Eurolygos klubų trenerių likimas: kuris specialistas darbo neteks pirmasis?
apklausa (43)
Eurolygoje šiame sezone sužaista dešimt turų ir kol kas nė vienas komandos vyriausiasis treneris neprarado savo darbo, kai praėjusiame sezone atleidimų nestigo.
Viskas prasidėjo dar po pirmojo turo, kai Pirėjo „Olympiacos“ pralaimėjo Vilerbane prieš ASVEL ir iš savo pareigų pasitraukė Davidas Blattas. Jį pavadavo Kęstutis Kemzūra, kurį vėliau pakeitė Georgios Bartzokas.
Labai greitai baigėsi ir Belgrado „Crvena Zvezda“ vyr. trenerio Milano Tomičiaus darbas, kadangi jis buvo atleistas po 4 turo, kai komanda buvo pasiekusi vos vieną laimėjimą.
Tik 8 turus truko Argyrio Pedoulakio sugrįžimas prie Atėnų „Panathinaikos“ vairo. Nors Graikijos klubas sezoną pradėjo 4 pergalėmis ir 4 pralaimėjimais, strategas buvo atleistas po parlaimėjimo namuose Berlyno ALBA komandai 105:106. Laikinai jį pavadavo Georgios Vovoras, o tada sugrįžo Rickas Pitino.
15 turų savo kėdę išsaugojo Velimiras Perasovičius, bet 22 taškų pralaimėjimas namuose prieš Madrido „Real“ jam buvo paskutinis prie Vitorijos „Baskonia“ vairo.
Miuncheno „Bayern“ permainų nusprendė imtis sužaidus 17 turų, kai ekipa buvo pralaimėjusi 6 iš pastarųjų 8 rungtynių. Paskutiniai du susitikimai Dejanui Radonjičiui buvo itin nesėkmingi – 25 taškais namuose nusileista Kauno „Žalgiriui“ ir 30 taškų skirtumu pralaimėta Belgrade prieš „Crvena Zvezda“.
Paskutinis praėjusiame sezone darbo netekęs specialistas buvo Joanas Plaza, kuris Sankt Peterburgo „Zenit“ komandai vadovavo 24 turus. Vairą iš jo perėmęs Xavieras Pascualis spėjo padirbėti ketveriose rungtynėse ir sezoną nutraukė koronavirusas.
Kurtinaitis
Matome, kad per 28 turus iš 34 sužaistą sezoną darbo neteko šeši specialistai, todėl tendencijos ir istorija rodo, kad šiame sezone atleidimų irgi nebus išvengta. Pasižvalgykime, kurie strategai potencialiai yra arčiausiai to, jog prarastų savo darbą.
DIDŽIAUSIA TIKIMYBĖ
Toli ieškoti nereikia – Maskvos srities „Chimki“ turi vos 2 pergales ir 7 pralaimėjimus, todėl Rimas Kurtinaitis toli gražu negali jaustis ramus. Jau praėjusiame sezone Rusijos klubas visą laiką buvo už aštuoneto ribos ir prieš sezono nutraukimą tik pasivijo atkrintamųjų traukinį. Ar būtų į jį įšokęs, niekas nežino. R.Kurtinaičio kailį gelbėjo tai, kad „Chimki“ užtikrintai pirmavo Vieningoje lygoje, kuri klubui irgi yra labai svarbi.
