Belgijoje žibantis B.Baronas: apie lyderio rolę, legionierių sunkumus „Lietuvos ryte“ ir V.Šeškaus balansavimą ant atleidimo ribos

Prasidėjus naujajam sezonui, didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net pristato skaitytojams naują rubriką – „Savaitės interviu“. Nuo šiol kiekvieną penktadienį pateiksime jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Lietuvos krepšinio aistruoliai veikiausiai iki šiol puikiai prisimena praėjusį Vilniaus „Lietuvos ryto“ sezoną. Sezoną, kuomet visi keturi klubo legionieriai buvo dažnesni atsarginių žaidėjų suolelio svečiai nei komandą paskui save tempiantys vedliai.

Vienas iš šių krepšininkų, praėjusį sezoną išgyvenusių toli gražu ne pačius geriausius laikus, yra įžaidėjas Billy Baronas.

Šarlerua „Spirou“ komandos lyderis, gebantis rinkti po daugiau nei 30 taškų Europos taurėje ir puikiai maitinantis ekipos draugus rezultatyviais perdavimais. Taip, tai tas pats amerikietis, kuris praėjusį sezoną vaidino tik antraplanį vaidmenį „Lietuvos ryte“ ir džiaugdavosi kiekviena aikštėje praleidžiama minute.

Sezoną vos pradėjęs B.Baronas puikiai įrodinėja, ko yra vertas. Jo statistika Europos taurėje yra iškalbinga – 25 taškai, 5,5 atkovoto kamuolio ir 4,5 rezultatyvaus perdavimo. „Jaučiu didžiulį komandos draugų ir trenerių pasitikėjimą. Žinoma, taip pat įtakos turi ir mano noras parodyti Europai, jog galiu žaisti gerai. Juk puikiai pamenate – praėję metai man buvo išties sunkūs“, – sakė amerikietis, besidžiaugiantis lyderio vaidmeniu „Spirou“ komandoje.

Tiesa, didžiulio apmaudo dėl praėjusio sezono B.Barono širdyje nebeliko. Jis pripažįsta – karjeros etapas Vilniuje padėjo jam tapti psichologiškai tvirtesniu ir nepalaužiamu.

„Buvo nelengva, kai su treneriu Virginijumi Šeškumi negalėjau pasikalbėti anglų kalba. Įžaidėjui yra ypatingai sunku rungtyniauti, jei negali lengvai bendrauti su strategu. Tačiau suprantu Šeškų, jis rėmėsi lietuviais žaidėjais, nes jautė didelį spaudimą – juk po bet kurio pralaimėjimo galėdavo būti atleistas“, – atviras buvo B.Baronas.

Nuoširdžiame pokalbyje su Krepsinis.net žurnaliste B.Baronas atvirai pasidalino mintimis apie sėkmingą naujojo sezono startą, pagarbą lietuviams, etapą „Lietuvos ryte“ ir V.Šeškų Vilniuje slėgusią atsakomybę.

– Billy, vos atvykęs į „Spirou“ tapote komandos lyderiu. Kaip pavyko taip greitai prisitaikyti prie naujo klubo?

– Mūsų komanda yra nuostabi, buvau sutiktas labai šiltai ir maloniai. Beje, su manimi kartu rungtyniauja ir mano brolis Jimmy bei keli buvę bičiuliai iš universiteto, dėl to adaptuotis buvo lengviau. Visi palaikome puikius santykius, o taip pat jaučiu didžiulį komandos draugų palaikymą – tai yra labai svarbu.

– Ar prieš atvykdamas į Belgiją žinojote, jog užimsite tokį svarbų vaidmenį komandoje?

– Treneris man iškart pasakė, jog pasitiki manimi, dėl to turėsiu būti pagrindiniu komandos atakų organizatoriumi. Kadangi nuo pirmųjų dienų „Spirou“ ekipoje jaučiau, jog manimi visi tiki, tai man buvo geras postūmis judėti pirmyn.

Žinoma, taip pat sėkmingam žaidimui įtakos turi ir mano asmeninis noras parodyti Europai, kad galiu žaisti gerai. Tai mane labai motyvuoja. Juk puikiai pamenate – praėjęs sezonas man buvo išties sunkus.

– Kokius asmeninius ir komandinius tikslus esate išsikėlęs šiam sezonui?

– Pagrindinis mūsų tikslas – laimėti Belgijos čempionų titulą ir nužygiuoti kuo toliau Europos taurėje. Manau, kad šį sezoną pastarajame turnyre galime pasirodyti sėkmingai. Nors ir pralaimėjome pirmąjį mačą (pokalbis vyko dar prieš antrąjį „Spirou“ pralaimėjimą – Krepsinis.net), bet tai ko gero lėmė mūsų praretėjusios gretos – turime nemažai traumuotų žaidėjų. Kai juos susigrąžinsime, būsime tikrai rimta jėga tiek Europos taurėje, tiek Belgijos pirmenybėse.

