Būrys Lietuvos trenerių – bedarbiai. Kodėl ir toliau mažėja mūsų strategų paklausa Europoje?

Pastaraisiais metais mažėja Europoje dirbančių Lietuvos trenerių skaičius, o apie elitiniuose klubuose dirbančius mūsų šalies specialistus – seniai pamiršta.

Šį sezoną vienintelis ne Lietuvos klubą Eurolygoje treniruojantis lietuvis yra Rimas Kurtinaitis. Kitas aukščiausiame lygyje dirbantis tautietis yra Gintaras Krapikas, stovintis prie Kauno „Žalgirio“ vairo.

Donaldas Kairys treniruoja Lenkijos pirmenybių vidutiniokę Slupsko „Energa Czarni“, o Ramūnas Butautas dirba Vieningosios lygos autsaiderės Astanos „Astana“ gretose, kuri tarpsezoniu sumažino biudžetą.

Praėjusį sezoną puikiai Rumunijoje su Targu „Tarku Mureš“ pasirodęs Audrius Prakuraitis tęsia darbą šioje komandoje, kuriai sezono pradžia klostosi banguotai – per šešis mačus pasiektos trys pergalės ir užimama vieta yra aštunta tarp dvylikos dalyvių.

Toliau – didžiulė praraja – būrys gerai pažįstamų Lietuvos trenerių šį sezoną krepšinio batalijas stebi iš šalies ir praktikos tobulėjimui neturi.

Jonas Kazlauskas pastaruosius metus yra susitelkęs ties darbu su Lietuvos rinktine ir tai jam daryti sekasi labai gerai. Pats netrukus 61-ąjį gimtadienį švęsiantis treneris teigia, kad po darbo su nacionaline komanda būna toks pavargęs, jog į jokio klubo pasiūlymus net žiūrėti nenori. Pastarosiomis dienomis Izraelio žiniasklaida mini J.Kazlauską tarp kandidatų perimti Tel Avivo „Maccabi“ vairą. Būtų labai įdomu, jeigu šis specialistas sugrįžtų dirbti į Eurolygos klubą.

Pastaruosius trejus metus jokioje komandoje nedirba ir Tomas Pačėsas. Jis portalui Krepsinis.net yra sakęs, jog ne kartą turėjo įvairių pasiūlymų, bet juos atmetė, tačiau turi tam tikras sąlygas, kada sutiktų vėl sėstis ant trenerio kėdės.

„Aš sau esu pasakęs: galėčiau eiti dirbti ten, kur turėčiau galimybę kurti savo komandą, bet daugelyje klubų yra begalė povandeninių srovių. Jei norėčiau darbuotis treneriu, tai bet kada galėčiau tai daryti ir „Dzūkijoje“, ir „Asseco Prokom“ komandoje, tik kol kas, pažvelgus į kitus trenerius, manęs tai nežavi“, – kovo pabaigoje sakė šia diena džiaugęsis, bet galimų ateities gyvenimo vingių neatmetęs T.Pačėsas.

Pastaruoju metu Ukrainos lygos „Dnipro“ klube dirbęs Valdemaras Chomičius neturi darbo. Kaip ir Nymburko ČEZ dvejus metus praleidęs Kęstutis Kemzūra, kuris taip nieko ypatingo su Čekijos ekipa nei Europos taurėje, nei Vieningoje lygoje nenuveikė.

Su Klaipėdos „Neptūnu“ LKL sidabrą ir bronzą iškovojęs Kazys Maksvytis turėjo atsisveikinti su uostamiesčiu, kadangi klaipėdiečiai nusprendė nepratęsi sutarties su šiuo specialistu ir pasirinko Dainių Adomaitį. Dabar K.Maksvytis dienas leidžia Kaune ir laukia, kada gaus šansą vėl kibti į darbus.