Šiame sezone vietinėse pirmenybėse „Chimki“ per 8 mačus laimėjo tik 3 sykius ir žengia vos 8-oje vietoje. Bendrą paveikslą pagerina tik prieš kelias savaites iškovota pergalė prieš Maskvos CSKA, bet prieš pirmaujančias ekipas jau turimas 3 pergalių deficitas. R.Kurtinaitis tapo Eurolygos neaiškių taisyklių auka, kadangi komandą išretino ne tik traumos, bet ir koronavirusas, o „Chimki“ su 8 žaidėjų rotacija sužaidė trejas rungtynes, kurias visas pralaimėjo. Jeigu tie susitikimai būtų nukelti, dabar „Chimki“ turėtų 2/4 santykį, bet niekas neatims pergalių iš „Žalgirio“, „Real“ ir „Baskonia“ ekipų. Taip, „Chimki“ iki šiol neturi Stefano Jovičiaus, o Devinas Bookeris nežaidžia jau mėnesį, tačiau su turima sudėtimi galima pasirodyti geriau nei -28 namuose prieš Stambulo „Anadolu Efes“. Pats „Chimki“ žaidimas gynyboje yra itin padrikas, kur kartais atrodo, jog žaidėjai net nežino, kur turėtų būti. Puolime viską savo rankose laiko Aleksejus Švedas, kuris gali išdalinti 12 rezultatyvių perdavimų ir padėti komandai laimėti, bet gali nubėgęs į greitą ataką mesti „plytą“ į lentos kraštą. Akivaizdu, kad „Chimki“ turi daug problemų ir nebūtų nuostabu, jeigu R.Kurtinaitis prarastų savo darbą.
Kritikos strėlės Graikijoje sminga į Atėnų „Panathinaikos“ vyr. trenerio Geogrios Vovoro nuotrauką. Nors PAO sumažino biudžetą ir lūkesčius, tačiau sirgaliai šito nesupranta ir viešai piktinasi prasta sportine forma, kurios atspindys yra 2 pergalės bei 6 nesėkmės Eurolygoje. Jau Dimitris Diamantidis turėjo aiškintis dėl susidariusios situacijos ir raminti aistruolius, bet jeigu situacija negerės, PAO gali imtis veiksmų ir buvusį asistentą sugrąžinti į jam įprastas roges. Lažybų bendrovės būtent R.Kurtinaitį ir G.Vovorą laiko realiausiais kandidatais prarasti darbą.
Dar vienas mūsų sąraše – Valensijos „Valencia“ vairininkas Jaume Ponsarnau, kuris jau praėjusiame sezone sėdėjo ant karštosios kėdės ir buvo per plauką nuo to, jog būtų atleistas. Tuomet tik žaidėjų pokalbis su klubo vadovais išsaugojo specialistui postą. Šiame sezone „Valencia“ Eurolygoje laimėjo 6 kartus iš 9 bei įsitaisė 4-oje vietoje, bet Ispanijos lygoje laimėti tik 4 susitikimai iš 10-ies. J.Ponsarnau gali teisintis, kad gynėjų grandyje trūksta rotacijos po to, kai traumas patyrė Joanas Sastre bei Vanja Marinkovičius, bet rezultatai Ispanijoje tiesiog privalo būti geresni, kitaip lauks atleidimas ir nepaisant gero žaidimo Eurolygoje.
MAŽIAU TIKĖTINA
Mažiau tikėtinas yra T.J.Parkerio atleidimas iš Vilerbano ASVEL klubo. To priežastis – labai paprasta – šio trenerio brolis yra klubo vadovas Tony Parkeris. Jie abu komplektavo ekipą ir abu turi prisiimti atsakomybę, kad pasirinkti žaidėjai nefunkcionuoja. Kol kas ASVEL tikrai neatrodo kaip beviltiška komanda ir praėjusią savaitę buvo verta pergalės prieš ALBA, bet šią išgelbėjo Peytono Sivos tritaškis. Santykis 2/5 atrodytų kur kas geriau nei 1/6.
Pastaruoju metu tragiškai rungtyniauja Stambulo „Fenerbahče“, kuri sumažino biudžetą ir pasikvietė Igorį Kokoškovą. Serbo kariauna pradėjo 2 laimėjimais, bet iš kitų 8 susitikimų laimėjo vos 2 sykius. Žinoma, kad „Fenerbahče“ pagrindinis pasiteisinimas yra lyderio Nando De Colo nebuvimas, kuris patyrė traumą 7-ajame. Prastai atrodo turnyro debiutantai Johnny Hamiltonas, Dyshawnas Pierre‘as, o Lorenzo Browno savanaudiškumas neretai skandina komandą. Nors „Fenerbahče“ ir turi praradimų, pats žaidimas atrodo labai blankus ir gėdingas pralaimėjimas 42 taškais Barselonoje garbės šiam treneriui tikrai neprideda. I.Kokoškovas sulaukė nemažai kritikos Turkijoje, bet Mauricio Gherardinis skubotų sprendimų nepriiminės.
MAŽAI TIKĖTINA
Žinoma, kad šiame sąraše turi atsidurti ir Kauno „Žalgirio“ vairininkas Martinas Schilleris. Tarp jo ir I.Kokoškovo galima išvesti tam tikrą paralelę – abu iš NBA atvykę specialistai labai gerai moka paruošti komandas sezono startui, ką ir matėme kauniečių atveju, kai buvo skinamos pergalės, o varžovai niekaip negalėjo prisitaikyti prie ice gynybos, todėl įmesdavo tik po 72 taškus. Dabar viskas pasikeitė į tai, kad „Žalgiris“ pats toliau daug renka taškų, bet rodo blogiausią gynybą Eurolygoje, o 5 pralaimėjimai per 6 pastaruosius susitikimus tik parodo, kad sezono startas buvo labiau išimtis nei taisyklė.
„Žalgiris“ tikrai nesiims kardinalių sprendimų, jeigu nepamatys, kad komanda visiškai nuskendo. Čia netinkamas pavyzdys būtų su Šarūno Jasikevičiaus 9 pralaimėjimų serija praėjusiame sezone, kadangi šis specialistas dar iki jos turėjo labai daug kreditų, nes jo treniruojamas „Žalgiris“ pateko į Eurolygos finalinį ketvertą bei kitą sezoną žaidė ketvirtfinalyje. Tuo tarpu M.Schilleris yra tas nepažįstamasis iš Austrijos, kurio komanda visiškai nesigina, o visi puikiai žinome, jog tokio riboto biudžeto ir talento ekipa kaip „Žalgiris“ privalo pergalių siekti ne puolimu, o sunkiu darbu prie savojo krepšio.
Kaip turėtų atrodyti scenarijus, kad „Žalgiris“ pakeistų trenerį? Turbūt, kad jis turėtų prarasti žaidėjų pasitikėjimą. Paulius Motiejūnas tikrai iš Pauliaus Jankūno ar Artūro Milaknio sužinos, kad stratego idėjomis niekas nebetiki ir laikas imtis permainų, nes situacija tikrai nepagerės. Žinoma, kad pralaimėjimai stumia komandą į duobę, bet labai mažai šansų, kad kažkokie pokyčiai galėtų įvykti per artimiausią mėnesį ar kelis.
Nors Tel Avivo „Maccabi“ šiuo metu turi vos 3 pergales iš 10 galimų, dėl to kaltinti Ioannį Sfairopoulos būtų tikrai kvaila. Pirmiausia, „Maccabi“ kankina traumos ir tenka verstis su labai siaura rotacija. Taktiškai „geltonieji“ yra tokie pat brandūs, kaip kad ir buvo praėjusiame sezone, bet kol kas stinga ir sėkmės faktoriaus – 5 mačai pralaimėti 2–4 taškų skirtumu. Sunku būtų įsivaizduoti, kad „Maccabi“ atleistų graiką, kuriam įteikė sutartį iki 2023 metų ir jis turi didelį pasitikėjimo kreditą.
Tendencijos krepšinyje rodo, kad pasikeitimų komandos sudėtyje ir trenerių štabe dažniausiai sugalvoja imtis lapkričio–gruodžio mėnesiais, tad per artimiausias 5 savaites darbo gali netekti ir kažkuris Eurolygos strategas. Linkime, kad juo nebūtų R.Kurtinaitis arba M.Schilleris bei abiejų specialistų treniruojamos komandos skintų pergales.
Norėdami komentuoti prisijunkite.