Didžiausią „Ryto“ priešą išskyręs A.Butkevičius: seniai taip smagiai aikštėje nesižaidė
interviu (1)
Vilniaus „Ryto“ komanda patampė nervus savo sirgaliams, bet po svyruojančių rungtynių užtikrintai įveikė Bursos „Tofaš“ klubą ir tą padarė reikiamu, didesniu nei 11 taškų skirtumu – 99:83. Tai reiškia, kad vilniečiai su intriga stebės Limožo ekipos rungtynes ir lauks varžovų pralaimėjimo, kuris atvertų jiems duris į kitą etapą.
18 taškų pelnęs, 4 tritaškius iš 5 pataikęs ir 10 kamuolių atkovojęs Arnas Butkevičius po mačo švytėjo.
„Susiklostė viskas gerai, nes savo antrą tikslą pasiekėme – laimėjome daugiau nei 11 taškų. Buvo permainingos rungtynės, bet daug mūsų mačų yra permainingų. Visa laimė, kad pavyko susikrauti didesnę persvarą. Vėliau kritome į duobę, vėl iš jos išlipome, vėl kritome – tas mūsų nepastovumas yra didžiausias mūsų priešas“, – „Ryto“ bėdą, į kurią reikės atkreipti dėmesį, išskyrė jis.
– Labai geras rungtynių startas, kas lėmė jį?
– Manau, energija ir tai, kad išėjome žinodami, ko čia einame. Vykdėme savo tikslus ir žaidėme greitai, komandiškai. Galiu pasakyti, kad turbūt seniai taip smagiai nesižaidė aikštelėje ir taip seniai nesidalijome kamuoliu. Automatiškai atsirado ir tas rezultatas.
– O kas padarė įtaką tam smagiam žaidimui?
– Buvome susikoncentravę, jautėsi, kad visi yra rungtynėse, o ne kažkur. Iškart atsiranda ir rezultatas, nes pirmoje pusėje matėsi, kiek energijos atidavėme, visi prašė keitimų, ko nebūdavo anksčiau. Tai reiškia, kad palikome visas jėgas, visas širdis.
– Tritaškiai buvo jūsų varomoji jėga – pataikėte jų 18. Ar ant jų dėjote akcentą?
– Ne, specifinio nebuvo. Žinojome, kad jie mėgsta pasispausti baudos aikštelėje, mes tikrai gerai įeidavome į vidų, išmetinėjome kamuolius, susikurdavome laisvus metimus. Gerai, kad šiandien jie sukrito.
„Rytas“ – „Tofaš“ (27 nuotraukos)
– Kiek pačiam rankas atrišo tie pataikyti tolimi metimai?
– Visada atriša rankas, čia jokia paslaptis. Vieną, antrą įmeti, tai ir rankos atsiriša, ir tie prasiveržimai – viskas. Patys matėte, kaip jie iš to pataikymo turėjo kibiau gintis: eina vienas prasiveržimas, antras prasiveržimas, trečias, vėl laisvas tritaškis arba metimas iš po krepšio. Nieko naujo. Kiekvienai komandai tas pats.
– Ar galvojote apie taškų skirtumą, kuriuo reikia laimėti?
– Likus kokioms 3 minutėms pradėjome skaičiuoti, kai matėsi vaizdas aiškiau. Pirminis tikslas buvo 21 taško skirtumas, po dviejų kėlinių jis atrodė pasiekiamas, bet paskui skaičiavome jau 11. Stengiesi kažkiek nuo to atsiriboti, nes galiausiai gali prisižaisti, kas vos neatsitiko.
– Ramiau, kai žinote, jog esate viena koja kitame etape?
– Ramiau bus, kai būsim abiem. Šis laimėjimas labai svarbus, o ypač – taškų skirtumas. Jei nebūtume jo pasiekę, manau, mūsų pergalė irgi nebūtų tokia svarbi.
„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje
Norėdami komentuoti prisijunkite.