoriškai atėjo V.Šulskiui. Kaip galvojate, ar jis turi tokių galimybių?
– Žiūrint į tai, ką „Lietuvos rytas“ turi toje pozicijoje, Vytautui būtų sunku. Jis yra geras vyras, kovotojas, bet vilniečiai turi Oreliką, Gailių – stiprius žmones. Jei kitą sezoną „Lietuvos rytas“ žada burti gerą komandą ir žaisti Europos taurėje, reikalingi stipresni žaidėjai. Aišku, svarstyti, kas ką gali ar negali, sunku. Manau, niekas negalvojo, kad Šulskis šiemet bus MVP. Jei prieš sezoną kas nors būtų paprašęs įvardinti dešimt kandidatų, nežinau, ar kas būtų įvardinęs Vytautą.
– Ar šio sezono metu į jūsų namus grįžo ramybė, lyginant su praėjusiais įtemptais metais „Lietuvos ryte“?
– Žiūrint, kokią įtampą lyginsime (Juokiasi). Po atleidimo iš „Lietuvos ryto“ jaučiausi tikrai negerai, sirgau, kad Prienai liktų LKL, o nuo birželio pradėjome dirbti – ieškojome rėmėjų. Man šis sezonas be pertraukos tęsiasi kone metus. Atvirai pasakius, artėjus Naujiesiems metams jau jaučiau, jog esu pavargęs. Mačiau, kad anksčiau kai kuriose situacijose greitai priimdavau sprendimus, o dabar dėl nuovargio atsirasdavo ir klaidų, daugiau emocijų bei mažiau gerų sprendimų. Visą gyvenimą optimistiškai žiūriu į priekį ir galvoju, kad kitą sezoną bus geriau, bet viskas vis tiek būna panašiai (Juokiasi).
– Vis tik vienas dalykas, keičiantis sezonams, nekinta – jūsų emocijos ir techninių pražangų kiekis.
– Jei teisėjai būtų turėję noro, su mano charakteriu galėjo duoti ir daugiau techninių (Juokiasi). Tačiau daugiau aš jų gavęs esu iki Naujųjų metų, o vėliau pastebėjau, kad pasikeitė teisėjų bendravimas su treneriais. Galbūt arbitrai pradėjo kitaip žiūrėti į emocijas, po pirmo rankų pakėlimo nebėgdavo perspėti. Manau, jog tai pliusas visiems ir kitąmet tiek daug techninių pražangų nebegausiu.
– Nes teisėjai dar labiau pripras ar galbūt ir jūs darysite išvadas?
– Tas išvadas aš darau kiekvienais metais (Juokiasi). Tik kaskart atsiranda vis kiti pasiteisinimai. Toks mano charakteris, nežinau, kaip jį sustabdyti (Juokiasi).
– Galbūt galėtumėte įvardinti kelis žaidėjus, kuriuos norėjote matyti „Vytaute“, bet neprisiviliojote?
– Ne paslaptis, kad norėjome ir Simo Galdiko, ir Ovidijaus Galdiko, bet pirmojo nusipirkti neleido „Neptūnas“. Taip pat norėjau pasidairyti, ar „Žalgiryje“ kas nors bus likę. Bet norai yra norai.
– Ar jau žinote, su kuriais žaidėjais kitą sezoną nebepasimatysite?
– Žinote, šiais laikais klubuose daug lemia piniginiai reikalais, todėl iš anksto sunku pasakyti, su kuo atsisveikinsime. Tiesą sakant, pasilikti norėčiau daugelį, nes kuo daugiau krepšininkų lieka, tuo lengviau yra ruoštis naujam sezonui. Visi ima tave suprasti, žino, kad kartais užrėkiu be reikalo ir nereikia į tai kreipti dėmesio. Juolab, kad buvome tikrai nebloga, konkurencinga komanda.
– Kaip šiuo metu jaučiasi jūsų sūnus Edvinas, kuris buvo susitraumavęs?
– Gerai, jis jau bėgioja ir po kokių dviejų savaičių pradės sportuoti dar aktyviau.
– O kokia situacija yra su lažybų skandalu? Ar pateikus skundą LKF etikos, drausmės ir apeliacinei komisijai gavote kokį atsakymą?
