Gyvenimo kovą laimėjęs A.Polonara: apie norą dirbti su A.Trinchieri, unikalų B.Dunstoną ir pasikeitusį „Žalgirį“
interviu (5)
Kauno „Žalgiris“ išvyko į Eurolygos dvigubą savaitę Italijoje, kuomet pirmuoju varžovu taps Bolonijos „Virtus“.
Šioje komandoje – ir daliai žalgiriečių gerai pažįstamas veidas Achille Polonara.
2023 m. sausį jis praktiškai kartu su Isaiah Tayloru atvyko į Kauną iš Stambulo. Tą sezoną italas užbaigė kaip Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionas ir Eurolygos atkrintamųjų dalyvis. Vis tik Kaune jis ilgiau neužsibuvo.
A.Polonara galiausiai grįžo į gimtinę – Bolonijos ekipą. Atrodytų, žaidimas namuose turėtų tapti maksimaliai komfortišku, tačiau tuo metu italas net neįtarė, kad jam prieš akis – didžiausia gyvenimo kova. Ne krepšinio aikštelėje.
Lygiai prieš metus A.Polonara išgirdo vėžio diagnozę, kone iškart išgyveno operaciją, o vėliau – chemoterapijos kursą.
„Iki tol gyvenau taip stipriai nevertindamas mažų dalykų, o nutikus tokiai situacijai tu imi viską vertinti visiškai kitaip. Viską. Nuo mažų iki didelių dalykų. Nuo krepšinio iki gyvenimo detalių“, – sako jis.
A.Polonara visą gydymo periodą išliko pozityvus ir jau gruodžio mėnesį grįžo ant parketo. Puolėjas neslepia – jam padėjo ne vien šeimos, bet ir „Virtus“ organizacijos palaikymas bei pasiryžimas laukti tiek, kiek reikės.
Ligą įveikęs A.Polonara dabar vėl gali galvoti apie iššūkius aikštėje. O ambicijų su „Virtus“ jis turi ir nori žengti į Eurolygos atkrintamąsias. Ko praeitą sezoną nepavyko padaryti, kai įkrintamosiose teko nusileisti baskams.
Kol kas Eurolygoje „Virtus“ patyrė dvi nesėkmes, nors Italijos lygoje žengia pergalingai.
„Eurolygoje pralaimėjome porą rungtynių, dabar laukia „Žalgiris“. Žinome, kad tai bus sunki kova mums. Žaisime namie, prie savų sirgalių norime turėti daugiau energijos nei ankstesniuose mačuose“, – sakė A.Polonara.
Krepsinis.net – pokalbis su aukštaūgiu apie etapą Kaune, italų trenerius, Bryantą Dunstoną, įveiktą ligą ir šių dienų „Žalgirį“.
Polonara
– Kalbant apie pastarąjį etapą, nepaisant dviejų nesėkmių, pastarąją prieš ASVEL patyrėte per plauką (85:87). Kokių pamokų pasiėmėte iš šio mačo?
– Labai blogai pradėjome tas rungtynes. Antroje pusėje stengėmės grįžti, bet gale viską nusprendė mažos detalės. Tai parodė, kad turime išeiti su rimtesniu nusiteikimu nuo pat pirmos minutės, tai bus labai svarbu tokiose rungtynėse kaip artėjančios.
– Lyginant praeito ir šio sezono „Virtus“ komandas, kokius skirtumus paminėtumėte?
– Šį sezoną turime ilgesnę sudėtį. Šiuo metu mums trūksta didelio žmogaus, kadangi Cacokas yra traumuotas, bet yra daug žaidėjų, kurie gali stoti į jo poziciją. Turime daug patirties ir talento gynėjų grandyje. Esame sezono pradžioje, įvykdėme nemažai permainų sudėtyje, tad dabar mums reikia laiko, kad sukurtume gerą chemiją.
– Praeitą sezoną žengėte į Eurolygos įkrintamąsias, bet ten kritote prieš Vitorijos „Baskonia“. Ar jaučiate, kad šį sezoną „Virtus“ turi neužbaigtų reikalų?
– Manau, kad šį sezoną turime didelę motyvaciją. Praeitas sezonas mums buvo geras, ypač gerai startavome Eurolygoje, bet gale strigome, turėjome traumų ir nuovargio problemų. Tikiuosi, šiemet tikslą pasieksime, nors tai padaryti bus sunku.
– Prie „Virtus“ vairo antrus metus iš eilės yra Luca Banchi. Kaip galite apibūdinti šį specialistą?
