G.Vilius: apie peržiūrų įtaką teisėjams, fiziškumo toleranciją, praleistą finalo ketvertą ir atsakomybę už klaidas
interviu (28)
Naujas krepšinio sezonas – jau visiškai ant nosies, o į darbus atgal grįš ne vien žaidėjai bei treneriai, bet ir teisėjai. Pastaraisiais metais Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) jie buvo atsidūrę po padidinamuoju stiklu dėl skandalingų epizodų, klaidų ir nuobaudų. Nepaisant to, kad dėmesio centre būti arbitrai ir nemėgsta.
Nuobaudos pernai neišvengė ir geriausias šalies teisėjas Gytis Vilius, prieš tai trejus metus iš eilės dirbęs Eurolygos finalo ketvertuose.
„NBA lygoje suspendavimai dėl sprendimų nėra taikomi, nes statiškai įrodyta, kad teisėjas praranda ritmą ir nuo to geriau nebūna. Lietuvoje dabar yra tokia atsakomybės forma, na, ir gerai. Reiškia taip turi būti. Teisėjai atsakomybes prisiims pilnai“, – nuo atsakomybės nebėga geriausias šalies arbitras, nenorėjęs pernelyg išsamiai detalizuoti jau praeito etapo.
Jau savaitgalį prasideda naujas LKL sezonas – prieš jį pokalbis su G.Viliumi apie pasirengimą jam, teisėjavimo tendencijas, įtemptą darbo grafiką ir technologijų įtaką teisėjų darbui.
– Teisėju dirbate jau 20 metų. Kaip praleidote vasarą ir kaip atrodo jūsų pasirengimas sezonui?
– Mūsų šeimoje auga dvejų metukų mergytė ir ketverių berniukas, tai pirmas tikslas yra praleisti laiką kartu ir pastiprinti ryšį. Mažieji ypač jautrūs dėmesiui, kurį gauna, o sezono metu jo būna tikrai per mažai. Taigi vasaros metu bandai tai nors kiek kompensuoti. Nemanau, kad to gana, bet nors kažkiek.
Taip pat kartu su kitais kolegomis bei NBA teisėju Gediminu Petraičiu pavyko suorganizuoti keturių dienų tobulinimosi stovyklą, kur paskaitas skaityti pasijungė ir kiti NBA teisėjai. Man imponuoja NBA teisėjų darbo technika, todėl yra gerai išgirsti pastarąsias jų tendencijas. Kuomet dėka Gedimino turime tokius resursus, tai būtina tai išnaudoti.
O šiaip, kaip visada, prieš sezono pradžią organizuojamas Eurolygos teisėjų seminaras, kur taip pat vyksta keleto dienų kursai, mokymai bei video situacijų vertinimas. Lygiai toks pats seminaras vyksta ir Lietuvoje. Šitie dalykai nesikeičia jau daug metų.
– Ar Eurolygos arbitrai turi nurodymus, kriterijus ar pageidavimus, kuriuos turi išpildyti prieš sezoną?
– Eurolygos seminaro metu vertinami teisėjo biometriniai duomenys, turi išbėgti fizinį testą, patikrinamos akys. Jei pamatomi sutrikimai, teisėjo laukia papildoma patikra. Jei kažkas yra blogai, taip nepaliekama. Taip pat pakvietimo laiške nurodama, kad reikia atvykti nepriekaištingos fizinės formos. Tai tokio parašymo tiesiog užtenka, kad suprastumei, kas turi būti padaryta (Šypsosi).
Vilius
– Daug šnekama, kaip šiais laikais žaidėjams sudėtinga su įtemptu rungtynių ir kelionių grafiku, o kaip toks intensyvus tvarkaraštis veikia teisėjus?
– Mano skrydžių skaičius sezono metu yra tarp 115 ir 130. Teisėjai niekada neturi „namų rungtynių“, todėl matematiškai turi dvigubai daugiau skrydžių. Lietuva geografiškai nėra idealiausia šalis keliavimui, todėl beveik visada keliauji į kitą šalį su persėdimais bei ankstyvais skrydžiais arba ilgais laukimais oro uostuose. Iš karto po rungtynių irgi sunku užmigti dėl išsiskyrusio adrenalino. Viską sudėjus, pati didžiausia blogybė yra miego trūkumas bei bandymas tai kompensuoti lėktuve. Dažnai būna, kad tik parskridus, jau kitą dieną turi važiuoti į LKL rungtynes, bet pagauni rutiną, susidėlioji ritmą ir tai tampa norma. Bet prie trumpo miego irgi priprantama ir organizmas supranta, kaip tai išgyventi.
– Ne vien žaidėjai, bet ir teisėjai vykdo vaizdo peržiūras. Kada spėjate peržiūrėti buvusius mačus ir ruoštis būsimiems?
