„Fenerbahče“ bosas: apie Ž.Obradovičiaus unikalumą, „Žalgiriui“ tinkančią šlovės taisyklę, geidžiamą Šarą ir jo kelią į NBA

Stambulo „Fenerbahče“ komandos biure veiksmas vyksta nuo ankstyvo ryto. Rungtynių su Kauno „Žalgiriu“ dieną nuo devynių čia savo kabinete reikalus tvarko ir generalinis vadybininkas Maurizio Gherardini.

„Darbo valandų neskaičiuoju, o kartais būna sunku pajausti skirtumą tarp to, kaip, gyvenimas turėtų atrodyti, ir to, koks jis yra iš tiesų“, – šypsosi 63-ejų specialistas.

Italas darbo valandų neskaičiavo niekada. Vadybinę karjerą jis 1983-aisiais pradėjo savo gimtojo Forlio miesto komandoje, tačiau ryškiausiai Europai jis prisistatė dirbdamas Trevizo „Benetton“ klube.

1992-aisiais generalinio vadybininko pareigų čia ėmęsis M.Gherardini sukūrė įspūdingą organizaciją, su kuria keturiskart laimėjo Italijos lygą, septynis – Italijos taurę, tris – Supertaurę, o taip pat keturis kartus rungtyniavo Eurolygos finalo ketverte.

Įspūdingi darbo rezultatai atvėrė M.Gherardini duris tiesiai į NBA, kur šis 2006 m. prisijungė prie Toronto „Raptors“ klubo.

Krepsinis.net pateikia pirmąją pokalbio dalį su M.Gherardini – apie darbą vienoje geriausių Europos organizacijų, Željko Obradovičiaus unikalumą, Šarūno Jasikevičiaus potencialą NBA ir Kauno „Žalgirio“ pavyzdį.

Antrojoje dalyje – italo mintys apie lietuvių sumažėjusias gretas Eurolygoje, išpildytą Jono Valančiūno šiandienę „versiją“, apstulbinusį Domantą Sabonį ir Luka Dončičių.

Pinigai – ne viskas: svarbi taisyklė, siekiant šlovės

M.Gherardini „Fenerbahče“ komandoje darbuojasi nuo 2014 metų. Į Turkiją pripažintas specialistas atvyko su tikslu pirmąsyk istorijoje atvesti šios šalies komandą į Eurolygos aukštumas.

Pradžia lengva nebuvo, pripažįsta italas. Teko permainas įvesti ne tik komandoje, bet ir visoje organizacijoje, o svarbiausia – visų galvose ir mentalitete.

„Įžengiau į naują realybę. Tai buvo iššūkis man – kiekviena diena susidėdavo iš mažesnių, o vėliau – ir didesnių iššūkių. Juk iš iššūkių susideda gyvenimas. Bet labiausiai mane motyvavo faktas, kad nė viena Turkijos komanda nebuvo pasiekusi Eurolygos finalo. Norėjau suprasti, kodėl?

Tai nebuvo lengva, bet per trumpą laikotarpį pakeitėme viską: mąstymą, darbą, mentalitetą. Svarbu buvo suvokti, jog visi kartu sieksime geriausio įmanomo rezultato. Kai į tai įsitraukia visi, tai tampa nenutrūkstamu procesu – visi ima kalbėti ta pačia kalba. O kai pradedama kalbėti ta pačia kalba ir dirbti kartu, tampa daug lengviau – visi suvokia turimą tikslą.

Visada sakiau, jog tam, kad būtume sėkminga organizacija, turime būti sėkmingi ir aikštėje, ir už jos. Kitaip mechanizmas nefunkcionuos – viskas turi būti darnu“, – mintimis dalijosi M.Gherardini.

Gherardini

Ilgai lauktą tikslą „Fenerbahče“ su Ž.Obradovičiumi priešakyje pasiekė 2016 metais, kuomet pagaliau stojo į kovą dėl titulo. Nors tada taurę į viršų kėlė Maskvos CSKA, po metų Stambulo komanda džiaugėsi pirmuoju klubo istorijoje Eurolygos trofėjumi.

„Fenerbahče“ generalinis vadybininkas sako, jog tikslas nugalėti yra natūralus sporte, tačiau kartais didesnę sėkmę garantuoja ne pergalės siekis bet kokia kaina, o nusiteikimas būti geriausia įmanoma savo versija.

„Taip, norime laimėti, kaip ir kiti 15 klubų Eurolygoje. Žaidžiant vietinėse pirmenybėse nesvarbu, su kuo kovojame mes, ar su kuo susitinka „Žalgiris“ – „Neptūnu“ ar „Rytu“ – visi nori pergalės.

Kaip organizacija turime stengtis siekti tobulumo – tokią žinutę aš siunčiu savo komandai. Tai yra mano kasdienis tikslas, taip jį matau aš. Noriu, kad kiekvienas komponentas – už aikštelės ir joje – būtų kuo įmanoma geresnis. Jei galėsi įgyvendinti šį tikslą, turėsi šansus iškovoti pergales ir trofėjus.

Reikia suprasti, kad yra faktorių, kurių negali kontroliuoti: pavyzdžiui, traumų ar sėkmės. Taip, per pastaruosius ketverius metus visus kartus žaidėme finalo ketverte, triskart – finale. Tai yra įspūdinga sėkmė. Bet taip pat buvome situacijose, kuomet pralaimėjome dėl mažų detalių. Viskas galėjo pakrypti abiem kryptimis: galėjome laimėti, galėjome pralaimėti. Ir mes pralaimėjome.

Kartais pergalės siekis bet kokia kaina gali atnešti neigiamų pasekmių, nes įtampa gali pradėti išdarinėti pašėlusius žaidimus krepšininkų galvose. Noras laimėti yra noras laimėti – tai yra natūralu, bet kartais reikia suprasti, jog svarbiausia padaryti maksimumą to, ką gali, o nutikti gali visaip.

Štai, prieš kelias dienas mes pralaimėjome Maskvoje: ketvirto kėlinio pabaigoje metėme du baudų metimus, pataikėme vieną, galiausiai pralaimėjome – žaidimas yra baigtas. Ir ką gali pasakyti, kai taip nutinka?“, – prisiminęs po pratęsimo pralaimėtas rungtynes prieš „Chimki“ šypsojosi M.Gherardini.

Taip, didesnis biudžetas siekiant aukštų rezultatų yra privalumas, to italas neneigia. Bet jis taip pat beda pirštu į „Žalgirio“ ir savo paties pavyzdį Trevize.

Kartais sumanumas, originalios idėjos ir netradicinių variantų pasirinkimas padeda pranokti ir turtingesnius varžovus sporte.

Gherardini

M.Gherardini pateikia ir 2003 metų Eurolygos finalo pavyzdį. Tuomet dėl trofėjaus susikovė jo vadovaujama „Benetton“ ir „Barcelona“, kuriai atstovavo Š.Jasikevičius. Galiausiai daugiatūkstantinė katalonų minia galėjo sveikinti savo komandą – ji namų arenoje triumfavo.

„Mes visuomet kovėmės taip pat, kaip „Žalgiris“ dabar, nepaisant biudžeto dydžio. Prisimenu tą finalo ketvertą Barselonoje. Tai buvo pirmas kartas, kuomet „Barcelona“ laimėjo Eurolygą. Buvo nuostabu, kaip 17 tūkstančių katalonų palaikė savo ekipą.

Nors pralaimėjome, aš vis tiek didžiavausi savo komandą, kadangi mūsų biudžetas gal net nesiekė trečdalio to, ką turėjo jie.

Nesutikčiau, kad neturint pinigų negali konkuruoti. Aš visada kovojau dėl aukščiausių tikslų, o tokios situacijos mane tik labiau motyvuodavo ir versdavo jaustis alkanu. Tokios sąlygos priverčia tave galvoji: ką galiu padaryti kitaip?“, – darbą Trevize prisiminė M.Gherardini.

Pasak jo, būtent riboti finansiniai ištekliai ir paskatino klubo organizaciją didesnį dėmesį skirti skautingui, kad būtų galima atrasti įvairius perspektyvius žaidėjus visame pasaulyje. „Juk turėjome ieškoti būdų tapti konkurencingais“, – akcentuoja italas.

Šalia to jis išskiria ir „Žalgirio“ sėkmės detales: „Žalgiris“ yra sėkmingas kaip organizacija, nes turi teisingą darbo filosofiją, aukšto lygio skautingą ir gerą chemiją komandoje. Taip, pasitaiko sezonų, kuomet nutinka traumų, kuomet pritrūksta sėkmės, tačiau tai komandos nesumenkina. Tiesiog kai turi didesnius pinigus, gali lengviau turimas problemas paslėpti, skirtumas slypi tame“, – sako M.Gherardini.

Jis taip pat pasidžiaugė ir unikaliu „Fenerbahče“ komandos pasiekimu, kurį garantavo jo daug kartų minėtas kryptingas darbas.

„Statistiškai buvo suskaičiuota, kurios komandos yra populiariausios pasaulyje socialiniuose tinkluose ir lapkritis buvo pirmas mėnuo, kuomet „Fenerbahče“ įsiterpė į populiariausių ekipų dešimtuką pasaulyje.

Juk turime 30 NBA komandų, todėl tai reiškia, kad dešimtuke atsidūrėme tarp devynių NBA ekipų ir už mūsų liko 21 kita komanda. Tai leidžia suprasti, kokia didžiulė yra „Fenerbahče“ sirgalių bendruomenė ir kokia ryški ši organizacija, reprezentuojanti šalį“, – kalbėjo M.Gherardini.