– Man jis labai patinka, Luca puikus treneris. Man labiausiai patinka tai, kad jis palaiko gerą komunikaciją su žaidėjais. Daug trenerių galvoja, kad nėra būtina palaikyti gero jausmo su žaidėjais, bet man atrodo, kad treneris turi komunikuoti su žaidėjais.
– Kas daro L.Banchi gana sėkmingu treneriu? Pernai turėjote gana gerus metus „Virtus“ komandoje, taip pat gerus rezultatus rodo ir Latvijos rinktinė.
– Jis suteikia žaidėjams pasitikėjimą. Jis geras taktikas, turi daug patirties, yra dirbęs su geromis komandomis anksčiau. Į Boloniją jis įnešė daug entuziazmo ir bendravimo su žaidėjais. Turime gana patyrusių žaidėjų, kurie žino, kaip rungtyniauti, bet jis veda mus savo keliu.
Trinchieri
– Antradienį laukia rungtynės su „Žalgiriu“. Ar jos jums kels papildomų emocijų?
– Nekantrauju žaisti šias rungtynes, būsiu laimingas, matydamas buvusius komandos draugus ar trenerių štabo narius. Man liko labai geri atsiminimai iš etapo Kaune ir Lietuvoje. Tai bus ypatingos rungtynės man.
– „Žalgiris“ stipriai pakito nuo praeito sezono. Kokį įspūdį ši komanda jums palieka?
– Jie pasirašė daug naujų žaidėjų, taip pat Bryantą Dunstoną, kuris čia žaidė pernai. Jis įneš labai daug patirties, kadangi komandoje yra ir naujokų Eurolygoje. „Žalgiris“ turi gerą trenerį kaip Trinchieri, kuris atvyko praeito sezono eigoje, jis įnešė daug energijos ir entuziazmo. „Žalgiris“ daro gerą darbą ir manau, jie turės gerą sezoną.
– Kiek didelė A.Trinchieri figūra yra Italijoje?
– Jis vienas geriausių trenerių, kuriuos turime. Niekada nesu dirbęs su juo, bet norėčiau, nes žaidėjai, kurie dirbo kartu, man apie jį atsiliepė labai gerai. Jis smagus vyrukas, kartais jo spaudos konferencijas yra smagu žiūrėti.
– Ar Italijoje nuskambėjo epizodas, kuomet A.Trinchieri įsivėlė į diskusiją su lietuviu žurnalistu?
– Mačiau tą epizodą, kuomet treneris įteikė dovaną žurnalistui. Manau, tai gražus trenerio gestas atsiprašyti. Nežinau, ar daug žmonių matė tai, tačiau aš asmeniškai mačiau.
Dunstonas
– Paminėjote B.Dunstoną. Matome, koks jis vokalus yra ant „Žalgirio“ suolo. Ar toks jis buvo ir pernai Bolonijoje?
– Su juo žaidžiau trijose skirtingose komandoje: pirmąsyk – Varezėje, vėliau – Stambule, galiausiai – Bolonijoje. Jis buvo vienas geriausių komandos draugų, kokius esu turėjęs. Bryantas visada pozityvus, su gera nuotaika. Jis geras, patyręs žaidėjas, galintis įnešti patirties ir mažų detalių komandai, kurios bus reikšmingos.
– Kadangi matėte jį arti ilgą laiką, kaip manote, kas leidžia jam, pasiekus veterano amžių, likti aukštame lygyje?
– Labiausiai pašėlęs dalykas yra tas, kad jis netaiko specialios kūno priežiūros, jis atlieka tempimus po keletą sykių. Būnant 38-erių, jo kūnas yra nuostabus. Nežinau, kaip taip gali būti. Jei atvirai, pavydžiu, nes norėčiau turėti jo kūną.
– Kaip manote, kokios yra esminės „Žalgirio“ stiprybės?
– Jie turi patyrusius lietuvius kaip Butkevičius, Ulanovas, Birutis, Lekavičius, Brazdeikis – jie gerai pažįsta klubą, miestą, ko nori sirgaliai. Jie atiduoda 100 proc. savęs dėl šių marškinėlių.
– Ką pats geriausiai prisimenate iš savo etapo Kaune?
– Praleidau čia puikų laiką. Čia mačiau vienus labiausiai pašėlusių sirgalių Europoje, gerą organizaciją. Žaisti šioje arenoje buvo nuostabu. Tuos šešis mėnesius jaučiausi puikiai.
