Dviprasmiškai vertinama Šiaurės Europos lyga: jos privalumai ir išlaidos, reikalingos titulo trokštančiai Utenos ekipai

Šiaurės Europos lyga (ENBL) yra trečius metus iš eilės rengiamas turnyras, kuris dažniau yra minimas lengvo sarkazmo kontekste.

Nuo pirminės idėjos kautis tarp Šiaurės Europos ekipų jau yra nueita tolyn, čia varžosi ir Anglijos, Rumunijos, Izraelio, Bulgarijos klubai, žaisti turėjo ir Kosovo ekipa, galiausiai pasitraukusi.

Šiais metais ENBL varžosi ir dvi Lietuvos komandos: nuo pat turnyro pradžios žaidžiantys „Šiauliai“ bei Utenos „Uniclub Casino – Juventus“. Ankstesniais metais Lietuvos komandos vis pasiekdavo finalus: tiek šiauliečiai, tiek Vilniaus „Wolves“ iškovojo sidabrą.

Šiemet Utenos komanda debiutuoja ENBL ir keliasi sau ne žemesnį tikslą – iškovoti titulą.

„Uniclub Casino – Juventus“ komandos vadovas Eimantas Skersis Krepsinis.net portalui pasakojo, kad dalyvavimas ENBL čempionate klubui yra geras kainos ir kokybės santykis.

„Sutinku – lyga ne stebuklas, bet žiūrint, kur žaidžia Jonavos „CBet“, nemanau, kad kažkas skiriasi kardinaliai. Tik kainuoja 10 kartų pigiau“, – kiek hiperbolizuojant skaičius ENBL su FIBA Europos taure lygino jis.

Šį sezoną Utenos komanda sužaidė vienerias rungtynes ENBL, kur 103:73 sutriuškino Liublino „Polski Cukier“ klubą. Artimiausi jų varžovai bus Bristolio „Flyers“ krepšininkai.

„Dabar atžaidėme maratoną LKL ir KMT, pirmadienį išskrendame į Bristolį, porai dienų pakeisime aplinką, pravėdinsime galvas, sužaisime su Anglijos komanda ir vėl kibsime į darbus. Nenoriu sakyti, kad tai atostogos, bet minčių pravėdinimas geras“, – vieną lygos privalumų pažymi klubo vadovas.

Išsamiau apie tai, kokie yra ENBL pliusai, kiek lėšų reikalauja turnyras, kokią vertę turėtų titulas – Krepsinis.net portale.

– Kuomet vasarą svarstėte, jungtis prie Šiaurės Europos lygos ar ne, kokie argumentai nusvėrė sprendimą sakyti „taip“?

– Norėjome tarptautinio turnyro. Tiek metų vis praleisdavome, norėjosi žaisti, tačiau rasti geriausią kainos ir kokybės santykį. Jau pernai vasarą svarstėme labai aktyviai, tačiau praeitą sezoną vyko turų sistema, kuri mums netiko, nes patys surengti jo negalėjome. Utenoje neturėjome viešbučių, kad priimtumėte 3 komandas vienu metu. O žaisti vien išvykose nesinorėjo. Kai vasarą pasikeitė formatas, atsirado galimybė žaisti namie.

Vienas reikalavimų Šiaurės Europos lygai, norint, kad prisijungtume, buvo galimybė 4 rungtynes žaisti namie ir turėti ne daugiau nei vieną tolimą kelionę. Jie tą reikalavimą įvykdė. Į Lenkiją nėra tolima kelionė, į Bristolį galima nuskristi pigiomis oro linijomis, tad vienintelė tolimesnė išvyka yra į Bulgariją.

– Ar prieš priimant sprendimą pasikalbėjote su anksčiau čia jau žaidusiomis komandomis kaip „Wolves“ ar „Šiauliai“?

– Kažkiek kalbėjome su „Šiauliais“, su Slanina, kurie ten liko iki šiol. Nieko blogo neišgirdome. Esame žaidę Čempionų lygoje ir FIBA Europos taurėje, matome, jog šiai organizacijai yra kur tobulėti. Visų pirma, su nuostatų kūrimu, nes kol kas ten daug spragų. Kitą vertus, tie dalykai leidžia sutaupyti kažkiek pinigų: nereikia siūtis naujų aprangų, perklijuoti lipdukų ir pan. Kaip pradžiai, grįžtant Europą, tai nėra blogas variantas.

O ir lygis nėra toks silpnas, ką kažkas kalba, jog lyga silpna. Sutinku – ne stebuklas, bet žiūrint, kur žaidžia „CBet“, nemanau, kad kažkas skiriasi kardinaliai. Tik kainuoja 10 kartų pigiau.

– Kas apskritai užsiima ENBL organizavimu?

– Latviai. Yra tėvas ir sūnus Zandersai, šalia jų yra ir kitų žmonių. Jiems tikrai dar yra kur dirbti, tobulėti, stengtis. Kaip trečiam sezonui, manau, jie galėjo pasiruošti geriau. Aišku, sužaidėme tik vienerias rungtynes, neturiu dar daug teisės kritikuoti jų.

