Eurolygos perversmas: link kur einama ir „Žalgirio“ išskirtinumas

2024–2025 m. sezono Eurolygoje jau praūžė 14 turų, o per juos pradėjo ryškėti tendencijos. Pagal vieną jų galima matyti kardinaliai besikeičiantį krepšinį.

Jei dar ankstesniais sezonais dėl išsitęsusių transliacijų ir rungtynių laiko Eurolyga buvo pradėta gretinti su Nacionaline krepšinio asociacija (NBA), tai šį sezoną išaugęs komandų rezultatyvumas rimtai priverčia susimąstyti apie vykstančią žaidimo kaitą Europoje.

Naujo formato Eurolygoje žaidžiamas jau aštuntas sezonas, bet jau po 14 turų galima daryti prielaidą, kad tai bus rezultatyviausi metai per šį laikotarpį, nebent kažkas drastiškai pasikeistų.

Tinklalapis Krepsinis.net matydamas šio sezono tendencijas paanalizavo skaičius Eurolygoje ir pažymėjo ryškų „Žalgirio“ išskirtinumą šiemet.

Pakilęs žaidėjų lygis?

Shortsas

Pirminę mintį imtis šios temos pastūmėjo Eurolygos „Fantasy“ žaidimas. Taip, juokinga, bet taip yra. Tiesiog kiekvieną savaitę stabilių lyderių akies testo lygiu atrodė, kad atsirado gerokai daugiau nei įprastai. Žiūrime toliau.

Toliau sekė lapkritis, kai Eurolygoje virš 20 naudingumo balų vidurkį rinko 12 žaidėjų. 12! O rungtynių imtis ne trejos ar ketverios, o bent penkerios.

Tuomet pradedi galvoti – gal tarpsezoniu taip stipriai išaugo individualus talentas lygoje? Nes praėjusiame sezone 20 naudingumo balų vidurkio neturėjo niekas, užpernai – vienintelis Saša Vezenkovas, dar sezoną prieš tai – tik Nikola Mirotičius, 2020–2021 m. – vėl niekas.

Peržvelgus dvyliktuką, pernai Eurolygoje iš jų nebuvo trijų žaidėjų – Theo Maledono, T.J. Shortso ir to paties S.Vezenkovo. Pripažinkime, tikrai ne toks drastiškas skaičius, vedantis prie drastiškų pasikeitimų.

Po 14 turų Eurolygoje šiuo metu yra 7 žaidėjai siekiantys 20 naudingumo balų vidurkį – N.Mirotičius, Th.Maledonas, T.J.Shortsas, S.Vezenkovas, Facundo Campazzo, Mathiasas Lessortas ir Zachas LeDay.

Skaičių analitiko Dariaus Garuolio duomenimis, žiūrint į Eurolygos istoriją, nuo 2016–2017 m. iki šio sezono po 14 turų buvo 22 atvejai, kai žaidėjo vidurkis siekia 20 naudingumo balų. Daugiausia – 2019–2020 m. sezone, kai tokį tempą sugebėjo fiksuoti 5 žaidėjai. Iš jų su virš 20 naudingumo balų vidurkiu sezoną užbaigė trys krepšininkai.

Per pastaruosius sezonus iki šiol su 20 naudingumo balų vidurkiu buvo užfiksuota 11 atvejų, ką pasiekė 9 skirtingi žaidėjai. Iš jų penki žaidžia ir šį sezoną – Nando De Colo, N.Mirotičius, S.Vezenkovas, Mike‘as Jamesas, Shane‘as Larkinas.

Individualaus talento tarpsezoniu pridėjimo akivaizdaus nesimato, tad belieka pereiti prie pasikeitusių komandų žaidimo braižų bei požiūrio į atakos svarbą klausimo.

Klubų rezultatyvumas ir „Žalgirio“ išskirtinumas

Žalgiris, Trinchieri

Natūralu, kad individualus žaidėjų naudingumas priveda ir prie komandų rezultatyvumo, su kuo susijęs ir atakų skaičius. Pasitikrinus duomenis, dar kartą galima įsitikinti šio sezono išskirtinumu.

