„Broliai šaunuoliai“: Jasikevičiai – krepšinio Olimpo viršūnę pasiekęs Šarūnas ir jo šešėlyje likęs Vytenis

Ko gero jau esame įpratę matyti, kad krepšinio kamuolį į rankas neretai paima tėvų pavyzdžiu pasekusios atžalos ar į vyresnius brolius besilygiuojantys vaikai. Portalas Krepsinis.net tęsia straipsnių ciklą „Broliai šaunuoliai“, kuriame pristatome jums žymiausius Lietuvos ir viso pasaulio brolius krepšinyje.

Praėjusią savaitę pristatėme veikiausiai pačius garsiausius Lietuvos brolius – dvynius Lavrinovičius, kurių karjeros keliai driekėsi paraleliai ir ženkliai nesiskyrė. Šįkart dėmesį skirsime visiškai priešingai susiklosčiusiems likimams.

Abu jie – įžaidėjai. Vienas jų – ragavo Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) duonos bei yra vadinamas vienu geriausių visų laikų Lietuvos ir Europos įžaidėjų. Tuo tarpu kitas – per 12 metų Lietuvoje trunkančią karjerą ryškiau sužibėti nesugebėjo ir liko brolio šešėlyje. Taip, tai – Šarūnas ir Vytenis Jasikevičiai.

Brolių amžių skiria dešimtmetis – Šarūnui šiuo metu 38-eri, o Vyteniui – 28-eri. Prieš kelerius metus jaunėlis atskleidė, kad paauglystėje buvo sunku rasti bendrą kalbą su vyresniuoju, tačiau vėliau jie tapo artimais bičiuliais: „Šarūnas yra geriausias mano draugas. Galiu jam papasakoti visas savo paslaptis, o jis viską papasakoja man”, – broliška draugyste džiaugėsi Vytenis.

Jasikevičiai – puikus anksčiau minėtos tradicinės situacijos pavyzdys, kai jaunesnysis brolis žengia vyresniojo pėdomis.

„Kodėl krepšinis? Turėjau labai gerą pavyzdį – savo brolį. Žiūrėjau, kaip jis žaidžia, ko pasiekė. Kai buvau dar visai mažas, Šaras pats mokydavo mane mesti į krepšį“, – priežastį, kodėl pasirinko krepšinį, įvardijo Vytenis.

Tiesa, Šarūno pėdomis žengęs brolis taip ir liko toli už jo nugaros. Aukščiausi Vytenio pasiekimai – su Kauno „Žalgiriu“ iškovotas LKL čempiono ir Baltijos krepšinio lygos (BBL) vicečempiono titulas bei su komandos dubleriais laimėtas NKL čempionatas (tada – LKAL). Tuo tarpu apie Šarūną galima kalbėti daug ilgiau ir išsamiau. Jis trofėjų kraityje turi krūvą iškovotų šalies taurių, yra tituluotas Ispanijos, Izraelio, Graikijos, Turkijos, Lietuvos bei net keturiskart – Eurolygos čempionu.

Jasikevičius

„Esu toks žmogus, kuris viską atlieka šimtu procentų. Savo darbui paskiriu visą energiją. Per pastarąjį dešimtmetį patyriau daug džiaugsmingų akimirkų. Niekada nesitikėjau tokios sėkmės. Jei atvirai, man labai pasisekė“, – prieš penkerius metus kalbėjo Š.Jasikevičius.

Tačiau, kaip sakoma, juk sekasi geriausiems. Šarūno karjera išties klostėsi įspūdingai iki 2005 metais įvykusio persikėlimo į NBA. Nors atrodė, kad įžaidėjui atsivėrė naujas, galimybių kupinas etapas, deja, taip nenutiko. Lietuvis dažniau laiką leido ant atsarginių žaidėjų suolelio, bet dėl to kaltės nevertė niekam.

„Padariau klaidą, kai pasirinkau „Pacers“, nes ši komanda man visiškai netiko. Nors žaisdavau tiek, kiek ir norėjau, pelnydavau po septynis taškus, žinoma, galbūt norėjosi šio to daugiau, bet už padarytą klaidą teko prisiimti atsakomybę“, – pripažino Š.Jasikevičius.

NBA pirmenybėse Šaras savo kailiu patyrė, kas yra mainai – 2007-aisiais jis buvo iš Indianos išsiųstas į Oklendą. Vos atvykęs čia, lietuvis dar kartą gavo šalto dušo: „Tiesiai iš oro uosto nuvykau pas trenerį Doną Nelsoną, o jis paklausė: „Kas tu per žaidėjas?“. Pagalvojau: „Jis juokauja?“. Jie ką tik mane išmainė į savo komandą. Pristačiau save, bet supratau, kad nesu šios komandos plano dalis“, – pasakojęs yra buvęs krepšininkas.

Laimei, po nesėkmingo etapo į Europą sugrįžęs Š.Jasikevičius čia buvo laukiamas bei rado savo vietą. Sužaidęs kelis sėkmingus sezonus svetur, praėjusiais metais Šarūnas grįžo ir į Lietuvą, kur apsivilko „Žalgirio“ marškinėlius. Netrukus prie jo prisijungė ir brolis Vytenis, tiesa, papildęs ekipos dublerių gretas.

„Būtų smagu, jei Šarūnas baigtų savo karjerą „Žalgiryje“. Jam durys visada atviros, nes Šarūnas – krepšinio ikona“, – prieš metus ateitį tiksliai prognozavo „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas.

Kalbant apie Šarą, nevalia pamiršti rinktinei paskirtų vasarų bei didelio indėlio, kurio dėka nacionalinė komanda skindavo iš kelio stipriausius varžovus. Savo meilės Lietuvai Šarūnas niekada neslėpė: „Esu laimingas, kad atstovavau tokiems klubams kaip „Barcelona”, „Maccabi”, „Panathinaikos”, tačiau Lietuvos rinktinė yra svarbiausia komanda mano gyvenime”, – prisipažino Š.Jasikevičius.

Nepaisant kontraversiškų karjeros vingių, Jasikevičiai turi ir panašumų. „Aš visuomet noriu laimėti – tai pagrindinė mano, kaip žaidėjo, savybė. Gal dėl to esu toks emocingas aikštelėje. Kartais būna taip, jog aprėkiu ir savo komandos draugą, nors pats pridarau klaidų, dažnai kliūva ir varžovams bei teisėjams“, – kalbėjęs yra Vytenis. Ar tik ne panašus vaizdas iššoka prisiminus aikštelėje Šarūną?

Įspūdingus Šaro perdavimus ir šaltakraujiškus tritaškius visi prisiminsime dar ilgai. Greičiausiai laiko tam, kad įprastume jį matyti trenerio kėdėje, dar šiek tiek prireiks. Nors tokių ryškių atsiminimų iš Vytenio karjeros ir neturėsime, kaip sakęs yra jis pats, būti lygiai tokiu, kaip brolis, jis ir nepretendavo: „Niekada nebus tokių pačių kaip Sabonis, nes to nebūna. Toks pats, kaip Šaras, aš irgi nebūsiu“, – teigė jis.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.