F.Olujobi palygino Niujorką su Panevėžiu ir NCAA krepšinį su europietišku
VIDEO interviu
Panevėžio „Lietkabelio“ komandoje Femi Olujobi yra išskirtinis žaidėjas tuo, kad jis yra vienintelis, kuris tik žengia pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje.
Po studijų NCAA į Lietuvą atvykęs 23 metų 206 cm ūgio amerikietis palygino skirtumus tarp NCAA ir europietiško krepšinio. Aukštaūgis taip pat papasakojo, kas yra sunkiausia pirmą kartą būnant taip toli nuo namų.
– Ar nesigailite, kad pradėti profesionalo karjerą pasirinkote būtent Lietuvoje?
– Ne. Kalbėjau su daug žmonių, kurių nuomonė man svarbi. Visi atsiliepė tik teigiamai apie lietuvišką krepšinį, o turnyras yra vienas geriausių Europoje. Tai yra puiki vieta žaisti krepšinį, ypatingai tuomet, kai pradedi profesionalo karjerą. Man garbė būti čia.
– Kuo skiriasi krepšinis Europoje ir NCAA?
– Fiziškumas skiriasi. Yra ir panašumų – ir ten, ir čia žaidžiamas komandinis krepšinis. Europoje žaidėjai turi daug daugiau įgūdžių ir geresnį krepšinio supratimą, žaidžia protingiau.
– Ar pirmą kartą esate taip toli nuo namų?
– Studijų metu mes vasarą keliavome į Ispaniją ir ten praleidome tris savaites. Taip ilgai toli nuo namų esu pirmą sykį.
– Kaip sekasi su tuo susitvarkyti?
– Aš vis dar mokausi. Bandau daug bendrauti su savo draugais, bet tai sudėtinga dėl didelio laiko skirtumo. Vis dėlto randame būdų, kaip bendrauti.
– Kokie didžiausi skirtumai tarp Panevėžio ir JAV?
– Aš iš Niujorko, todėl sunku palyginti. Ten daug žmonių, visada kažkas vyksta, daug veiksmo. Lietuvoje mažiau žmonių, tyliau, ramiau. Vilniuje daugiau veiksmo nei Panevėžyje.
– Ko labiausiai pasiilgote?
– Draugų. Manau, kad tai yra didžiausias dalykas. Taip pat ir šeimos.
– O kaip gi karaokė vakarai?
– Nenustebkite, jeigu kada pamatysite mane Panevėžyje dainuojant karaokę (juokiasi).
– Kodėl tai mėgstame?
– Nes tai yra smagu. Manau, kad tai atspindi mano asmenybę, nes su linksmas žmogus, kuris labai mėgsta būti su žmonėmis. Tai suteikia man šansą parodyti save.
– Artėja Helovinas. Kaip jis švenčiamas JAV?
– Tai nėra mano mėgstamiausia šventė – labiausiai mėgstu Kalėdas. Per Heloviną vaikai eina nuo namų durų iki kitų namų durų ir prašo saldainių. Visi puošia namus, ruošiasi šiai šventei. Su draugais varžomės, kas gaus daugiau saldainių.
– Galbūt bandysite šias tradicijas perkelti ir į Lietuvą?
– Nemanau, kad treneriui patiktų, jeigu turėčiau daug saldainių.
– Kas šiuo metu jus labiausiai džiugina?
– Geriausia tai, kad yra keli žmonės, iš kurių galiu daug ko išmokti. Galiu tiek mokytis pats, tiek eiti ir užduoti klausimus, o man viskas bus paaiškinta. Manau, kad tai yra geriausias dalykas.
– Kas tie žmonės?
– Kenas Brownas ir Željko Šakičius. Tai yra du žaidėjai, kurie turi daug patirties ir iš jų galiu daugiausiai išmokti.
„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje
Norėdami komentuoti prisijunkite.