– Visada žiūriu ištisas rungtynes, kurias teisėjavau, ne vien atskirus epizodus. Užtrunku apie 4 valandas, labiausiai akcentuodamas kertinius momentus ar įpročius, kad jų blogų rungtynėse neatsirastų, kaip kad stovėjimas gal netinkamoje pozicijoje. Stengiesi tai pamatyti ir nekartoti. Tada keliauji prieš būsimų rungtynių: pasiimi po porą mačų iš abiejų komandų, kurios susitiks, peržiūri juos. Tai užtrunka laiko, dėl to kartais net grįžęs tą patį vakarą stengiuosi žiūrėti vaizdo medžiagą, jog laiko sutaupyčiau. Dažnai žiūriu rungtynes lėktuvuose ar persėdimų metu, nes be to dalyko niekaip nevažiuosi toliau, nepasiruošęs negali nueiti į rungtynes.
– Rungtynių metu dirbate kartu trise. Ar pasitaiko situacijų, kai gali susikirsti teisėjų požiūriai ar ego, ar nuo asmeniškumų, galinčių trikdyti darbą, visada atsiribojama?
– Pasakysiu tikrai atvirai – aš asmeniškai neturiu jokių problemų su jokiais teisėjais. Laisvalaikiu su vienu gali bendrauti daugiau, su kitu mažiau, tačiau rungtynėse tai įtakos nedaro. Jau žinau žmones, kaip prie jų prieiti, kaip su jais dirbti, kaip tas 40 minučių būti kartu komandoje.
– Ar su daugeliu kolegų palaikote ryšį ar draugystę ir ne sezono metu?
– Čia turbūt kaip įprastai darbiniame kolektyve. Su vienais sieja daugiau darbinis santykis, o kitus teisėjus jau gali vadinti savo draugais. Bet kokiu atveju, kai prasideda rungtynės, tu bandai sukurti geriausią komandą iš paskirtų teisėjų, nes po vieną niekaip nėra įmanoma išgyventi rungtynėse. Solo pasirodymai jau praeitis.
Vilius
– Kaip per šiuos ilgus metus, kuriuos teisėjaujate, jaučiate pasiteisimus šiame darbe ir teisėjavimo tendencijose?
– Nors kartais atrodo, kad NBA teisėjavimo stilius yra šiek tiek ignoruojamas, bet galiausiai tos visos tendencijos ir individualios teisėjavimo technikos vis tiek ateina ir į Europą. Todėl čia pagreitis galėtų būti didesnis. Analogas galėtų būti Europos krepšininkai nuvykę į JAV, kurie tampa individualiai stipresni, bet tuo pačiu išlaiko savo europietišką jausmą krepšiniui. Tai tampa geras savybių derinys.
– Kaip prieš rungtynes vyksta susitarimas su kolegomis, kokį kontaktą ir fiziškumą šioms komandoms leisite?
– Priklauso, kiek legaliai komanda yra pasiruošusi gintis tose rungtynėse. Šiek tiek mitas, kad fiziškumas ir grubumas yra tas pats. Gali būti fiziškas, pastatyti kūną, iškelti rankas arba pašokti, atrodys, kad kontaktas yra didelis, bet jis bus legalus. Arba gali stovėti ant kojų taip, kad kitas net negalės priimti kamuolio – tai irgi bus fiziška, bet legalu.
Kita situacija yra, kai nori būti fiziškas, bet kažkur vėluoji. Tada prasideda grubumas, nes pradedi laikyti rankomis, stumti, užmesti kūną, šokdamas į viršų pataikai tiesiai per rankas. Kartais atrodo, kad kažkas žaidžia labiau fiziškai, kažkas – mažiau, bet čia ir yra skirtumas: kai tai yra legalu ir kai tai yra vėluojant, prarandant koncentraciją ir nebe legaliai. Grubiai gali sužaisti daug žaidėjų, bet fiziškai ir legaliai – meistriškumas.
– Kaip teisėjų darbą veikia technologijos? Pastaraisiais metais vyksta daug diskusijų dėl peržiūrų sistemos, dėl peržiūrų dažnumo, dėl to, kad galbūt tai „atbukina“ teisėjų realią reakciją. Ką manote jūs ir ką šioje srityje galbūt galima būtų koreguoti?
– Manau, kad reikia daugiau mąstyti, kur sumažinti peržiūrų skaičių per pirmas 38 minutes ir daugiau koncentruotis į paskutines 2 minutes. Tikrai gera pagalba, kai reikia žiūrėti ar metimas atliktas laiku, ar ne, nes dažnai tai lemia mažiau nei sekundė ir iš žmogaus akies tai matyti sunku. Be to, tokia peržiūra yra gana greita ir ji tiesiogiai lemia automatinius 2 ar 3 taškus komandai. Šiuo metu dažniausia peržiūra per pirmas 38 minutes yra užribis, kurio peržiūra trunka labai ilgai. Kamerų kokybė nėra geriausia, pirštų galai išsilieja ir praėjus visai peržiūrai vis tiek lieki su pirminiu sprendimu, nes nėra aiškių įrodymų. Tai stabdo rungtynių dinamiką.