– Kol kas atsakymo negavome, bet kaip tik artimiausiu metu viską aiškinsiuosi. Žinote, sezono metu man vyko rungtynės, o nesinorėjo, jog vaikas pats vienas tvarkytųsi tokius reikalus. Nėra jis toks drąsus. Manau, šią savaitę jau skambinsiuosi ir viską aiškinsiuosi. Atsakymas čia turėtų būti vienas, nes net pats iš įvairių žmonių girdėjau, jog NKL supranta padarę klaidą. Šnekėjau ir su klubų vadovais, ir treneriais: per šituos keturis mėnesius prisiklausiau tiek variantų, kad knygą galima rašyti (Šypsosi).
– Kokios atomazgos tikitės – viešo atsiprašymo?
– Diskvalifikaciją federacija jau panaikino, o dabar svarbiausia, kad žmonės suprastų suklydę ir atsiprašytų. Tai, ką jie padarė, yra tokia nesąmonė... Juk nėra įrodymų. Dabar įsivaizduokite: turėdamas žaidėją bet kada galiu jį apkaltinti negarbingų žaidimu ir atleisti. Štai, sugalvosiu, jog jis man brangus ir reikia jį atleisti. Dabar dėl Edvino juk sako, kad ten buvo ne lažybos, o negarbingas žaidimas. Tai negarbingas žaidimas išvis yra klubo reikalas. Nenoriu veltis į kalbas, bet man keista, kaip žmonės gali taip elgtis.
– Turbūt tikrai girdėjote kalbų apie esą tyčinį „Lietuvos ryto“ pralaimėjimą Prienuose. Buvo net iškelta teorija, kad jūs galėjote atiduoti tašką Alytaus „Dzūkijai“, o Tomas Pačėsas jį grąžinti. Kaip reagavote į tokius svarstymus?
– Nesąmonė. Įsivaizduokit, kaip galima pasakyti žaidėjams: eikite ir pralaimėkite? Jei rungtynės nieko nelemia, o pagrindiniai žaidėjai atrodo nekaip, gali išleisti jaunesnius ir visi į tai sureaguoja. Visokių kalbų yra, bet jos kyla iš to, kad dabar daug dalykų su visomis lažybomis vyksta. Nesužaidžia kas nors ir bet kuriam treneriui į galvą gali pradėti eiti visokie nesąmoningi dalykai. Anksčiau to nebūdavo. Tiksliau, nežinodavai nieko ir negalvodavai, jog taip gali nutikti. Aš irgi galiu parinkti vaizdo įrašų su savo auklėtinių žaidimu, kur kiti pažiūrėję pasakytų: tikrai, blemba, lažybos (Juokiasi). Nors žmogus tiesiog nesužaidė ir tiek.
– Europos krepšinyje dabar garsiai nuskambėjo FIBA ir Eurolygos konfliktas. Į savo turnyrą komandas FIBA vilioti norėjo drastiškomis priemonėmis, o jūs puikiai pamenate, kaip pernai „Vytauto“ komanda paskutinę minutę buvo palikta ant ledo bei nepriimta į FIBA taurę. Kaip galvojate, ar tokia organizacija gali surengti aukšto lygio ir pagarbos vertą turnyrą?
– Man buvo keista, kas nutiko pernai. Ir keista, kas per žmonės vadovauja turnyrui. Nenoriu ir negaliu per daug kalbėti, nes mes tik maži žmonės (Šypsosi). Mažų miestelių treneriams yra sunkiau, aš daug ką galbūt norėčiau pasakyti, bet tada kiti sakys: oi, kaimietis pasakoja. Autoritetingesni treneriai kartais gali pasakyti kažką daugiau ir žmonės kitaip reaguos. Juolab nežinau, ar mes kitąmet žaisime FIBA turnyre. Manau, žiūrovams būtų įdomiau, jei dalyvautume.
– Kaip suprantu, nuoskaudų nejaučiate?
– Ai, kaip čia pasakius (Šypsosi). Jau išaugau iš tų metų, žiūriu į viską realiai. Per tiek metų nuoskaudų buvo daug, bet yra, kaip yra.
– Ir pabaigai – kaip manote, kas šį sezoną taps LKL čempionais?
– „Lietuvos rytas“ parodė, kad gali puikiai žaisti, turi gerą priekinę liniją, o „Žalgiris“ šiemet neturi vieno ryškaus lyderio, kaip būdavo pastaraisiais metais. Manau, kad namų sienos reikš labai daug, o „Žalgiris“ namuose rimtas iššūkis yra ir Eurolygos komandoms. Apskritai ši komanda ypatingai susikaupia lemiamoms kovoms. Nedrįsčiau spėti, kas taps čempionais, nes sėkmės faktorius irgi bus rimtas dalykas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.