Buvęs krepšinio komentatorius apie kolegų darbą: gal neturime gabių žmonių, galinčių su meile atlikti tą darbą?

Portalo Krepsinis.net redakciją antradienį pasiekė komentatoriaus darbą dirbusio Giedriaus Kubiliaus laiškas, kuriame jis išsako savo nuomonę apie komentatorių darbą ir žmones, kurie juos kritikuoja. Pateikiame neredaguotą skaitytojo tekstą.

Lietuvoje visi visus keikia, peikia ir siunčia taip toli, kad jie išvažiuoja į užsienį. Ir pažada nebegrįžti. Deja, įtariu, jog užsispyrėliai tautiečiai savo pažadus trūks plyš įvykdys...

Todėl daugelyje sferų Lietuvoje nebėra konkurencijos, o jos nebuvimas skatina užpelkėjusio vandens efektą. Štai neseniai vienas tautietis vėl užsipuolė krepšinį komentavusį Vaidą Čeponį – tas blogai, mintis negera... Kiti vėl bandė komentaruose „vanoti“ kitus komentatorius, ypač kliuvo Tautvydui Meškoniui...

Lengva pykti ant kitų, bet ar verta taip daryti? Taip, su daugeliu komentatorių minčių, jų reiškimo būdais ir balso tembru esam susigyvenę, todėl kitaminčiams, šį darbą dirbantiems epizodiškai gal reikėtų šiek tiek tolerancijos?

Pamenu, kaip sezoną Eurolygoje komentavau ir aš. Patirties jau turėjau – ir Europos čempionato rungtynes 2005 metais komentavau, ir su Šiaulių „Policijos-Gubernijos“ komanda Lietuvą buvau aplakstęs.

Atrodo, nieko tokio – sėdi ir šneki. Bet reikia turėti omenyje keletą niuansų – kalbėti reikia ne „bū ūū“ ar „mee eee“, o kalbėti rišliais sakiniais, gvildenant ir rutuliojant mintį apie ką tik matytą ar matysimą epizodą, nepametant viso rungtynių konteksto. Be to, esu aukštaitis, todėl net ir žinodamas šios tarmės ydą ir stengdamasis kiek galima trumpinti trumpuosius balsiu, vis vien pasiklausęs stverdavausi už galvos – trumpieji balsiai nebuvo „švarūs“ ir trumpi, kaip to norėjau sakydamas.

Krepšinis – atletiškas ir greitas, tad situacijos greitai keičia viena kitą, nespėji išplūsti žaidėjo, o jis jau, žiūrėk, vėl maudosi šlovės spinduliuose...Tad pradėjęs sakinį vienaip, baigi visiškai kitaip, tai ir atsiranda „du krepšiai krepšyje“, „lieka 15 minučių varžovų atakai“, „atkimškime šampano taures“ ir panašiai.

Žinoma, jeigu bumbi kaip užsuktas „pirkit obuoliukus iš Naradavos – geri obuoliukai – obuoliukai iš Naradavos“, tai kalbos, stiliaus ir kirčiavimo klaidų tikrai nepadarysi, bet, kita vertus, ir Aldonas Pupkis nepagirs – o kur ištiktukai, kur emocijos? Juk dėl jų gyvename...

Bet, kita vertus, jei mūsų grandai žaidžia LKL čempionate, kur viskas daugmaž penkeriems metams į priekį aišku, nelabai ką ir pristūgausi – nebent tiesiai iš komentatoriaus kabinos išgabens kur reikia...

Todėl nežinau tikrojo recepto, koks turi būti komentatorius. Taip, mes nesame emocionalūs kaip pietiečiai. Taip, mūsų kalba galbūt neparanki komentavimui (išsiverskite rusų komentatorių posakį „teisėjai paršvilpė patys save“ – oho, kaip skamba). Taip, galbūt neturime komentatorių mokyklos. Bet gal neturime ir gabių žmonių, galinčių su meile atlikti tą darbą?

Ir, žinoma, tai turėtų būti to žmogaus vienintelė veikla. Jis galėtų tobulėti sklaidydamas prieinamą informaciją, gilindamasis net į žaidimo taisykles, vertindamas teisėjo darbą kaip profesionalas, o ne eilinis pašalietis. 

Pakantumo, savitvardos, mieli klausytojai ir kritikai.

Portalas Krepsinis.net neatsako už laiško turinį, kadangi tai yra subjektyvios skaitytojo mintys. Turite ir jūs ką pasakyti? Rašykite edgaras@krepsinis.net.

„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje