Ėjo į baseiną, nuėjo į krepšinio salę

Klaipėdos „Lemminkainen“ gynėja Daina Staugaitienė į Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) uždarymo šventę vyko pasidabinti bronzos medaliu ir smagiai praleisti vakarą. Tai, kad buvo paskelbta naudingiausiąja čempionato krepšininke, klaipėdietei buvo lyg žaibas iš giedro dangaus. Tokia netikėta sezono pabaiga tik patvirtino D.Staugaitienės mintis, kad neseniai pasibaigęs LMKL čempionatas buvo labai įdomus, įtemptas ir kaip reta sėkmingas.

Laureatė net nenujautė

27 metų „Lemminkainen“ lyderei LMKL pabaigtuvių vakaras buvo lyg stebuklas. D.Staugaitienė nenujautė, kokia staigmena jos laukia.

Renkant naudingiausiąją čempionato žaidėją paskutinį žodį taria LMKL direktoratas, todėl šis titulas būna saugomas paslaptyje iki pat žinios paskelbimo LMKL sezono uždarymo šventėje.

„Išgirdusi vakaro vedėjo Roberto Petrausko žinią, jog esu pripažinta naudingiausiąja, buvau priblokšta, – neveidmainiavo klaipėdietė. – Kai visi sužiuro į mane, maloniai pakirto kojas. Vykau į Vilnių tik gerai praleisti laiką, jokios minties nebuvo apie tokią nominaciją.“

Krepšininkė įsitikinusi – jei kas nors iš komandos būtų žinoję, kas jos laukia, būtų prasitarę. „Tikriausiai niekas, net treneriai, nežinojo apie tai“, – šypsojosi anksčiau Klaipėdos krepšinio gerbėjams Gabalytės pavarde žinoma gynėja.

Į treniruotes – be dvejonių

Žaisti krepšinį Daina norėjo nuo mažens. Ji stengdavosi nepraleisti nė vienos krepšinio transliacijos. Tačiau pati ieškoti, kur vyksta mergaičių krepšinio treniruotės, nesiryžo.

Kartą 21-osios vidurinės mokyklos mokinukus vedė į „Neptūno“ baseiną, buvusį po tuo pačiu stogu su Klaipėdos krepšinio mokykla. Treneris Jonas Kuliešius paklausė tarp klasės draugių šiek tiek ūgiu išsiskyrusios D.Gabalytės, ar ji nenorėtų treniruotis.

„Sutikau nedvejodama, – prisiminė krepšininkė. – Buvau šios sporto šakos aistruolė, apie tokį pasiūlymą tik ir svajojau. Ėjau į baseiną, o grįžau įsivaizduodama, kaip žaisiu krepšinį. J.Kuliešius tapo mano pirmuoju treneriu ir ugdytoju, išplukdžiusiu į didžiuosius krepšinio vandenis.“

Po kelerių treniruočių metų D.Staugaitienė jau žaidė moterų komandoje. Šalies pirmenybių krikštą gavo žaisdama Klaipėdos „Universitete“. Pati žaidėja tiksliai neprisimena metų, kai pateko į didįjį krepšinį, tačiau žino, kad dar nebuvo sulaukusi penkiolikos. Kai pagrindinei uostamiesčio moterų komandai ėmė vadovauti ekscentriškasis Rimantas Daunys, ekipa buvo pavadinta senuoju „Žuvėdros“ vardu.

Ketveri metai Amerikoje

Nuolat trenerio baramos krepšininkės stengėsi iš komandos sprukti kas kur. Daina 2000-aisiais išvažiavo žaisti į Alytaus „Snaigę“. Dzūkijoje krepšininkė rungtyniavo neilgai – iki kelionės į Ameriką.

„Labai norėjau studijuoti ir žaisti Amerikoje. Buvau apsisprendusi, kad, gavusi vidurinio mokslo atestatą, kelsiu sparnus ten“, – neslėpė krepšininkė.

„Liberty“ universitete lietuvei sekėsi gerai. Ypač ji buvo pastebima krepšinio aikštėje. Treneris labai pasitikėjo lietuve, paskutiniaisiais studijų metais jai patikėdavo atsakingą įžaidėjos poziciją.

„Amerikoje man žaidimas ir studijos gerai klostėsi, – džiaugėsi svetur praleistais metais sportininkė. – Ketvirtaisiais metais mūsų komanda iš 360 universitetų pateko į vadinamąjį „saldųjį šešioliktuką“.

Baigusi universitetą, D.Ga­ba­ly­tė vėl atsidūrė kryžkelėje: „Kur sukti toliau?“ Nutarė grįžti į Lietuvą ir tęsti krepšininkės karjerą.

„Amerikoje baigusios studijas krepšininkės neturi didelio pasirinkimo, – įsitikinusi klaipėdietė. – Jei nori gyventi iš krepšinio, turi patekti į Nacionalinę moterų krepšinio asociacijos – WNBA – komandą. Kitais atvejais kamuolį mėtyti tektų tik laisvu nuo darbo laiku.“

Lemtingi metai Alytuje

Metai, praleisti Alytuje, krepšininkei buvo lemtingi – šiame mieste ji susipažino su būsimu vyru ir sumainė aukso žiedus. Dzūkijos sostinėje ir įsikūrė Staugaičių šeima.