Obradovičius

Gyvenantis krepšiniu

Be jokios abejonės svarbiausias žmogus „Fenerbahče“ komandos dėlionėje nuo 2013 metų yra Željko Obradovičius.

„Galėčiau valandų valandas kalbėti apie jį“, – atsidusta Stambulo ekipos vadovas.

Serbas iš tiesų yra įspūdingas specialistas, su puikia charizma ir charakteriu bei dar įspūdingesniais trofėjų kiekiais. Vien Eurolygą jam pavyko laimėti net devynis sykius – to pakartoti kol kas nepretenduoja toks kitas specialistas.

Nepaisant to, kiek titulų Ž.Obradovičius yra laimėję, noras nugalėti bei aistra krepšiniui vis dar veda į priekį 58-erių serbą lyg trofėjų alkaną jaunuolį.

„Tai yra unikalu. Željko galvoje krepšinis sukasi 24 valandas per parą. Mintys, kaip laimėti, visada yra jo galvoje. Su Željko galima valandas kalbėti apie krepšinį. Jis taip pat yra žmogus, kuris žino, kaip bendrauti su žaidėjais ir būti lyderiu, kaip išspausti iš žaidėjų maksimumą – tai daro jį ypatingu.

Jo krepšinio išmanymas ir galimybės yra įspūdingos. Jei jam būnant ant suolo kažkuriuo momentu paklausi jo „ką ruošiesi daryti?“, Željko atsakys: darysiu tai, stengsiuosi pasiekti tą, nes išbandėme aną ir kitką, tačiau tai neveikė. Jis įsivaizduoja kiekvieną detalę ir mato ėjimus, kurie funkcionuotų tame mače.

Peržvelgiant rungtynes, visada įdomu bei naudinga man pačiam iš jo išgirsti tas detales, kad galėčiau geriau suprasti, ką jis tuo metu galvojo“, – atskleidė M.Gherardini.

Skaičiai – dar ne viskas, bet italas primena ir tą faktą, kad Ž.Obradovičius yra tapęs pasaulio čempionu ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris.

„Buvimas geru žaidėju jam padėjo tapti puikiu treneriu. Niekas nėra padaręs to, ką padarė Željko, ir gali būti, jog ateityje tai niekam nepavyks. Tai yra žmogus, kuris kiekvieną akimirką gyvena krepšiniu, jaučią aistrą jam bei ja užkrečia kitus.

Ne šiaip žaidėjai mėgsta būti jo komandoje – šalia jo kaip profesionalai užaugo daugybė krepšininkų. Pas Željko viskas yra apskaičiuota detalėmis ir nesvarbu, koks finalinis rezultatas yra, žaidėjai kaskart gauna progą patobulėti. Nors vienoje detalėje“, – apie Ž.Obradovičiaus ir jo auklėtinių santykį pasakojo M.Gherardini.

Gherardini

Viską Europoje pasiekęs apie NBA negalvojo

Ž.Obradovičius savo titulų sąrašą gali rodyti kaip motyvuojantį pavyzdį visiems treneriams, ką atneša talento ir sunkaus darbo junginys.

Nepaisant savo pasiekimų Europoje, serbas niekada nebuvo rimčiau nusiteikęs išbandyti save NBA.

M.Gherardini neabejoja, jog Ž.Obradovičius būtų labai sėkmingas specialistas ir už Atlanto, tačiau tokių kardinalių pokyčių ir karjeroje, ir gyvenime jis ko gero nenorėjo.

„Nenorėčiau skirstyti į NBA ir Europą, nes Željko – vienas geriausių visame pasaulyje. Tik manau, jog jis niekada negalvojo apie tokias gyvenimo permainas. Jis dirba ir dirbo vietose, kuriose jam patiko – Belgrade, Badalonoje, Madride, Trevize, Atėnuose, dabar ir Stambule – jis mėgavosi gyvenimu čia, pergalėmis.

Kiek žinau, dėmesio jis buvo sulaukęs, tačiau pats niekada negalvojo „o kas jei?“. Bet tai – jo emocijų ir sprendimų pasaulis, kurį geriausiai gali paaiškinti tik jis pats.

Mėgstu pajuokauti sakydamas Željko: ei, tu esi vienintelis geriausias, kuris neišvyko į NBA. Dirbau su Messina – dabar jis yra šalia Popovičiaus, dirbau su Blattu – jis išvyko į Klivlandą, dirbau su D’Antoni – jis yra vienas sėkmingiausių dabartinių NBA trenerių. Željko, tu mano mėgstamiausias, kodėl tavęs nėra tarp jų?“, – juokėsi italas, pridėjęs, kad ne vienas strategas neabejotinai yra pasisėmęs pamokų iš Željko.