Kiekviena technologija yra gerai, kai ji naudojama saikingai. Čia turbūt liečia ir tas kitas technologijas mūsų gyvenime. O kas dėl reakcijų, gal pradžioje, kai tik taisyklė buvo įvesta, atrodydavo, kad esant klausimui, nesportinė pražanga ar paprastai, sušvilpi paprastą ir pažiūrėsi. Bet dabar teisėjai yra linkę priimti tokį sprendimą, kokį tuo metu mato aikštelėje, nesikliaudami, kad bus galima peržiūrėti. Nemanau, kad tai turi įtakos, bent taip neturėtų būti.
Vilius, Trinchieri
– Žinau, kad pagal LKL taisykles negalite išsamiai komentuoti su teisėjavimu susijusių epizodų ir suspendavimų, kuris buvo praeitą sezoną tekęs ir jums pačiam, nepaisant teoriškai toje situacijoje ištaisytos klaidos. Kaip tokios situacijos kaip suspendavimas veikia teisėjus ir veikė jus patį? Ypač žinant, kad esate geriausias šalyje ir lyg autoritetas kitiems.
– Kiekvienas suspendavimas, kuomet yra tiesiogiai dėl to nukentėjusi komanda, yra labai skausmingas. Skauda labai ir ilgai. Bet tai yra žmogiška. Taip ir turi būti, jei tau rūpi, tai ką darai. Tikrai nerūpi paties suspendavimo ilgis, bet pats faktas, kad yra nukentėjęs klubas. Ir atvirkščiai, jei suspendavimo objekte nėra nukentėjusių pusių ir jokia komanda nėra neteisingai nubausta, tuomet viskas atrodo kitaip.
NBA lygoje suspendavimai dėl sprendimų nėra taikomi, nes statiškai įrodyta, kad teisėjas praranda ritmą ir nuo to geriau nebūna. Lietuvoje dabar yra tokia atsakomybės forma, na, ir gerai. Reiškia taip turi būti. Teisėjai atsakomybes prisiims pilnai.
– Ar manote, kad toks gausus suspendavimų sąrašas praeito sezono metu buvo atsitiktinumas LKL?
– Nenorėčiau to komentuoti, negaliu pasakyti. Tokioms išvados reikia imties. Teisėjausime toliau ir matysime, o pasiteisinimų čia neturėsiu.
– Pasikeitus Eurolygos teisėjavimo departamento direktoriui, pernai teko nebedirbti Eurolygos finalo ketverte, o taip pat turėjote ir nedaug mačų atkrintamosiose. Kaip manote, kokios to priežastys?
– Ten teisėjavo tie, kurie to buvo verti. Reiškia, reikia geriau teisėjauti. Kaip tas pavyks, parodys ateitis.
– Kaip po tokių epizodų kaip suspendavimas grįžti į darbus ir neprarasti pasitikėjimo bei autoriteto trenerių akyse? Galbūt kai kurie jų gali bandyti kažkiek pasinaudoti sušlubavusiu pasitikėjimu ir paspausti labiau.
– Pats pasitikėjimas teisėjavime visada yra grįstas pasiruošimu. Kuo labiau pasiruošęs, tuo labiau gali jausti pasitikėjimą ar, kitaip sakant, turėti laisvės pojūtį rungtynėse. Čia kaip bet kurioje darbo srityje, geriausiai darbą atliekame, kai turime tą laisvės pojūtį. Kaip minėjau anksčiau, svarbiausia kuo greičiau grįžti į savo ritmą ir čia yra esmė grįžtant į gerą teisėjavimą.
Treneriai ar žaidėjai tikrai nebando dirbtinai kurti spaudimo, nes jie ir patys yra buvę panašiose situacijose, todėl ta empatija yra. Aišku, jei bus neteisinga situacija rungtynėse, jie tą pasakys, bet tikrai tai nebus dirbtina.
Tikrą ir ilgalaikį santykį su žaidėjais ar treneriais formuoja tavo paties pagarba jiems, normali komunikacija karštais momentais bei kūno kalba jų atžvilgiu. Turi parodyti, kad tau rūpi tik pačios situacijos suvaldymas, bet tai niekada nėra nieko asmeniško. Galbūt suvaldei geriau, galbūt suvaldei blogiau, bet viskas tik apie krepšinį ir nieko daugiau. Kitos rungtynės – nauja pradžia. Šie dalykai tikrai formuoja santykį su žaidėjais ir treneriais. Šie dalykai daug lems ir kaip jie elgsis su tavim.
Norėdami komentuoti prisijunkite.