D.Bowlesas: išvažiuoju skaudama širdimi

Šeštadienį per mačą su Liepojoje "Šiaulių" ekipa atsisveikins su savo lyderiu 22 metų 208 cm ūgio Denzeliu Bowlesu. Ypač dosnaus pasiūlymo sulaukęs aukštaūgis neslėpė, kad į Filipinus išvyksta skaudama širdimi: "Tai buvo sunkus sprendimas. Tačiau mano mama vieniša, o sesuo mokosi universitete, turiu joms padėti".

 - Kaip vertini paskutines rungtynes su "Neptūnu"?

– Tai geros rungtynės. Lėtai pradėjome. Jie žaidė greitai ir mes iki trečiojo ketvirčio negalėjome atitrūkti. Pirmojoje mačo dalyje jie pataikė labai daug sunkių metimų, daug tritaškių. Tačiau mums krito antrojoje dalyje.

- Sunku žaisti paskutinį mačą Šiaulių arenoje?

– Tai tikrai sunkus momentas. Aš čia mėgavausi krepšiniu. Lietuvoje sutikau daug žmonių, kurie kalba angliškai, todėl nebuvo sunku bendrauti. Atvirai pasakysiu, kad čia labai patiko, o sprendimas prisijungti prie "Šiaulių" - puikus.

- Ilgai svarstėte, ar priimti Filipinų klubo kvietimą?

– Manau, kad man tai geriausias sprendimas man ir mano šeimai. Taip galėsiu padėti savo šeimai. Mano mama – vieniša, sesuo mokosi universitete, tad taip galėsiu joms padėti. Ir, tikiuosi, kad mano žaidimo lygis gerės.

– Ką savo draugams amerikiečiams papasakosite apie "Šiaulius"?

– Savo draugams pasakyčiau, kad tai labai gera komanda, turinti labai gerą trenerį. Aš čia buvau pirmus metus, buvau naujokas, bet mėgavausi, kaip treneris mane priėmė. Jis pasitikėjo manimi, leido naujokui daug žaisti. Esu labai patenkintas.

- Prieš priimdamas "Šiaulių" kvietimą labai ilgai svarstėte, ar vykti į Lietuvą? Kas lėmė pasirinkimą?

– Iš kelių pasiūlymų tai buvo įdomiausias, nes "Šiauliai" kiekvienais metais būdavo Lietuvos pirmenybių ketvertuke. "Šiauliai" turi geras tradicijas, tai labai gera komanda. Pirmiems metams man tai buvo ypač geras variantas.

- Atrodo, būtent "Šiaulių" klube žaidėte geriausią krepšinį savo karjeroje?

– Taip. Paskutiniais metais universitete mano žaidimo kreivė buvo šiek tiek kritusi.

- Negaila palikti komandos draugus?

– Žinoma, gaila. Paliksiu Cameroną ir Rashauną, kurie labai sunkiai kasdien dirba. Su šiais vaikinais bendravaudavau kiekvieną dieną. Aš jų pasiilgsiu, žinau, kad jie irgi pasiilgs manęs. Tačiau tai verslas, tai - sportininko gyvenimas. Pasiilgsiu ir Minda (Mindaugo Žukausko. - Aut. past.), kuris kiekvieną dieną padėdavo šlifuoti mano metimo techniką.

- Nemanote, kad priėme labai rizikingą sprendimas keisti komandą - išvažiuoti iš ten, kur esate lyderis?

– Taip, be jokios abejonės sunku. Nežinau, kas bus ateityje. Aš rizikuoju, nes čia žaidžiau labai gerai. Rizikuoju, ir pažiūrėsiu, kas bus.

- Kokį įspūdį paliko Šiaulių miestas?

– Šis miestas labai mažas. Mėgavaus, kai buvo nuvykė į Kauną arba Vilnių. Kartais Šiauliuose nelabai rasdavau, ką veikti. Daugiausia mūsų trijulė - aš, Camas ir Rashaunas praleisdavome "Akropolyje". Valgydavome "Čili picoje", "Can Can", eidavome į filmus.

- O Lietuva? Kokia ji, lyginti su jūsų gimtine?

– (šypsosi) Sunku lyginti. Lietuva labai maža valstybė. Čia - skirtingas pasaulis.

- Ką palinkėsite fanams, kurie per paskutines rungtynes laikė plakatą su užrašu "gedulas"?

– Nenusiminti. Tai gera komanda. Tikiu, kad ji laimės daug rungtynių.

- Nenusivylėte klubo suteiktomis sąlygomis Šiauliuose?

– Čia buvo tikrai neblogai. Mano butas buvo neblogas, automobilis - taip pat. Viskas gerai.

- Tikriausiai sunku buvo apsiprasti su lietuvišku oru?

– O, taip. Čia labai šalta. Nebuvau įpripatęs, kad kiekvieną dieną sninga.

- Jei gausite gerą pasiūlymą, grįšite į Lietuvą?

– Aš jaunas, tad niekada negali žinoti, kas bus. Visa karjera dar prieš akis. Gal antrą kartą atvažiavus bus lengviau, nes nebuvau pratęs prie europietiško gyvenimo. 

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.