Finansinių sunkumų kamuojamai ekipai atstovaujantis L.Samėnas: ar likčiau čia kitą sezoną? Patyriau, pamačiau, ačiū – nebereikia
interviu (8)
Šiauliai – Trieras. Tokiu maršrutu prieš dvejus metus nusidriekė Lauryno Samėno karjeros kelias, nubloškęs jį į Vokietiją.
Sėkmingai debiutiniame sezone pasirodęs lietuvis pateisino Triero TBB komandos lūkesčius ir liko šioje šalyje dar metams. Tiesa, šį sezoną L.Samėnui bei jo bendraklubiams teko ne tik ramiai dirbti savo darbą, bet ir paragauti karčios druskos, mat nuo Naujųjų metų pradžios iki pastarųjų dienų žaidėjų piniginėms teko kęsti badą.
„Patyriau, pamačiau, ačiū – nebereikia“, – taip su šypsena atsakė lietuvis, paklaustas, ar turėtų noro Triero komandoje likti kitam sezonui.
L.Samėnas portalui Krepsinis.net išsamiai papasakojo, kokia situacija šiuo metu yra jo atstovaujamame klube, pasidalino mintimis apie Vokietijos krepšinį ir savo karjeros etapą šioje šalyje.
– Kokį pirmą įspūdį jums paliko Vokietijos pirmenybės, vos atvykus į šią šalį?
– Vokietijos lyga yra tikrai stipresnė nei Lietuvos. Visos komandos yra daug pajėgesnės ir prieš visas aštuoniolika ekipų ruoštis reikia taip pat: prieš visas įmanoma kaip laimėti, taip ir netikėtai pralaimėti. Kartais net vadinami autsaideriai gali nugalėti tokias komandas kaip ALBA ar „Bayern“. Ką šiemet padarėme ir mes, įveikę Miuncheno klubą. Lyginant konkrečiai su Lietuva, „Žalgiris“, „Neptūnas“ ir „Lietuvos rytas“ būtų pajėgios ekipos žaisti Vokietijoje. Tačiau jos tikrai nebūtų aiškios lyderės, nes čia yra ir Eurolygos, ir Europos taurės komandų.
– Kuo jums pačiam skiriasi pirmasis ir dabartinis sezonas Vokietijoje?
– Prieš antrą sezoną jau žinojau čempionato sistemą, komandas, žaidėjus, nes dauguma klubų bando išlaikyti tuos pačius krepšininkus arba žaidėjai tiesiog pakeičia komandas toje pačioje šalyje. Praėjusį sezoną, ar bent jo pradžioje, jaučiausi kaip tikras naujokas, o dabar jau žinau, kaip kas yra, netikėtumų nėra. Prie komandos ilgai taikytis nereikėjo: tiek treneris, tiek žaidėjai yra draugiški, lengvai priima naujokus ir padeda kuo greičiau priprasti. Neturime konkrečių vaidmenų pasiskirstymo, visi yra lygūs, tad sunku dėl to nebuvo. Kalbant apie šalį, didžiausias skirtumas – kalba, bet angliškai šnekama tiek mieste, tiek tarpusavyje komandoje, todėl sunkumų nepajutau.
– Vokietija yra tinkama šalis būti legionieriumi?
– Tikrai taip, čia yra geros sąlygos. Žinoma, ne tik legionieriams, o visiems. Taip pat yra socialinės garantijos, draudimas ir visa tai lenkia Lietuvos lygį. Kai kuriose komandose ir Lietuvoje yra gerai rūpinamasi žaidėjais, tačiau vis tik Vokietijos lygis lenkia mūsų šalį.
– Kokia šiuo metu yra Triero komandos finansinė situacija? Buvo skelbiama, jog žaidėjai algų negauna nuo Naujųjų metų.