Juventus

– Jei lygintume su senosios Baltijos krepšinio lygos (BBL) pajėgumu, lygis būtų panašus ar geresnis?

– Sunku pasakyti, nes nemačiau visų komandų. Manau, lygis turėtų būti geresnis, latvių ir estų krepšinį mes žinome. Tikrai nemanau, kad jų krepšinis yra indikatorius. Štai, žaidė estų komanda prieš rumunus ir pralaimėjo daugiau nei 30 taškų. Lygis kažkiek geresnis, o kiek – velnias žino. Reikia pamatyti visas komandas. Ta pati lenkų ekipa „Polski Cukier“, prieš kurią laimėjome 30 taškų, nėra tokia silpna, ji vietinėje lygoje turi 4 pergales ir 1 pralaimėjimą.

– Kad kiti Europos turnyrai gali motyvuoti žaidėjus kontraktams ir tarptautiniam pasirodymui, yra akivaizdu. Ko gero Šiaurės Europos lyga šiuo atveju nėra joks motyvacinis dalykas?

– Nemanau, kad tai jiems argumentas. Juolab, kai nusprendėme čia žaisti, komandą jau buvome susirinkę. Paskutinis, kurį pasirašėme vasarą, buvo Tayloras, apie tai užsiminėme vasarą agentui, bet jis nelabai kreipė dėmesį. Manau, ši lyga geras pabėgimas nuo rutinos. Ypač šį sezoną. Tvarkaraštis yra kosminis, 10 rungtynių per spalį yra absurdas. Žaidžiame kas 2–3 dienas, su tomis pačiomis komandomis. Tai nusibosta ir žiūrovams žiūrėti, ir žaidėjams žaisti, ir treneriams ruoštis. Galvojome, kad mums Šiaurės lyga bus rutinos praskaidrinimas.

Dabar atžaidėme maratoną LKL ir KMT, pirmadienį išskrendame į Bristolį, porai dienų pakeisime aplinką, pravėdinsime galvas, sužaisime su Anglijos komanda ir vėl kibsime į darbus. Nenoriu sakyti, kad tai atostogos, bet minčių pravėdinimas geras.

– Koks yra „Uniclub Casino – Juventus“ planas dėl išlaidų? Kiek pinigų reikalaus dalyvavimas šiame turnyre?

– Šiai minutei esame atsidėję 30 tūkstančių ir manau, kad į juos tilpsime. Ir tai yra neskaičiuojant pajamų, vis tiek tikiuosi, kad kažką uždirbsime iš bilietų. Yra ir prizinis fondas, nors ir simbolinis. Už pirmąją vietą 10 tūkstančių eurų, antrąją – 5 tūkst. eurų, už žemesnes pozicijas atitinkamai dar 3 ir 2 tūkst. Esame išsikėlę tikslą šią lygą laimėti. Tikiuosi, jog pavyks kažkiek išlaidų atgroti.

– Palyginimui, jei būtumėte dalyvavę FIBA Europos taurėje, kiek išlaidų tai būtų atsiėję?

– Jei su kvalifikacija, žinau, kad ruošdavomės padėti 100 tūkstančių. Nežinau, kiek dabar deda kiti, bet kai žaidėme Čempionų lygos atrankoje prieš 3 metus, pasiekėme finalą, turėjome savaitę gyventi viešbutyje, keliavome, pliusas buvo tas, kad žaidėme Taline, kurį galėjome pasiekti autobusu, tačiau vien tai mums kainavo daugiau nei 20 tūkst. eurų. Tiek kainavo tik malonumas savaitę pabūti Taline.

Skaičiuodavau maždaug taip, kad namų ir išvykos rungtynės sumoje yra apie 15 tūkst. eurų. Jei trys komandos pirmame etape – 45 tūkst. eurų. Jei atrankos etapas – dar 20 tūkst. Įsivaizduoju, save gerbianti Lietuvos komanda turi sau kelti tikslą išeiti iš grupės FIBA Europos taurėje, tad jei žaisti reiktų antrą etapą, suma dar didėja tais 45 tūkst. eurų.

Aišku, jei dabar pasieksime finalo ketvertą ir žaisti reikėtų kokioje Rumunijoje, susimokėti kelionės išlaidas, gal ir netilptume į tuos 30 tūkst. eurų, bet kol kas išvykos kainavo nedaug. Lenkija – kapeikos, skrydžiai į Bristolį visai komandai atsiėjo gal 2 tūkst. eurų, aišku, viešbutis ir maitinimas prisidės. Bulgarija atsieis brangiau, bet į 10 tūkst. tikrai įtilpsime. Rezervo pasiliekame ir namų rungtynėms, reikia apmokėti teisėjus ir pan., bet tos išlaidos nedidelės.

– Galbūt finalo ketvertą bandytumėte organizuoti patys – Utenoje? Ar sąlygų tam nėra?