Pagal „bballytics.com“, kur vedami Eurolygos duomenys nuo 2017–2018 m. sezono, šis sezonas keliauja rekordiniu tempu, žiūrint į komandų rezultatyvumus.

Team's average points in the Euroleague (without OT's):
2017-2018 - 80,1
2018-2019 - 80,3
2019-2020 - 80,5
2020-2021 - 78,6
2021-2022 - 77,2
2022-2023 - 80,2
2023-2024 - 81,6
2024-2025 - 83,3 👈

via @BBallytics

— Jonas Lekšas (@JonasLeksas) December 10, 2024

Iki šiol didžiausias komandos pelnomų taškų vidurkis Eurolygos reguliariajame sezone buvo praėjęs – vidutiniškai 81,6 taško. Po 14 turų šį sezoną šis skaičius siekia 83,3 taško. Ir visa tai – neskaičiuojant pratęsimų.

Auganti taškų tendencija Eurolygoje pastebima jau trečią sezoną paeiliui, o rezultatyvumas ryškiai buvo sumenkęs per pirmus dvejus metus po COVID-19 pandemijos – 2020–2021 m. sezone klubai rinko vid. po 78,6 taško, 2021–2022 m. – po 77,2 tšk.

Visgi šį sezoną nepraleisti 80 taškų per mačą Eurolygoje – yra išskirtinumas. Žemesnius praleidžiamų taškų vidurkius turi vos trys klubai – Vitorijos „Baskonia“ (79,6 tšk.), Stambulo „Fenerbahče“ (76,9 tšk.) ir visišku karaliumi esantis Kauno „Žalgiris“ (74,9 tšk.).

Kauniečiams nepraleisti 80 taškų per mačą ne naujiena – jie žemesnį vidurkį turi trečią sezoną paeiliui ir šeštą per pastaruosius 7. Visgi pasikeitusios tendencijos Eurolygoje leidžia dabar „Žalgirio“ gynybą vadinti geriausia Europoje.

Paris

Ryškiausiai faktą apie pasikeitusias tendencijas Eurolygoje šį sezoną patvirtina šie D.Garuolio duomenys – moderniojoje Eurolygoje (nuo 2000 m.) po 14 turų lygoje būdavo mažiausiai 6 klubai praleidžiantys mažiau nei 80 taškų.

Naujo formato Eurolygoje šis skaičius krenta jau ne pirmus metus – 2016–2017 m. ir 2017–2018 m. sezonuose tokių komandų buvo po 7, 2018–2019 m. – 6, 2019–2020 m. – 9, 2020–2021 m. – 13, 2021–2022 m. – 17, 2022–2023 m. – 11, 2023–2024 m. – 6.

Turbūt sunku rasti vieną paaiškinimą tokiems išaugusiems skaičiams Eurolygoje, bet turbūt vienas kertinių momentų – išaugę krūviai žaidėjams, neleidžiantys krepšininkams natūraliai atsiduoti 100 procentų kiekvienoje atakoje.

Euroleague (new format) teams allow fewer than 80 points after 14 rounds:
2016-2017 - 7
2017-2018 - 7
2018-2019 - 6
2019-2020 - 9
2020-2021 - 13
2021-2022 - 17
2022-2023 - 11
2023-2024 - 6
2024-2025 - 3 👈

via @DariusGaruolis

— Jonas Lekšas (@JonasLeksas) December 9, 2024

Kitokį žaidimo stilių į Eurolygą atsinešė ir Paryžiaus „Paris“ klubas, kuris parodė, kad uraganiniu žaidimu galima nuveikti didžių dalykų. Rekordinis atakų ir tritaškių skaičius prisideda prie bendro rezultatyvumo augimo.

Tokie sėkmingi pavyzdžiai neleidžia tikėtis, kad į Eurolygą grįš mums Šarūno Jasikevičiaus kaip „Tėve mūsų“ įkaltas „kančios“ krepšinis. „Žalgiris“ išlieka prie savo pamatų šiemet ir pergalėmis įrodo, kad nėra vieno teisingo kelio, bet iš esmės – Eurolygoje vyksta žaidimo perversmas.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai