B.Daviesas ir dar penki geriausi vidurio puolėjai „Žalgirio“ istorijoje Eurolygoje

Kauno „Žalgirio“ komandos vidurio puolėjas Brandonas Daviesas ketvirtadienį buvo išrinktas į simbolinį geriausių šio sezono Eurolygos žaidėjų penketuką.

Vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius teigė, kad B.Daviesas yra geriausias „Žalgirio“ „centras“ istorijoje, kurio marškinėliai nėra iškelti į arenos palubes.

„Per dvejus metus jis paliko didžiulį antspaudą „Žalgirio“ istorijoje ir manau, kad žmonės jį čia atsimins ilgai“, – pabrėžė Šaras. Portalas Krepsinis.net primins jums dar 4 vidurio puolėjus „Žalgirio“ Eurolygos istorijoje, kurie paliko ryškų pėdsaką istorijoje.

Arvydas Sabonis

Arvydas Sabonis. 2003–2004 m. sezonas: 28 min., 16,7 tšk., 10,7 atk. kam., 2,4 rez. perd., 26,3 naud. bal.

Tai buvo sezonas, kurio niekada nepamiršime. Ir taip yra dėl to, jog Sabas žaidė įspūdingai, ir todėl, kad „Žalgiris“ nepateko į finalinį ketvertą po legendinio Derricko Sharpo metimo. Tuomet Sabonis Eurolygoje žaidė būdamas 40-ies, bet buvo absoliučiai dominuojanti jėga turnyre bei tapo reguliaraus sezono MVP. Paskutinėse karjeros rungtynėse Eurolygoje Tel Avive jis pelnė 29 taškus, sugriebė 9 kamuolius ir surinko 36 naudingumo balus. A.Sabonis „Žalgiryje“ buvo didžiulis įvykis ir neabejotinai jis yra geriausias visų laikų komandos „centras“.

Brandonas Daviesas. 2017–2019 m. Šiame sezone Eurolygoje: 24 min., 14,2 tšk., 5,5 atk. kam., 2 rez. perd., 16,9 naud. bal.

Tikras „Žalgirio“ atrastas perliukas. Monako klube žaidęs amerikietis patiko Š.Jasikevičiui ir buvo pasikviestas į Kauną. „Centras“ pradžioje nebuvo išsiskiriantis, bet per Eurolygos ketvirtfinalį parodė įspūdingą žaidimą, kai prieš pat atkrintamąsias su juo buvo pratęstas kontraktas, kas buvo dar vienas didelis „Žalgirio“ laimėjimas. B.Daviesas šiame sezone jau buvo dominuojanti jėga Eurolygoje ir nusipelnė visų jam skiriamų laurų bei itin solidaus atlyginimo. Atletas dar turi kontraktą su „Žalgiriu“, bet bus sumokėta išpirka ir B.Daviesas uždirbs daugiau nei milijoną per sezoną. „Žalgirio“ gerbėjams dar liko mėnuo pasimėgauti B.Davieso žaidimu ir su juo mintimis atsisveikinti. Rasti kažką panašaus vasarą „Žalgiriui“ bus itin sudėtinga užduotis.

Tanoka Beardas

Tanoka Beardas. 2002–2008 m. 73 mačai Eurolygoje, 15,2 tšk., 9,1 atk. kam., 1,3 rez. perd., 18,4 naud. bal.

Dar vienas kovingas amerikietis, kuris buvo itin mylimas „Žalgirio“ sirgalių ir ilgą laiką buvo komandos veidu, tempdavęs ekipą į priekį. Vieną sezoną jam teko persiorientuoti į sunkiojo krašto puolėjo poziciją, kai rungtyniavo greta A.Sabonio. Apskritai tais laikais „Žalgiris“ buvo klubas, neturėjęs didelių išteklių, tačiau treniruojamas Antano Sireikos sugebėdavo pasiekti antrąjį turnyro etapą ir namuose mesdavo iššūkį turnyro grandams. Gaila, kad T.Beardo karjera „Žalgiryje“ baigėsi ne taip gražiai – klubas su juo išsiskyrė po to, kai jis galutinai susipyko su Rimantu Grigu. Kaip bebūtų, T.Beardas vis dar prisimenamas gražiai, o ir pats žaidėjas neseniai duotame interviu portalui Krepsinis.net tik gražiais žodžiais kalbėjo apie „Žalgirį“.

Grigorijus Chižniakas. 2000–2002 metai. 26 mačai, 13,3 tšk., 7,7 atk. kam., 3,2 blk., 20,3 naud. bal.

Anapilin jau iškeliavęs ukrainietis buvo tikras atlapaširdis. Aikštelėje Griša varžovus dažnai bausdavo galingais blokais ir tuometiniame „Žalgiryje“ buvo svarbi figūra. Tiesa, būdavo atvejų, kai legionieriui pristigdavo motyvacijos. Štai 2002 m. pavasarį LKL finalo serijos pradžioje G.Chižniakas žaidė blankiai ir tuomet kartojo, kad „dar ne laikas gerai žaisti, dar ne laikas“. Viskas baigėsi tuo, kad tuometinis Vilniaus „Lietuvos rytas“ laimėjo seriją, o po sezono Grišai buvo parodytos durys. Daugiau Eurolygoje 216 cm ūgio atletas taip ir nebežaidė.

Darjušas Lavrinovičius. 2003–2006 m.; 2012–2013 m. 2005–2006 m. sezonas: 27 min., 14,7 tšk., 8,3 atk. kam., 1,9 rez. perd., 2,1 blk., 18,7 naud. bal.

Brolis savo karjeros laiptais pradėjo kilti būtent „Žalgiryje“. Tris sezonas Kaune buvo puikūs, o 2006 m. jis sparnus pakėlė į daug daugiau pinigų sumokėjusį Kazanės klubą, po kurio ilgus metus keliavo po Europą. D.Lavrinovičius buvo tas žaidėjas, kuris blokuodavo nemažai metimų ir turėjo tuometiniams „centrams“ nebūdingą savybę – pataikydavo iš toliau. Eurolygoje tritaškių daugiau mesti pradėjo 2005–2006 m. sezone, kai per 20 mačų atliko 58 metimus iš toli, bet vėliau treneriai jam atakuoti iš perimetro daug neleisdavo. Savo paskutiniam kartui į „Žalgirį“ D.Lavrinovičius grįžo tuomet, kai ekipą treniravo Joanas Plaza ir Vladimiras Romanovas paspruko į Rusiją, palikęs komandą su didele skolų našta. Darjušas su broliu Kšištofu tą sezoną „Žalgiryje“ buvo tikra rūbinės siela.

Eurelijus Žukauskas. 1997–2000 m.; 2007–2009 m. 1999–2000 m. sezonas Eurolygoje: 23 min., 8,6 tšk., 5,6 atk. kam., 2,3 rez. perd.

Su „Žalgiriu“ Eurolygos čempionu tapęs klaipėdietis buvo tikras ramstis po krepšiais. Niekada E.Žukauskas nebuvo itin rezultatyvus, bet jo gynyba, kova dėl kamuolių ir blokuoti metimai įsiminė visiems sirgaliams. Sirgalių požiūrį į E.Žukauską kiek pakeitė tai, jog vieną sezoną jis praleido Vilniaus „Lietuvos ryte“, tačiau karjerą baigė būtent „Žalgiryje“. Moderniosios Eurolygos istorijoje „Žalgiryje“ E.Žukauskas sužaidė tik 26 mačus ir rinko vos po 3 taškus, o geriausias jo sezonas buvo 2004–2005 metais Stambulo „Ulker“ sudėtyje, kai fiksavo 10,7 taško rezultatyvumą. 

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.