Atviras „Žalgirio“ kapitonas: tiksinčios bombos, juodo etapo įtampa ir svarbiausi dalykai, padėję komandai su tuo tvarkytis

Geležinis kapitonas. Iki šio sezono taip buvo galima apibūdinti Paulių Jankūną. Vis tik Kauno „Žalgirį“ apėmęs traumų virusas neaplenkė ir aukštaūgio.

Aštuntas pasaulio stebuklas – taip prieš porą mėnesių savo problemas vaizdingai apibūdino P.Jankūnas. Raumenų ir sausgyslės traumos 34-erių krepšininką išvedė iš rikiuotės septyneriose Eurolygos rungtynėse iš dvidešimties, tačiau aukštaūgis po truputį grįžtą į tikrojo Pauliaus Jankūno režimą.

„Viskas gerai. Darau tuos pratimus, kurie padėjo grįžti į krepšinį, stiprinu raumenis ir stengiuosi kuo greičiau grįžti į savo žaidimo ritmą ir padėti komandai. Palyginus, kas buvo, dabar viskas gerai“, – šypsosi apie dabartinę savo situaciją Krepsinis.net kalbėjęs P.Jankūnas.

Toks sezonas – išskirtinis žalgiriečiui, kurį kone visą karjerą rimtesnės traumos aplenkdavo. Apmaudoka, kai problemos kartojasi po kelis kartus ir iš rikiuotės išveda ilgam, pripažįsta „Žalgirio“ kapitonas.

Pasipylus traumoms „Žalgiryje“ buvo girdėti svarstymų, kad gal pasikeitė komandos pasiruošimas ir tai neleidžia išlikti tokiems sveikiems, kaip, pvz., praeitą sezoną. Tačiau aukštaūgis ramina – čia kaltų ieškoti nereikėtų, kadangi niekas pernelyg šį sezoną nesikeitė.

„Manau, kad esmė, trukmė liko ta pati. Galbūt kažkokį vieną ar kitą papildomą pratimą treneris pridėjo, bet kiek teko šnekėti, treneriai sakė, kad pernai viskas veikė, todėl ir šiemet jie norėjo paimti tą patį modelį. O kad traumų tiek daug... Praėjusį sezoną jų pasitaikydavo, bet nesudėtingų, visi žaidė. Šiais metais jos didesnės“, – sakė P.Jankūnas.

Jankūnas, Gudaitis

Traumos gerokai apsunkino darbą treneriams, kuriems teko galvos skausmas, kaip suktis treniruočių procese ir bandyti kompensuoti visas netektis.

„Iš pradžių aš susitraumavau, savaitę pasigydžiau, sugrįžau – vėl iškritau. Dviem savaitėms, o vėliau – ir trims. Iš ritmo išsimušiau ir pats, ir komanda. Pas mus – ta komanda, kur visi yra svarbūs ir visi turi būti optimaliausios formos, kad galėtume funkcionuoti kaip mechanizmas ir siekti aukštų rezultatų.

Po to iškrito Antanas, Leo – treniruočių procesas tapo sudėtingas, rungtynės – irgi. Brandonas ir Aaronas žaidė po 20–30 minučių, kaip tik papuolė ir dvigubos savaitės, ir rimtos LKL rungtynės. Jie tikrai pervargo ir gavosi, jog mes traumuoti, o jie – nuvaryti. Automatiškai gavosi ir sėdimas, kuris padarė įtaką žaidimui“, – apie žalgiriečių problemas kalbėjo P.Jankūnas.

Priekinėje linijoje problemas bandyta spręsti įsigyjant Deoną Thompsoną. Nors Eurolygoje jis kol kas rungtyniauja nedaug (dviejuose mačuose po 2–3 minutes, viename – 13), „Betsafe–LKL“ aukštaūgis jau įrodinėja, kad gali tapti paspirtimi žalgiriečiams.

Geriausiai jis pasirodė mače su Utenos „Juventus“, kuomet per 21 minutę pelnė 16 taškų ir atkovojo 5 kamuolius.

D.Thompsonas į „Žalgirį“ atvyko labai laiku, džiaugiasi P.Jankūnas.

„Jis yra fiziškai stiprus, agresyvus žaidėjas, kuris jau dabar duoda mums naudos ir įsitraukia puikiai į treniruočių procesą. Jis yra puikus vyrukas, ateina ir per laisvą dieną sportuoti ir prieš treniruotes papildomai dirba. Deonas pats nori kuo greičiau įsijungti į komandą 100 procentų ir padėti mums laimėti“, – kalbėjo P.Jankūnas.

