E.Ulanovas apie apgaulingą pranašumą Eurolygos starte: tikėtis kažko lengvesnio būtų didžiausia klaida

Kauno „Žalgiris“ naują Eurolygos sezoną pasitinka menkai pasikeitęs – sudėties korekcijos nebuvo gausios, o kapitono pareigas ir toliau eis Edgaras Ulanovas.

Žalgirietis vasarą rinktinei neatstovavo, todėl į darbus su Kaziu Maksvyčiu kimba šviežiomis jėgomis.

„Kiek šiemet reikšmingas poilsis – parodys laikas, sunku pasakyti. Manau, priklausys, kaip žaisime kaip komanda ir kaip pats atrodysiu. Viską parodys laikas. Savo vasarą vertinu gerai, produktyviai, skyriau laiko tiek sau, tiek šeimai, poilsiui ir pasiruošimui. Gavosi kažkiek ir pailsėti nuo visko. Produktyvi vasara“, – teigė puolėjas.

– Kaip vertinate pirmąjį varžovą – Bolonijos „Virtus“?

– Dabartinėje sezono stadijoje sunku kažką spręsti, visos komandos yra pasirengime, daug naujų žaidėjų, reikia įsilieti į kolektyvą naujiems žmonėms, susižaisti komandai. Manau, kad pirmiausia reikia žiūrėti į savo dalykus, problemas, kurios išryškėjo pastaruoju metu – susižaidimo stygius, per didelis klaidų skaičius. Neabejoju, kad ir varžovas turi savo bėdų, kurias bandys spręsti. Kas geriau savo uždavinius išspręs, tie ir galės galvoti apie pergalę.

– Prieš sezoną Eurolygoje „Žalgiris“ yra dėkingesnėje situacijoje dėl išsaugoto branduolio?

– Apie tai jau daug esu šnekėjęs. Pernai surinkome daug naujų žaidėjų ir atrodė, kad bus sudėtinga, bet visai buvo gerai. Ar tai yra pagrindinė gero sezono starto priežastis? Nepasakyčiau. Turime pavyzdžių, kad tas branduolio išlaikymas nebūtinai atneš gerus rezultatus. Tikėtis kažko lengvesnio būtų didžiausia mūsų klaida.

– Kokį įspūdį palieka naujokai?

– Laiko dar reikia, nė vienas nėra pilnai įėjęs į komandą. Reikia suprasti sistemą, kuri pas kitus trenerius turbūt buvo kitokia, atrasti savo vaidmenį komandoje, o tai niekada nebūna lengva, užtrunka laiko. Iš kitos pusės, kaip žmonės ir asmenybės jie atitinka visus reikalavimus, kuriuos turi treneriai ar komandos draugai, noriai stengiasi, dirba, klauso visų pastabų ir nori prisidėti kuo geriau. Naujam žaidėjui niekada nėra lengva ir reikia laiko pakeisti vaidmenį bei aplinką, visada didelis iššūkis. Svarbiausia, kad pas mus visus būtų kantrybė įvesti juos į komandą.

– Kokį įspūdį per metus išvykęs Ignas Brazdeikis?

– Pagrindinis dalykas – tai yra žmogus, kuris niekada nebijo imtis iniciatyvos, paimti atsakomybę į savo rankas. Tai yra pavydėtinas ir labai geras bruožas, gal ne visiems patinkantis, bet sportininko karjeroje lyderystė ir nekreipimas dėmesio į tai, ką kiti galvoja, yra labai svarbios savybės. Praradome tokį žmogų. Kita vertus, jis yra lietuvis, kaunietis, atsidavęs klubui, praradimas. Iš kitos pusės – jis dar turi ilgą karjerą prieš akis ir norisi palinkėti sėkmės.

– Kaip jam seksis Pirėjo klube?

– Viskas priklausys nuo jo paties, komandinių rezultatų. Jei sezono pradžia būna sunkesnė, treneris vis tiek labiau pasitiki žaidėjais, kurie komandoje yra ilgiau ir žino sistemą. Jam reikės perprasti sistemą, kuri veikiausiai skirsis nuo tos, kuri yra čia. Kol kas ir negali žaisti, yra traumuotas, tad reikia palinkėti kantrybės.

– Kontraktą su „Žalgiriu“ pratęsėte iki 2027-ųjų metų, ar tai simbolizuoja, kad čia ir baigsite karjerą?

– Viskas priklausys nuo sveikatos, ar galėsiu žaisti ir kokiu lygiu galėsiu žaisti. Sunku pasakyti, tiek daug į priekį sunku net pagalvoti, iššūkių laukia jau šią ar kitą savaitę. Taip toli net nėra kada pagalvoti.

– Ar žaidėjams kažkas pasikeitė Pauliui Jankūnui pakeitus Paulių Motiejūną?

– Ne, labai daug nepasikeitė, principai lieka tie patys, kurie yra jau eilę metų. Turėjome pristatymą, jums taip pat buvo pristatyta visa vizija ir visa kita. Į šonus nekrypstama, einama ta pačia linkme, Paulius čia buvo begalę metų ir pats puikiai supranta, į kurią pusę turi eiti klubas, kad pavyktų įgyvendinti tikslus, pritraukti žmonių į arenas, padaryti juos laimingesniais bei reprezentuoti klubą ir šalį.

– Jums tai yra antrieji kapitono metai, kokios pamokos buvo išmoktos ir ar planuojama kažką keisti?

– Per daug nepasikeisi, koks esi, toks eiti. Nesinori mėtytis kažkur, blaškytis. Stengsiuosi būti toks pat. Kažkur reikės patobulėti, iš emocinės pusės, parodyti geresnį pavyzdį, kartais paraginti stipriau nei pernai ir priversti kažką padėti dar vieną žingsnį į priekį. Toks ir būtų tikslas.