– Neatmetame tokios galimybės. Aišku, pirmiausiai ten reikia patekti, nes jis rengiamas vienos iš keturių komandų aikštelėje. Reikia žiūrėti, kokios yra sąlygos, nežinau, kas yra kompensuojama. Jei viską tektų apmokėti, gali būti brangoka, bet didžiausia problema – apgyvendinimas. Jei apgyvendintume tris komandas Vilniuje ar kažkur, reiktų jas vežioti, gali būti sudėtinga.

Juventus

– Kuomet išvydote, koks intensyvus tvarkaraštis „Uniclub Casino – Juventus“ laukia pastaruoju metu, nekilo minčių, jog velniai jus nešė dar ir į Šiaurės Europos lygą?

– Kilo ir dabar kartais taip atrodo (Juokiasi). Bet priėmėme sprendimą dalyvauti ir nepasakysime, kad išeiname, kaip padarė Žydriaus komanda (Žydrūno Urbono treniruojama Prištinos „Sigal“ pasitraukė iš ENBL – Krepsinis.net). Realiai, jokio kontrakto nepasirašėme, jei pasakyčiau, kad neskrendame į Bristolį, nieko nebūtų (Juokiasi).

Bet to nebus, priėmėme sprendimą ir jo laikomės. Vėliau rungtynių pamažės, viskas normalizuosis, lapkritį ir gruodį bus po 6–8 rungtynes, viskas grįš į vėžes. Mes patys komandoje kalbame, kad šis mėnuo bus sunkus, reikia jį iškentėti su kuo geresniu rezultatu ir būnant kuo sveikesniems.

– Jei pavyktų ENBL turnyre iškovoti vieną iš prizinių vietų, be tos simbolinės sumos, tai neša kažkokią naują klubo organizacijai?

– Na, kaip, nesame ta organizacija, kuri kasdien laimi titulus ar medalius. Dirbu klube 17 metų, per tą laiką laimėjau vieną LKL bronzos medalį, neskaitant BBL ar KMT apdovanojimų. Mums kiekvienas trofėjus yra svarbus. Puikiai suprantu, kad Čempionų lygoje trofėjaus niekada nelaimėtume, Europos taurėje dalyvavimas būtų dėl dalyvavimo, bet tikrai nelaimėtume nieko. Čia yra galimybė laimėti trofėjų, nėra skirtumo, kur jį iškovoti. Manau, miestui ir klubui būtų garbė ir savotiškas prestižas, jei pavyktų kažką laimėti.

Jei Jonava laimėtų tą pačią FIBA Europos taurę, tai irgi būtų kažkas vau. Mums taip pat. Šias lygas skiria vienintelis dalykas – viena yra FIBA sertifikuota, kita – ne.

– Ar „Uniclub Casino – Juventus“ turi ambicijų ateityje žaisti pajėgesniame tarptautiniame turnyre? Jei kalbame apie tai, kad FIBA Europos taurės lygis panašus, o kiti turnyrai savo lygiu yra atitrūkę labiau.

– Aišku, kasmet turime ambicijų, nežinau, kiek mums leis arena. Taip pat ambicijoms reikia pasiekti finalo ketvertą LKL, nes, kaip rodo pavyzdys, reikia patekti ten, kad gautumei vietą tarptautiniame turnyre. Dabar „Wolves“ gal turės ilgalaikę sutartį, taip atsiras šansas penktai komandai. Keletą metų nepavyko pasiekti finalo ketverto, tad galėjome turėti kiek tik norime ambicijų, galimybių nebuvo.

Dabar „CBet“ dalyvavo Čempionų lygos atrankoje, pralaimėjo pirmą etapą. Duok Dieve, „Rytas“ nueis toliau nei pernai šiame turnyre, nes jei ne, reitingas nė velnio nepakils, vėl bus, kad viena komanda keliaus į atranką, o kita turės ilgalaikę sutartį su lyga. Norint patekti vėl reikėtų kapanotis. Esu kategoriškai prieš tik FIBA Europos taurę, nebent būtų pagalba iš lygos, federacijos ar kažko, nes tokio lygio klubas kaip mes nesame pasiruošę mesti didelių pinigų tokiam menkaverčiui turnyrui.

– Ar jūs pats matote perspektyvą ENBL turnyre? Žvelgiant į pirminę lygos idėją, nuo jos jau yra atitolta, kadangi tai – toli gražu nuo Šiaurės Europos.

– Tas pavadinimas yra tik pavadinimas. Manau, kad jie galėtų gauti prestižo, jei gautų FIBA patvirtinimą, ką žada jau antrus metus. Nežinau, dėl tokių priežasčių to dar nėra. Kitas dalykas, prestižo pridėtų ir tai, kad ENBL nugalėtojai gautų bilietą į Čempionų lygos atranką. Kol lyga neturi FIBA patvirtinimo, apie tai svajoti nereikia. Prestižą pakelti gali pinigai ir geresnės komandos, čia gaunasi užburtas ratas. Turbūt kol nebus geresnių komandų, nebus ir didesnių prizų, o kol nebus pinigų, nebus ir komandų.