Jankūnas

Per pastaruosius šešis turus Eurolygoje žalgiriečiams teko tenkintis tik vienintele pergale prieš Atėnų „Panathinaikos“. Kentėti kauniečiams teko ir vietiniame mače su Klaipėdos „Neptūnu“.

Norom nenorom žalgiriečiams tai įnešė papildomos įtampos ir nervų.

„Be abejo, pralaimėjimai nėra malonūs niekam. Atsitiktinių pralaimėjimų gali būti visiems visada, visos komandos jų patiria, bet kai jie prasideda serijomis, treneriai yra pikti ir žaidėjai yra įsitempę – galima jausti ir treniruočių procese, ir bendravime susikaustymą bei įtampą. Kai Eurolygoje pralaimi 3–4 rungtynes iš eilės, nori ar nenori, įtampa atsiranda ir visi pasidaro jautrūs“, – pastebi klubo kapitonas.

Dėl to „Žalgiriui“ teko gerinti ne tik didžiausią bėdą – sveikatą, bet ir psichologinę būklę. P.Jankūnas sako, kad dėl to žalgiriečiai ėmėsi keliauti į bendras vakarienes ir turėti papildomų pokalbių rūbinėje, kuriuose savo žodį tardavo ir kapitonas. O šie dalykai komandai padeda lengviau išgyventi sunkų periodą.

„Treneriai supranta, kodėl čia tų pralaimėjimų yra tiek daug. Turime traumų, bet, aišku, niekas dėl jų nesiteisina. Kaip treneris sako, nesvarbu, kad turime traumuotų, bet kas yra sveikas, turi eiti ir žaisti 100 procentų ir stengtis juos pakeisti ar žaisti dar geriau.

Šarūnas turi daug būdų motyvacijai kelti. Video klausimai labai sumotyvuoja (Juokiasi). Buvo suorganizuota bendra vakarienė, kur susirinkome ir žaidėjai, ir treneriai, ir personalas ir Robertas, ir Paulius. Manau, kad didžiulei įtampai nuimti, kuomet visi vaikšto kaip tiksinčios bombos, tai tikrai padeda“, – sako jis.

Jankūnas

Nėra paslapties, kad jau ne pirmus metus renkant „Žalgirio“ sudėtį nemažas dėmesys skiriamas žaidėjų charakteriams, o ne vien savybėms aikštėje. P.Jankūnas mano, jog šis išskirtinis žalgirio bruožas ir didžiulių ego nebuvimas sudėtyje tapo privalumu komandai, padėjusiu išvengti žaibų svaidymo ar konfliktų. Vieno herojaus, kuris bandytų gelbėti komandą, „Žalgiriui“ ir nereikia.

„Kai žaidėjas yra su teigiamu charakteriu, jis atvykęs įsilieja gerai bei greit jaučiasi pilnavertis komandos narys. Be abejo, visiems lengva susidėjus rūbinėje ar restorane juokauti, kai komanda laimi, kai visi įmeta daug taškų ir visi yra patenkinti. Tada labai linksma. Bet kai prasideda pralaimėjimų serijos, visi užsidaro savyje, jaučiasi įtampa ir treniruotėse, todėl tai, kad visi yra teigiami žmonės, padeda išlipti iš duobės.

Visi supranta, kad ne po vieną reikia gelbėti komandą: nereikia mums didvyrio, kuris imtųsi ant savęs 20 metimų ir galvotų, kad vienas išspręs bėdas. Taip mūsų komandoje nevyko ir turbūt nevyks niekada.

Natūralu, kad ir treneriai duoda spaudimo, dėl jo kažkam sunkiau, kažkam – lengviau, bet tam esame mes, padedame vienas kitam, nes visi supranta, kad tik bendrai galime kažką pasiekti“, – „Žalgirio“ privalumą įvardijo aukštaūgis.

Jasikevičius, Jokubaitis

Didesnė atsakomybė „Žalgiryje“ tekusi buvo ir jaunimui – Rokui Jokubaičiui ir Laurynui Biručiui.

Jaunam „centrui“, kurį fiziškumu ir patirtimi Eurolygoje pranoksta žinomi aukštaūgiai, žalgiriečių priekinė linija stengiasi padėti kiek įmanoma labiau. Tomas Masiulis taip pat dirba kartu.

„Nėra taip, kad jis prašytų pagalbos, bet mūsų darbas yra jam patarti. Gal jaunam žaidėjui nedrąsu prašyti. Daug kas jam pataria: ir aš, ir Antanas, ir Brandonas. Stengiamės jam padėti.

