Dėl galimo turto pasisavinimo prieš teismą stojęs buvęs „Lietkabelio“ direktorius savo kaltės nepripažįsta
Panevėžio apygardos teisme šiandien atversta baudžiamoji byla, kurioje buvęs krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktorius Mantas Ignatavičius kaltinamas dėl krepšinio klubo turto pasisavinimo, iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Panevėžio apygardos prokuratūra teismui bylą perdavė dar kovo mėnesio pabaigoje, baigusi ikiteisminį tyrimą. 42 metų M.Ignatavičiui pareikšti įtarimai pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Pirmajame teismo posėdyje prokurorė A.Gališanskytė paaiškino, kuo kaltinamas buvęs „Lietkabelio“ vadovas M.Ignatavičius. Jam pateikti kaltinimai dėl 2015–2018 metais padarytų nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2016 metų rugsėjo iki 2017 metų gruodžio buvęs klubo direktorius grynaisiais pinigais penkiems krepšininkams išmokėjo 67 tūkst. eurų.
Šios finansinės operacijos nebuvo įtrauktos į klubo buhalterinę apskaitą, o į valstybės biudžetą nesumokėta 10 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 7,4 tūkst. eurų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2015–2018 metais M.Ignatavičius klubo vardu buvo sudaręs sutartį su savo vadovaujama uždarąja akcine bendrove dėl strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo bei įvairių komunikacijos paslaugų, nors jokių paslaugų klubui pagal šią sutartį nebuvo atlikta.
Buvęs klubo vadovas pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti žinomai suklastotus dokumentus – 12 PVM sąskaitų faktūrų ir paslaugų atlikimo aktų. Šiuose dokumentuose buvo įrašytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos ir už neva suteiktas paslaugas M.Ignatavičiaus vadovaujama bendrovė iš klubo gavo beveik 43 tūkst. eurų. Tikrinant klubo buhalterinę apskaitą taip pat buvo nustatyta, kad vadovaudamas krepšinio klubui M.Ignatavičius galimai pasisavino 35,5 tūkst. eurų, išduotų jam atsiskaityti klubo reikmėms.
Išklausęs pateiktus kaltinimus M.Ignatavičius kaltės nepripažino ir teigė, kad išsamius paaiškinimus teismui pateiks, kai bus apklausti visi liudininkai.
Baudžiamasis kodeksas už didelės vertės turto iššvaistymą numato laisvės atėmimą iki 7 metų, už pasisavinimą – iki 10 metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.
Raimonda Mikučionytė, JP.lt
Norėdami komentuoti prisijunkite.