„Gyvename Alytuje, į Klaipėdą su vyru atvykdavau tik vasarą, – pasakojo D.Staugaitienė. – Šiuo metu, kai žaidžiu „Lemminkainen“ ekipoje, gyvename Klaipėdoje pas mano mamą.“

Prieš daugiau nei pusantrų metų Staugaičių šeimą aplankė dosnus gandras, atnešęs dvynukus – sūnų Matą ir dukrą Evą.

„Žinia, kad gims dvynukai, buvo labai netikėta, netgi šokiruojanti“, – prisipažino žaidėja.

Tėvai ir seneliai dabar neturi laiko nuobodžiauti. D.Stau­gai­tie­nei tęsiant karjerą prižiūrėti dvynukus tenka visiems.

„Abu vaikai panašūs į mamą – pernelyg aktyvūs, – savo atžalas apibūdino krepšininkė. – Net sunku įsivaizduoti, kas bus, kai jie dar ūgtelės.“

Daina džiaugėsi, kad nutaikė palankų metą gimdyti. „Arvi“ komandoje manimi mažai tikėjo, todėl su vyru nusprendėme, kad yra palanki proga susilaukti atžalos“, – pasakojo gynėja.

Pirmieji medaliai Klaipėdai

„Lemminkainen“ krepšininkės tapo pirmosios, Klaipėdai iškovojusios LMKL medalius. To nebuvo pavykę padaryti jų pirmtakėms – „Universiteto“ ir „Žuvėdros“ komandoms.

R.Kumpienės suburtoms jaunoms krepšininkėms trejus metus teko kęsti daug triuškinamų pralaimėjimų. Sustiprinusios savo gretas, „Lemminkainen“ žaidėjos praėjusiais metais surengė kovos dėl bronzos medalius repeticiją – liko ketvirtos, mažajame finale pralaimėjusios Kauno „Laisvei“. Šįmet visi specialistai ir pačios klaipėdietės tikėjosi dėl bronzos vėl susikauti su „Laisve“. Tačiau lygos senbuvės sumaišė kortas, kai įveikė pastarųjų šešerių metų nuolatines sidabrinių medalių laimėtojas „Arvi“ krepšininkes.

„Kai sužinojome, kad dėl bronzos medalių teks žais su Marijampolės komanda, džiaugsmo buvo maža, – prisipažino krepšininkė. – Tačiau, akyliau išstudijavę situaciją, nustatėme, kad „Arvi“ penketukas mums yra parankesnis.“

„Lemminkainen“ žaidėjos buvo teisios. Viskas išsisprendė ketvirtosiose rungtynėse Klaipėdoje. „Negalėjome pralaimėti, nes supratome – laimime arba liekame prie suskilusios geldos“, – ilgai neužmirš lemtingų akimirkų D.Staugaitienė.

Mačas tapo išskirtinis ir tuo, jog padėti Klaipėdos krepšininkėms susirinko tiek daug krepšinio aistruolių, kiek dar niekada nebuvo jų atėję į šios ekipos varžybas.

„Buvome labai nustebintos, jog susirinko tiek klaipėdiečių, – įspūdžiais dalijosi gynėja. – Dar svarbiau, kad jie nebuvo pasyvūs stebėtojai, o sirgo taip, jog net salė griaudėjo. Tai mus skatino dar geriau žaisti. Paskutiniosios minutės buvo tiesiog pasaka.“

„Mes labai norėjome laimėti medalius, – sakė D.Staugaitienė. – Tas noras mus vedė į priekį. Be abejo, be žaidėjų, kurios sustiprino ekipą, to nebūtų pavykę. Tačiau yra daug pavyzdžių, kai iš pajėgių krepšininkų suburta komanda lieka be nieko.“

Naudingiausia čempionato žaidėja įsitikinusi, kad pergalių siekti padėjo ir geras mikroklimatas komandoje.

Neturėjo laiko pailsėti

Po pirmenybių pabaigos D.Stau­gai­tie­nė neturėjo poilsio – buvo pakviesta į Lietuvos nacionalinės moterų rinktinės stovyklą, kurioje jaunos ir Lietuvoje žaidžiančios krepšininkės kartu su Italijoje sezoną baigusiomis Diana Razmaite bei Egle Šulčiūte rengėsi dvejoms draugiškoms rungtynėms su Japonijos rinktine.

D.Staugaitienė šypsojosi, jog stovykloje galėjo pailsėti nuo šeimyninių rūpesčių. „Jei būčiau Klaipėdoje, mes taip ilgai ir ramiai nepakalbėtume, – šypsojosi Daina. – Vaikai nenustygsta nė minutei. Kol treniruojuosi su rinktine, juos prižiūri tėvelis.“

„Ilgoji pertrauka“: „Žalgirio“ tarpsezonis: kurie žaidėjai liks, kas turėtų išvykti ir kokie matomi kandidatai papildyti sudėtį