D.Bauermannas: jeigu yra ignoruojamas toks faktorius kaip komandos sudėtis, vien treneris nepadės
(38)
Antradienį 56-ąją gimimo dieną pasitikęs Dirkas Bauermannas šventine nuotaika pernelyg nespinduliavo: pirmadienio popietę vokietis sulaukė ne itin malonios dovanos – atleidimo iš Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio pareigų.
Savo gimtosios šalies portalui Sporx.com strategas atskleidė galimą nesėkmių priežastį bei papasakojo apie savo ateities planus.
– Savo gimtadienio išvakarėse sulaukėte nemalonios staigmenos – teko atsisveikinti su „Lietuvos rytu“. Kaip reagavote į tai?
– Viskas gerai. Kai atvykau į Lietuvą, žinojau, kaip rizikuoju ir kur brendu, todėl niekuo nesistebiu. Su Vilniaus komanda prasiskynėme kelią į Eurolygą, VTB Vieningoje lygoje buvome antri, o Lietuvos krepšinio lygoje – pirmi. Tai, jog Eurolygoje buvome paskutiniai grupėje, dar nieko nepasako. Vis dėlto, jei tai buvo permainų priežastis – nieko negaliu pakeisti. Jeigu yra ignoruojamas toks faktorius kaip komandos sudėtis, vien treneris nepadės.
– Manote, jog jūsų išvardinti kiti šio sezono pasiekimai yra pamiršti?
– Kai atvykau į „Lietuvos rytą“, su komanda pasiekėme LKL finalus, o taip gavome galimybę patekti į stipriausią Europos lygą. Atrankos į Eurolygą varžybose buvo komandų, kurios, rodės, yra stipresnės už mus: Maskvos srities „Chimki“, Bandirmos „Banvit“. Kai pirmose Eurolygos rungtynėse palaužėme Atėnų „Panathinaikos“ visų lūkesčiai išaugo. Tiesa, pernelyg daug.
– Ar norėtumėte grįžti į Vilnių?
– Tai padaryti tikrai nebūtų lengva. Džiaugiuosi patirtimi, įgauta Vilniuje, nes čia tapau pirmuoju vokiečiu, treniravusiu Lietuvos komandą ir vadovavusiu jai, žaidžiant Vieningoje lygoje.
– Kokie jūsų tolesni planai?
– Kol kas dar esu Lietuvoje, nes su klubu deramės dėl galutinių sutarties nutraukimo detalių. Deja, niekas nevyksta taip greit, kaip norėtųsi.
– Galbūt planuojate grįžti į Vokietiją?
– Tokie trumpalaikiai darbai, kaip pastarasis, iš dalies gali duoti stimulo, bet ne man. Savo kitą karjeros stotelę rinksiuosi tokią, kur matysiu ilgalaikes perspektyvas ir neskaičiuosiu darbo valandų bei įdedamų pastangų. Jei ji bus Vokietijoje, nebus nė vienos priežasties, kodėl nenorėčiau dirbti ten.
„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje
Norėdami komentuoti prisijunkite.