– Taip ir maniau, kad sulauksiu šio klausimo (Juokiasi). Viskas buvo paskelbta viešai internete, klubo reikalai nėra slepiami. Buvo situacija, kad sausio mėnesio pradžioje gavome paskutinį atlyginimą už gruodį, o vėliau viskas užstrigo. Vis dėlto klubas pagelbėdavo tiek, kiek galėdavo. Taip pat Vokietijoje yra vienas įdomus dalykas: pagal įstatymus, dalį algų padengia valstybė, todėl, kai buvo paskelbta apie nemokumą, gavome dalį atlyginimų. Kai kurie žaidėjai, kurių algos yra didesnės, praranda dalį pinigų, tačiau komanda žadėjo padengti bent dalį to skirtumo iš rėmėjų gautų pinigų, tad šiuo metu viskas yra neblogai. Buvo sunkus periodas, bet nenuleidome rankų, dirbome ir darėme tai, dėl ko susirinkome.
– Finansinės problemos buvo netikėtas dalykas komandai ar buvo galima tai prognozuoti?
– Problemos buvo labai netikėtos. Kiek žinau ir kiek girdėjau, pati lyga stengiasi, kad tokių situacijų nebūtų ir ištikus panašiems dalykams ji gali pagelbėti klubams. Kai būna paskelbti finansiniai duomenys, viskas yra labai atidžiai tikrinama, tačiau šįkart kažkas komandoje padarė klaidą ir taip gavosi, jog sezono viduryje pinigų pritrūko (Šypsosi).
– Kokios nuotaikos komandoje tvyrojo nelengvu laikotarpiu?
– Be abejo, visko buvo, visi buvome nežinioje, kartais nesuprasdavome, ar mums sako tiesą, ar meluoja. Kartais net susirinkus į treniruotę mintys nukrypdavo kitur, matydavosi, kad šiandien visi treniruotei nusiteikę nebus. Yra krepšininkų, atvažiavusių su šeimomis, yra vos susilaukę vaikų – reikalingi papildomi finansai, papildomos išlaidos, tad jiems prioritetai yra kitokie.
– Dėl finansinių bėdų komanda neteko kelių turnyrinių taškų ir krito į paskutinę lentelės vietą. Tai buvo labai skausmingas dalykas, lyginant su tuo, kokius tikslus ekipa turėjo sezono pradžioje?
– Kai mums atėmė tuos svarbius aštuonis taškus, tai kirto stipriai. Kadangi, kaip jau sakiau, čia visos komandos yra pajėgios, nuo paskutinės vietos iki aštuntos (o ji jau patenka į atkrintamąsias) skirtumas yra vos kelių pergalių. Kartais pasižiūrime į lentelę ir pagalvojame: jei nebūtų atėmę taškų, dabar būtume ten ir ten. Klubas stengiasi, kad mums būtų grąžinti bent pusė taškų, nes, kiek girdėjau, mums buvo skirta per didelė nuobauda.
– Ar sunkumai padarė didelę įtaką komandos vidinei veiklai ir darbui treniruotėse?
– Buvo periodas, kai kai kurie krepšininkai svarstė galimybę palikti komandą. Tada ir treneriai suprato, jog padarė viską, ką galėjo, kad motyvuotų mus treniruotis ir dirbti. Buvo visko, bet svarbiausia, kad išlikome komanda.
– Žvelgiant į ateitį, ar norėtumėte likti Vokietijoje kitam sezonui?
– Kol kas per daug apie tai negalvojau, bet likti čia visai norėčiau, jei tik būtų galimybė. Tačiau toje pačioje komandoje turbūt nebepasilikčiau (Juokiasi). Bėdų nebereikia. Galbūt tokių klaidų ekipos vadovai ir nebedarytų, bet rizikuoti nesinori. Atsirado požiūris: patyriau, pamačiau, ačiū – nebereikia (Juokiasi). Yra komandų, kuriose norėtųsi žaisti labiau, yra tokių – kuriose mažiau, bet žinau, jog šioje šalyje visur yra geros sąlygos, žaidėjais rūpinamasi gerai ir sirgaliai vaidina didelį vaidmenį. Jie visada labai maloniai bendrauja bei palaiko tiek savus, tiek kartais ir varžovų komandas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.