Finaliniai Eurolygos akordai

Šių metų Eurolygoje liko paskutinis žingsnis. Pusfinalių rezultatai lėmė, kad finale susikaus dvi ant popieriaus stipriausios sezono komandos. Tiesa, visiškai neatspėjau abiejų pusfinalių scenarijų. CSKA kabinosi tik pradžioje bei kažkiek trečiame kėlinuke, o „Partizan“ – visas 45 minutes ir vienu metu buvo jau viena koja išsvajotame finale. Gal ir gerai, kad tik viena koja, kitaip mūsų planas pamatyti bent vieną lietuvį finale būtų sėkmingai žlugęs.

Dabar mes jau niekad nesužinosime, kokią ataką planavo graikai likus šešioms sekundėms iki pagrindinio laiko pabaigos, tačiau sekasi stipriausiems, o sėkmė lydėjo „Olympiacos“ žaidėjus. Simboliška, kad Joshą Childressą toje atakoje pramiegojo kylanti Čekijos krepšinio žvaigždė Janas Vesely, įspūdingai patobulėjęs nuo rungtynių su „Lietuvos rytu“ Vilniuje šiųmetėje Eurolygoje.

Antrasis pusfinalis labai skyrėsi ir komandų palaikymo prasme. „Olympiacos“ aistruoliai skandavo beveik be pauzių ir labai organizuotai. Serbų fanai, nors ir buvo mažumoje, stengėsi neatsilikti. Pastarieji, pasibaigus rungtynėms, maždaug dvidešimt minučių traukė vieną dainą ir niekur nesiskirstė, kol nesulaukė keleto komandos narių, su kuriais taip pat kažką sudainavo. Pažiūrėkite patys.

Nuojauta neapgavo dėl MVP rinkimų. Jau iki jų sklandė kalbos, kad Kleiza nebus išrinktas geriausiu sezono žaidėju. Buvo beveik neabejojama, kad Eurolyga nutars nieko neskriausti ir išdalinti apdovanojimus skirtingiems krepšininkams. Nemanau, kad Linas dėl to smarkiai išgyvena, nes tai yra iš serijos tų dalykų, kurių, kaip jis sako, jis valdyti ar įtakoti negali. Todėl ir jaudintis ar pernelyg daug apie tai galvoti neverta. Kleizai vis dar yra galimybių tapti naudingiausiu viso finalinio ketverto žaidėju. Tam tereikia laimėti finale prieš komandą, kurioje labai sunku rasti silpnų vietų. Ko gero, patiems reikėtų sužaisti taip, kad silpnų vietų nebūtų „Olympiacos“ žaidime, o tribūnų palaikymas graikams garantuotas.

Nelabai sėkmingai susiklostė jaunimo turnyras „Žalgirio“ komandai. Pralaimėta savotiškai Prancūzijos jaunimo rinktinei ir, reikia pripažinti, pralaimėta pelnytai. Jautėsi, kad šeimininkai nuolat žaidžia kartu ir turi daugiau lyderio vaidmens galinčių imtis žaidėjų. Dažnai aikštelėje INSEP komandoje buvo įžaidėjas ir keturi aukšti, atletiški ir greiti krepšininkai. Tam tikromis atkarpomis „Žalgiriui“ pavykdavo sėkmingai apsiginti ir varžovų pranašumą apkarpyti, bet pabaigai jėgų neužteko. O tai, kas dėjosi po šių rungtynių, verta atskiro pasakojimo.

Nepaisant pralaimėjimo, „Žalgirio“ jaunimas ne iškart atsisveikino su viltimis patekti į finalą. Juk INSEP vienu tašku pralaimėjo Liublianos „Olimpija“ komandai, o kauniečiai slovėnus nugalėjo trylikos taškų skirtumu. Po pralaimėjimo septyniais taškais, skaičiuojant trijų tarpusavio komandų taškų santykį ir tikintis, kad slovėnai iškovos pergalę prieš „Cajasol“, paaiškėjo, kad INSEP ir mūsų jaunimas turi po +6. Tai reiškia, kad reikia papildomų rodiklių, apie kuriuos nežino apskritai niekas. Ar „Žalgiris“ dar turi teorinių šansų, ar ne? Šis klausimas nedavė ramybės nei Lietuvoje, nei Paryžiuje, kol galiausiai paaiškėjo, kad šansų yra ir jų nemažai. Tiesa, pagal kokius kriterijus būtų skaičiuojami papildomi rodikliai aš jums atpasakoti nesugebėsiu, mat aukštosios matematikos baigęs nesu, o formulė skambėjo labai jau sudėtingai. Visas problemas organizatoriams išsprendė slovėnai, pralaimėję ispanams. Su kolegomis vakar kalbėjome, kad jaunimo, kaip moterų varžybose, labai sunku iš anksto nuspėti nugalėtojus ir stebėtis čia niekuo neverta. Kita vertus, įgyta nemažai patirties, kuri tikrai pravers ateityje.

Taigi, jaunimas į finalą nepateko, rungtynės dėl trečios vietos neturi jokios vertės ir prasmės – čia pilnai sutinku su Ramūnu Šiškausku. Tai reiškia, kad yra keletas laisvų valandų, kurias reikia išnaudoti man ne visai įprastu būdu – pasivaikščioti :).