Geros kovos sostinėje įkvėptas G.Matulis tiki „Juventus“ šansais įkąsti „Žalgiriui“: svarbiausia paminti ego ir principus

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komanda išgyveno permainas trenerių štabe ir jos, panašu, davė teigiamą impulsą. Kartu su Nedu Pacevičiumi jau pasiektos trys pergalės ir mestas iššūkis Vilniaus „Rytui“.

Gintautas Matulis pripažįsta – permainų komandai reikėjo ir gero ūpo dabar svarbu neišbarstyti.

„Tas paaugimas ateina su patirtimi, su kiekvienomis rungtynėmis, kurios jam duoda pamąstymų. Klaidų darėme ir prieš Pasvalį, ir „Rytą“, viskas normalu ir natūralu. Mes jį matėme ir kaip asistentą ir galiu apie Nedą atsiliepti tik gerai žodžiais, jis profesionalas. Jis prisiėmė atsakomybę, veda komandą į priekį ir einame gera linkme“, – džiaugėsi Utenos ekipos veteranas.

„Uniclub Casino – Juventus“ komandos dar laukia dvejos rungtynės iki reguliaraus sezono pabaigos – su Kėdainių ir Kauno ekipomis. Šansai kilti iki ketvirtos pozicijos dar gyvi, bet tam reikia pergalių.

„Šioje sezono stadijoje mums svarbiausia paminti savo ego, principus ir suprasti, kur esame. 1–2 rungtynės statistikos nepakeis, tad tikiuosi, tai kojos nekiš“, – sakė G.Matulis. 

– Nedui Pacevičiui perėmus komandos vairą jau pasiekėte tris pergales. Ar galima sakyti, kad permainos davė vaisių?

– Manau, kad taip. Pasvalyje pralaimėjome, tačiau tai padarėme patys – žaidėjai, mačą atidavę per pirmą kėlinį. O Vilniuje išsilaikėme 25 minutes, padarėme porą klaidelių gynyboje, pagalvojome, kad gal ištempsime po vieną ir viskas. Kaip Nedas sakė pats, jis neėmė daug ko keisti, labiau sudėliojo kai kuriuos dalykus į vietas.

– Kokių mažų pakitimų spėjo įnešti jis?

– Kiekvienose rungtynėse 1–2 derinius jis yra įnešęs naujų dalykų, gynyboje taip pat pasidėliojame žaidėjus įvairiai. Didelių pokyčių nėra, daugiau naujovių yra puolime.

– Nedas – jaunas treneris, kuriam tokios atsakingos pareigos – pirmos karjeroje. Kaip per šias kelias savaites jis paaugo?

– Tas paaugimas ateina su patirtimi, su kiekvienomis rungtynėmis, kurios jam duoda pamąstymų. Klaidų darėme ir prieš Pasvalį, ir „Rytą“, viskas normalu ir natūralu. Mes jį matėme ir kaip asistentą ir galiu apie Nedą atsiliepti tik gerai žodžiais, jis profesionalas. Jis prisiėmė atsakomybę, veda komandą į priekį ir einame gera linkme.

– Kuo jis pasikeitė perėmęs naują atsakingesnę rolę?

– Jis stengiasi palaikyti didesnį kontaktą, pasikalbėti asmeniškai, perduoti daugiau informacijos. Man asmeniškai kartais būna keista, nes pasakai „treneri“, o vėliau pasimiršęs „Nedai“ (Juokiasi). Bet kaip žmogus jis nepasikeitė, o kaip treneris jis supranta, kad rolė kita ir reikia laikyti aukštesnį lygį.

– Jums 35-eri, N.Pacevičiui – 27-eri, keista į jį kreiptis „treneri“?

– Nėra keista, tai normalu, būnant jo pozicijoje. Nemėgstu tų pasakymų apie metus, nes būna, ir man sako: va, tau tiek metų. Bet ne juose esmė – darbuose. Pagal tai ir reikia vertinti.

– Kiek teko girdėti, visa „Uniclub Casino – Juventus“ komanda rodė pasitikėjimą N.Pacevičiumi ir palankiai priėmė tai, kad jis perima klubo vairą.

– Tiesos yra, kadangi viso sezono metu matėme jo įdirbį, kiek jis daro, pagarbą jis užsitarnavo savo darbu. Viskas įvyko natūraliai. Kiek žinau, tarp pasirinkimo variantų daug kitų trenerių nebuvo, tai viską priėmėme kaip natūralų procesą, kai nėra geresnio varianto.

– Ar pasiekus kelias reikalingas pergales jaučiate grįžusį pasitikėjimą?

– Faktas, pergalės duoda ne tiek pasitikėjimo, kiek padėjo mums įsižaisti ir pajusti žaidybinį ritmą. Mums to reikėjo, žaidėme didesniu tempu – kas kelias dienas. Per tai ateina didesnis supratimas.