Patariame, kaip užsiimti poziciją, kaip jos neprarasti, kurioje vietoje stovėti, kad geriau atsidengtum, kaip išnaudoti ūgį. Turime ir trenerį Tomą, kuris daug dirba individualiai, ryte, kai nėra treniruočių, dirba su juo“, – rūpesčiu jaunimui džiaugėsi P.Jankūnas.

Vis tik iš jaunų žaidėjų „Žalgiryje“ dabar labiausiai išsiskiria Rokas Jokubaitis, kuriam Šarūnas Jasikevičius rodo vis didesnį pasitikėjimą. P.Jankūnas prisiminė, kaip jį iškart sužavėjo 18-mečio gebėjimas drąsiai vadovauti komandai ir paklusnus Š.Jasikevičiaus nurodymų vykdymas.

Jei Lukas Lekavičius prieš keletą metų garsėjo kaip žaidėjas, kuris dirbdavo tiek, kad jį tekdavo net vyti iš salės, tai Roko pastangas P.Jankūnas taip pat vertina aukščiausiais balais.

„Rokas yra labai gero charakterio, labai imlus, gerai išauklėtas, nepasipūtęs vaikis. Jis be galo klauso trenerio ir manau, kad tai jam labai į naudą. Nors atrodo, kad jis nėra nei pats garsiausias, nei pats tyliausias, bet aikštelėje jis gali ir man pasakyti: tu ten eik į kampą, tu – ten (Šypsosi). Jis daro tai, ko nori Šarūnas.

Atsimenu, dar ir Lukui Lekavičiui jis sakydavo, kad nesvarbu, tau 19, 20 ar 22 metai. Yra daug vyresnių už tave, bet tu esi įžaidėjas, tu turi vadovauti ir jei matai, kad krepšininkas yra blogoje vietoje, turi jį nuvaryti į gerą vietą ir to išreikalauti. Rokas turi tą savybę.

Vienoje pirmų treniruočių jis pradėjo tą daryti ir buvo reakcija: opa, kas čia toks atėjęs (Juokiasi)? Turiu omenyje, jog labai smagu, kad jaunas žaidėjas vadovauja taip, lyg su mumis žaistų kelerius metus. Jis stipriai tobulėja, matosi, kad ir fiziškai jis sustiprėjęs, pagreitėjęs, kiek išeina žaisti – nedaro klaidų. Pagal amžių jo žaidimas labai solidus“, – šviesią ateitį įžaidėjo potenciale mato P.Jankūnas.

Žalgiris

Tačiau dabar svarbiausia – „Žalgirio“ ateitis.

Kauno ekipa kol kas Eurolygoje yra pasiekusi 8 pergales ir 12 kartų pralaimėjusi. Traumos traumomis, bet ir visų požiūris į „Žalgirį“, varžovų – taip pat, po finalo ketverto – stipriai pasikeitė.

„Vasarą būdavo susitinki su mažiau matomais draugais ar žmonėmis mieste, ir matai, kad visų lūkesčiai didžiuliai. Visi sakė, kad dabar jau reikia kilti dar laipteliu aukščiau. Be abejo, smagu, kad žmonėms suteikiame viltis dėl savo praeitų metų pasirodymo. Bet aš viduje tikrai žinojau, kad nebus lengva ir mūsų komanda priešininkų bus vertinama visiškai kitaip.

Dabar visi į „Žalgirį“ žiūri kitaip. Pernai prieš Naujus metus, po mūsų gero gruodžio, visi sakė, kad dabar „Žalgiris“ sustos, čia – tik laikina sėkmė. Bet mes nesustojome, žaidėme iki galo. Dabar jau kitos komandos taip nešneka ir visi mus vertina.

Šis sezonas yra visai kitoks, daug sunkesnis, sėkmę pakartoti ar būti bent šalia jos yra sunku, bet viskas dar mūsų rankose. Viską darome, kad išliktume kelyje į atkrintamąsias iki pat galo“, – optimistiškas liko P.Jankūnas.

Pergalių „Žalgiriui“ labai reikia, norint patekti į Eurolygos aštuonetą, dėl kurio turnyrinės lentelės vidurio komandos dabar kovos labai atkakliai. Aukščiau „Žalgirio“ šiuo metu su 9 pergalėmis arčiausiai yra Milano, Vitorijos ir Tel Avivo ekipos. Laukti nėra kada – akcentuoja P.Jankūnas.

„Žalgiriui“ labai reikės pergalės Maskvos srityje, kur jau šiandien lauks Rimo Kurtinaičio ir „Chimki“ barjeras. Žiūrėk Eurolygos rungtynes internetu HD kokybe čia.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.