Tuo tarpu aš pats turiu paprastus tikslus – noriu būti kuo naudingesnis komandai ir vesti ją į kuo daugiau pergalių.

Baronas, Šeškus

– Prieš kelis mėnesius atsisveikinote su „Lietuvos rytu“ ir Lietuva. Kokie prisiminimai liko iš mūsų šalies?

– Vilnius man labai patiko. Gyvenau senamiestyje, todėl viskas man buvo tiesiog pasiekiama ranka. Prieš atvykdamas į Vilnių, nieko nežinojau apie šį miestą, todėl nemažai kultūrinių dalykų mane šiek tiek stebino.

Buvo nuostabu rungtyniauti Lietuvoje, šalyje, kurioje krepšinis yra toks mylimas. Visi jūsų šalies žmonės puikiai išmano šią sporto šaką, dėl to jaučiu lietuviams didelę pagarbą.

– Praėjusį sezoną visi legionieriai sunkiai rado savo vietą „Lietuvos ryte“. Kaip manote, kas tai lėmė? Ar tikrai didžiausią įtaką turėjo kalbos barjeras?

– Man praėjęs sezonas buvo pirmasis Europoje. Žinoma, tas faktas, kad treneris Virginijus Šeškus sunkiai kalbėjo angliškai, tikrai nepalengvino nei mano, nei kitų legionierių gyvenimo. Šeškus yra puikus treneris, jis žino, ką daro, prieš atvykstant į „Lietuvos rytą“ jį lydėjo sėkmė Prienuose, o ir sezonas su mūsų komanda buvo tikrai neblogas. Tiesiog būnant įžaidėju yra sunku rungtyniauti, kai negali lengvai susikalbėti su treneriu.

Suprantu ir kitą dalyką: Šeškus jautė didžiulį spaudimą, nes „Lietuvos rytas“ buvo ta komanda, kuri per sezoną galėdavo pakeisti po 2–3 trenerius. Logiška, kad jis norėdavo remtis tais, su kuriais galėtų lengvai susikalbėti, nes tereikia vieno ar dviejų pralaimėjimų ir gali būti atleistas. Labai gerbiu Šeškų ir linkiu jam viso ko geriausio jo karjeroje.

– Buvo kalbų, kad už aikštės ribų legionieriai ir lietuviai buvo tarsi susiskirstę į dvi atskiras grupeles. Ar tai tiesa?

– Negalėčiau to pasakyti. Tiesiog aš, Mike‘as Moseris ir Travisas Leslie gyvenome šalia ir buvome be savo šeimų, todėl laiką dažnai leisdavome drauge. Tai natūralu. Kiti vaikinai turėjo šalia savęs artimuosius, tad po treniruočių būdavo su jais. Galbūt dėl to žmonėms susidarė klaidingas įspūdis.

Puikiai sutariau su visais komandos draugais ir negaliu apie juos pasakyti nė vieno blogo žodžio. Iš visų jų turėjau ko pasimokyti ir esu dėl to laimingas.

– Ar atmosfera „Lietuvos ryte“ pasikeitė po to, kai komandos vairą perėmė argentinietis Marcelo Nicola?

– Buvo šiokia tokia atgaiva, kai galėdavau laisvai pasišnekėti su treneriu (Šypsosi). Nepasakyčiau, kad pasikeitė komandinė atmosfera, nes mūsų tikslai išliko tokie pat. Nicola yra geras treneris, iš kurio gavau labai daug naudingų patarimų. Tikiu, kad jam Vilniuje ir toliau darbuotis seksis puikiai.

– Ko gero būsiu teisi pasakiusi, jog jautėte apmaudą, Vilniuje negalėdamas parodyti visų savo galimybių, tiesa? Kaip matome dabar, rungtyniauti galite tikrai gerai.

– Žinoma, buvo apmaudu, kad negalėdavau būti aikštėje tiek laiko, kiek jaučiau, jog galiu būti. Žaidėme daug atsakingų rungtynių, kuriose norėdavau būti svarbiu žaidėju, bet tokio šanso negaudavau. Vis tik dabar manau, kad tai mane išmokė tapti stipresniu psichologiškai, ištverti sunkias situacijas ir būti visada pasiruošusiam žengti į aikštę, kai tik treneris ištars mano vardą.

– Vasarą išbandėte jėgas Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Vasaros lygoje. Kokios patirties ten pasisėmėte?

– Buvo nuostabu būti šalia pajėgių trenerių ir labai gerų krepšininkų. Stengiausi kiekvieną dieną tobulėti ir išmokti kiek galima daugiau. Kadangi baigęs sportininko karjerą norėčiau tapti treneriu, yra labai naudinga semtis patirties iš tokio lygio specialistų.

– Ir pabaigai – ką galėtumėte pasakyti sirgaliams ir ko galėtumėte palinkėti „Lietuvos rytui“?

– Ačiū visiems, kurie mane palaikė ir palaiko. Linkiu sėkmės „Lietuvos rytui“ ir tikiuosi, jog šį sezoną komandai pagaliau pavyks tapti LKL čempione!

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.