Nesėkmingai karjera klostosi Mindaugui Budzinauskui, kuris debiutiniame savo sezone Lenkijoje nuskynė bronzą, bet kito sezono pradžioje buvo atleistas. Situacija nepagerėjo pernai stojus prie „Lietkabelio“ vairo, kai jau lapkritį taip pat teko trauktis iš užimamų pareigų. Nors Kėdainių „Nevėžis“ pasamdė šį trenerį ir jam pavyko sutvarkyti žaidimą, vasarą su juo nebuvo pratęstas kontraktas.

Darius Maskoliūnas du sezonus stovėjo prie Sopoto „Trefl“ vairo, bet buvo atleistas dėl prastų demonstruojamų rezultatų. Lietuvos vyrų rinktinės štabo narys dabar dirba Šakių „Vyčio“ patarėju.

Dalį 2013–2014 metų sezono prie „Žalgirio“ vairo stovėjęs Saulius Štombergas klubo neturi ir pastaruoju metu treniravo jaunimo rinktinę. Apie keistus taktinius sprendimus ir treniravimo būdą krepšinio užkulisiuose buvo kalbama ilgai, o Šarūnas Jasikevičius savo autobiografinėje knygoje sukritikavęs S.Štombergą tik dar kartą patvirtino tai, apie ką ir buvo šnibždamasi. Ar kažkas ryšis samdyti buvusį garsų šalies krepšininką?

Griežtos rankos šalininkas Mindaugas Lukošius per pastaruosius kelis sezonus vis stodavo prie komandos vairo ne nuo sezono pradžios, o kai būdavo atleidžiamas strategas, pasamdytas dar vasarą, tačiau praėjusį sezoną savojo šanso taip ir nesulaukė.

„Žalgiryje“ dirbęs, o 2013–2014 metų sezone Panevėžio „Lietkabelį“ treniravęs Algirdas Brazys taip pat neturi darbo. Penkiskart LKL čempionas galbūt jau ir nebenori dirbti šio varginančio ir daug atsakomybės reikalaujančio darbo.

Dar vienas LKL čempionas neturi darbo – Rimantas Grigas. Minsko „Cmoki“ klube patarėjo pareigas turėjęs lietuvis buvo iš šios komandos atleistas dėl prastų rezultatų. Reikia pripažinti, kad R.Grigas savo rinkos vertės ir pasitikėjimo juo nepadidino ir 2013–2014 metų sezone, nes „Pieno žvaigždės“ turėjo gerą sudėtį, didelį biudžetą, tačiau LKL nieko gero nenuveikė.

Turbūt daugelis jau yra primiršę Marių Linartą, kuris praėjusio sezono pradžioje turėjo palikti Volgogrado „Krasny Oktiabr“ klubą, kuriame pusantrų metų buvo vyr. trenerio asistentu. Šis specialistas buvo vadinamas itin perspektyviu ir gebančiu bei mokančiu dirbti su jaunimu.

Kai kurie treneriai jau turbūt atsisveikino su didžiuoju krepšiniu. Šarūnas Sakalauskas gana neblogai darbavosi Vokietijoje ir 2006 metais tapo geriausiu sezono strategu. Net trejose Vilniaus krepšinio mokyklose (SKM, VKM ir Š.Marčiulio KA) direktoriumi spėjęs pabūti Š.Sakalauskas dirba ties nauju projektu – sostinėje bus atidaroma nauja krepšinio mokykla.

Su Vilniaus „Sakalais“ LKL bronzą laimėjęs, Rusijoje dirbęs, Lietuvos moterų rinktinę treniravęs Rūtenis Paulauskas taip pat nuo 2011 metų nedirba jokiame klube. Dabar 44-erių specialistas yra LEU universiteto dėstytojas ir SKM patarėjas.

Krepšinio agentai portalui Krepsinis.net situaciją aiškino paprastai – Europoje tarp trenerių vyrauja didelė konkurencija ir čia didelį vaidmenį vaidina tai, kokį agentą yra pasisamdęs treneris.

„Kol situacija kardinaliai nepasikeis, mūsų šalies treneriams belieka darbuotis Lietuvoje ir laukti geresnių laikų“, – konstatavo vienas agentas.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.