– Ar Žydrūno Urbono pasitraukimas jus asmeniškai nustebino?

– Tai visi čia pasijuokdavo, kad kas turėtų būti, jog sporto direktorius Urbonas atleistų trenerį Urboną (Juokiasi). Buvo jau tokia sezono stadija, kad galvojau, jog tikrai niekas nesikeis, dėl to buvo netikėta.

– Kaip treneris atsisveikino su klubu?

– Daug laiko nebuvo, nes iki rungtynių su Alytaus „Dzūkija“ buvo likusios pora dienų. Jis atėjo po laisvos dienos, turėjome pokalbį, jis pasakė, jog traukiasi, o Nedas prisistatė, papasakojo savo komandos viziją. Ir tiek.

– Ar jautėte, kad į Ž.Urbono eros pabaigą jautėte mažesnį pasitikėjimą strategu?

– Mes sezono pradžioje buvome matę, kaip galime žaisti. Būdavo rungtynių, kai po dviejų kėlinių yra minus 20, bet vis tiek laimi, nes susikaupi. Kai atėjo momentas, jog pergalių neliko, pokyčių reikėjo: ar žaidime, ar deriniuose, ar kažkur. Kai taip yra, visada gyvenime reikia kažką keisti. Manau, visi pagalvojo tai. O ar gerai pakeitėme, ne man spręsti, tik kad pokyčio reikėjo – faktas.

– Ž.Urbonas liko komandos prezidentu, ar į areną jis užsuka?

– Biure jis gal ir apsilanko, bet aš jį mačiau tik kartą. Į treniruotes jis nesikiša, o į biurą aš nevaikštau (Juokiasi).

– Labai apmaudu, kad nepavyko palaužti „Ryto“, nors turėjote puikų šansą tam?

– Faktas, kad taip. Ir atmosfera Vilniuje buvo labai gera – man labiau patinka žaisti, kai jaučiasi sirgaliai, tada kaifas. Mes kontroliavome rungtynes, bet gal pagalvojome, kad laimėjome, ir taip paleidome. Aišku, apmaudu.

– Principai kovojant prieš „Rytą“ dar yra likę „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai?

– Gal tas principas atėjo daugiau iš žiniasklaidos. Kiek pažiūriu, dabar mums kiekvienos rungtynės principinės: ir su „Šiauliais-7bet“ buvo, kurias reikėjo laimėti, ir su „Žalgiriu“ bus – norėsis įkąsti, ir prieš kėdainiškius reikės laimėti. Tie principai yra per eilę metų, su Vilniumi vis žaidžiame svarbias rungtynes, bet derbių LKL pilna.

– Tai, kad sukovojote su „Rytu“, leidžia tikėtis, kad ir prieš žalgiriečius galite sukurti kažką panašaus? Juolab, „Žalgiris“ kaip tik klupo Panevėžyje.

– Manau, kad tikrai galime. Priklauso nuo mūsų sveikatos, jei būsime sveiki – kautis galime. Prieš tai dar laukia „Nevėžis-Optibet“, reikia pasiekti pergalę ten. Kad galime kautis, parodė jau kalėdinės rungtynės, kur lygiai ėjome ir pralaimėjome žalgiriečiams tik gale 71:78. Šioje sezono stadijoje mums svarbiausia paminti savo ego, principus ir suprasti, kur esame. 1–2 rungtynės statistikos nepakeis, tad tikiuosi, tai kojų nekiš.

– Ar kažkuriuo sezono metu jautėte, jog ego ima kišti kojas?

– Tai yra pasąmonėje, kad gal čia aš kažką pabandysiu, jei komandai nesiseka. Bet iš patirties žinau, jog tik kartu dirbant, laikantis plano, gali pasiekti rezultatų. Aišku, jei kažkas yra karštas, tai duok jam kamuolį ir žiūrėk, kaip meta. Kai nėra pergalių, yra sunku likti komanda, nors tai labai reikalinga. Gerai, kai gerai, ateini, sportuoji, laimi, chi chi cha cha. Bet kai blogai, prasideda raganų medžioklė: kažkas nepapasavo, kažkas meta daugiau, kažkam neleidžia. Nedas gerai sakė: pasižiūrim visi į veidrodžius, nes visi klystame, visi nepataikome, visi kartais neperduodame kamuolio.

– Turėjote periodą nuo Naujųjų metų iki kovo vidurio, kuomet sužaidėte vos porą rungtynių. Kaip sekėsi grįžti į ritmą?

– Buvo reikalų. Iš pradžių išbalansavo trauma, visą sausį žaidžiau traumuotas, vėliau išsigydžiau ir turėjau koronavirusą. Atrodo, mėnuo dingo. Stengiesi tą formą palaikyti, turėjome tarpą be rungtynių ir manau, labai neiškritau. Dabar jaučiuosi pakankamai gerai, pagavęs ritmą.