Jų iki šiol semiasi ir Šaras, su kuriuo serbas palaiko nuoširdžią ir tvirtą draugystę bei dalijasi žiniomis bei patirtimis. Tokia ta gražioji profesionalų draugystės pusė – šypsosi M.Gherardini.

Jasikevičius

Š.Jasikevičius – „Raptors“ akiratyje? Jokios staigmenos

M.Gherardini nė kiek nenustebo išvydęs naujienas, jog Š.Jasikevičius sudomino Toronto klubą. Šią organizaciją italas puikiai pažįsta ir žino, ko tikėtis iš „Raptors“ prezidento Masai’aus Ujiri

Pasak italo, „Raptors“ yra atvira naujovėms ir nieko nuostabaus, jog trenerio žvalgytis ėmė Europoje.

„Toronto komanda visada buvo atvira naujovėms, o Masai’us galvojo nestereotipiškai. Europietis, pretenduojantis į komandos trenerio postą, nėra jokia pašėlusi idėja.

Šaras buvo puikus žaidėjas, jis žaidė NBA ir žino šią sistemą puikiai. Jis sėkmingai pradėjo trenerio karjerą ir eina tinkama linkme. Taip pat jis yra puikaus amžiaus tokiam perėjimui į stipriausią planetos lygą. Tad kodėl gi ne“, – savo nuomonę dėstė specialistas.

Pasak italo, tokiam charakteringam treneriui kaip lietuvis ši savybė neturėtų kišti kojos. Priešingai – tai gali padėti, ypač ugdant jaunimą. Tiesa, žaidėjų lyga vadinamoje NBA taip pat reikėtų prisitaikyti – ne vien klubui prie vyr. trenerio, bet ir treneriui prie lygos.

„Žiūrint iš verslo pusės, ko gero didžiausias skirtumas tarp NBA ir Europos krepšinio yra tai, kokią įtaką lygai ir organizacijoms turi žaidėjai. Kalbos apie žaidėjų lygą yra teisingos iki tam tikro lygio.

Manau, kad geri treneriai, tokie kaip Željko, Šaras, Messina yra reiklūs, bet kartu ir protingi suprasti, kur yra riba, kurios peržengti nereikėtų. Svarbiausia būtų organizacijai ir žmonėms, supantiems tokius trenerius, suprasti, kokie jie yra, žinoti, ko tikėtis, ir palaikyti jų idėjas.

Kai kuriose NBA komandose, kurios turi jaunus žaidėjus, yra žiūrima, kaip neužmesti ant jų netinkamo spaudimo, tačiau kartais jauniems žaidėjams kaip tik sveika turėti trenerius, kurie spaustų juos teigiama kryptimi. Spaustų, kad išgautų geriausią, ką šie gali parodyti“, – privalumus vardino jis.

Jasikevičius

„Tokio trenerio galimybėmis abejoti negalima“

Po praėjusio sezono Šaras buvo tas žmogus, kuriam vietą mielai paruošusi būtų ne viena Eurolygos komanda, tačiau šis nusprendė likti „Žalgiryje“, su kuriuo pernai pasiekė finalo ketvertą.

Šiuo metu traumų kamuojami žalgiriečiai išgyvena ne geriausius laikus: po keturių pralaimėjimų serijos Eurolygoje smuktelėjo į 11–13 vietas, tačiau antrasis ratas tik prasidėjo ir kauniečiai turi visus šansus kovoti dėl geriausių aštuoneto.

Sportas yra negailestingas ir rezultatai čia – svarbiausi, tačiau M.Gherardini neabejoja, jog net ir vienas blankesnis sezonas Š.Jasikevičiaus paklausos nesumažintų nei Europos, nei NBA rinkose.

„Prieš 15–25 metus NBA komandos Europos krepšinį sekė kitaip, nei dabar, ir ne taip atidžiai stebėjo, kas vyksta už JAV ribų. Jie turėjo kitokias žinias apie užsienio krepšinį.

Tačiau net jei vienas sezonas nenusisektų dėl tų pačių traumų ir Šaras būtų imtas vertinti kitaip dėl to... Tai būtų kvaila. Visi turi užtektinai žinių suprasti, kokios priežastys tai lemtų.

Kiekvienose rungtynėse turime NBA žmonių, visi žino, kokios problemos, koks peršalimas ar kokie patemptos čiurnos skausmai ką kankina. Matant visą paveikslą, tokio trenerio kaip Šaras galimybėmis negalima abejoti.

Jis liks vienu iš labiausiai intriguojančių jaunų vardų Europos krepšinyje – net neabejoju“, – sakė „Fenerbahče“ bosas.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.