– Tą sezoną, nepaisant Keenano Evanso traumos, žengėte į Eurolygos atkrintamąsias. Kas tuo metu „Žalgirį“ darė ypatingu?
– Mes žaidėme kaip komanda. Buvome sukūrę puikią chemiją, kiekvienas iš žaidėjų turėjo puikų sezoną: Hayesas, Tayloras, Šmitas, Iggy, Ulė. Tai buvo geri metai beveik visiems. Visi atidavė 100 proc. savęs, o sirgaliai mus palaikė net išvykos mačuose. Taip galiausiai įgyvendinome savo tikslą pasiekti Eurolygos atkrintamąsias.
– Kaip reagavote, kuomet praeito sezono gale pamatėte, kad K.Evansas patyrė dar vieną sunkią traumą?
– Buvau labai nuliūdęs. Prieš metus jis jau buvo iškritęs ilgam. Žinau jį ilgą laiką, žinau, kad jis geras vaikinas, daug dirbantis, tikiuosi, jis grįš dar stipresnis nei buvo.
– Kitas tos sudėties žaidėjas Ignas Brazdeikis po metų ant „Olympiacos“ suolo grįžo į Kauną. Ar manote, kad tai gali būti sezonas, kuomet jis atsiskleis?
– Manau, kad jis nežaidė daug praeitą sezoną, bet žaisdamas anksčiau jis rodė savo vertę. Jis parodė, kad yra svarbus žaidėjas Kaunui. Jį žinote geriau už mane, jis geras žaidėjas ir vis dar jaunas – jam 25-eri. Jis dar gali stipriai patobulėti, manau, tai labai geras „Žalgirio“ pasirašymas.
– Jūs pats buvote čempioniško „Žalgirio“ dalis. Kaip reagavote, kai pernai matėte, kaip kauniečiai finale krenta prieš Vilniaus „Rytą“?
– Žinau, kad šių komandų akistata visada ypatinga. Praeitą sezoną „Rytas“ nusipelnė titulo, nes seriją laimėjo 3:1. Derbis visada yra kitoks, ypatingas abiem pusėms, mums buvo sunku nugalėti vilniečius metais anksčiau, bet galiausiai tai padarėme. Kai atvykau į Kauną, Biras, Ulė, Lekavičius, Butkevičius man visada pasakojo derbio istoriją ir norėjo, kad suprasčiau, ką reiškia žaisti ir laimėti prieš „Rytą“.
Polonara
– Praeitą sezoną grįžote į Italiją, bet galiausiai jis jums tapo itin sudėtingu dėl naujienos apie onkologinę ligą. Gal galite prisiminti šį etapą ir kaip supratote, kad su jūsų kūnu kažkas yra ne taip?
– Nejaučiau nieko, jaučiausi kaip įprasta. Ėjau dopingo testo po Supertaurės mačo, rugsėjo 25 dieną, o po poros savaičių atėjo rezultatai. Nustebau, kadangi mano kūnas jautėsi taip, kaip visada. Iki tol per 32-ejus gyvenimo metus neturėjau operacijų, o pirmoji laukė dėl vėžio. Tai gąsdino. Tai buvo sunkus etapas mano gyvenime – sunkiausias, neabejotinai. Bet likau labai pozityvus ir optimistiškas, tikėjausi grįžti dar stipresnis nei anksčiau.
Pradžioje galvojau, ar dar galėsiu žaisti krepšinį, ar ne. Mane nuramino, kad su šiuo vėžiu galėsiu grįžti ir man užteks vieno chemoterapijos kurso. Viskas man buvo nauja, turėjau daug klausimų, bet mane tai ramino.
– Kiek svarbu tuo metu jums buvo pajausti palaikymą iš visos „Virtus“ organizacijos, kuri darė viską, kad lauktų jūsų ir padėtų grįžti į krepšinį?
– Klubas visada palaikė glaudų ryšį su manimi, laukė manęs, labai tai vertinu. Visada tai vertinsiu. Tai suteikė man užtikrintumo ir padėjo grįžti lengviau.
– Kaip jautėtės, kuomet pagaliau galėjote vėl prisijungti prie komandos?
– Su komandos draugais turėjau glaudų ryšį, o jie mane pasitiko namie, vos grįžus iš ligoninės. Tai buvo nuostabus poelgis iš jų. Visada bendravome, nepaisant to, kad apie mėnesį nebuvau šalia, jaučiausi prastai, buvau silpnas. Bet visada jaučiau jų meilę.
– Kaip šis gyvenimo iššūkis pakeitė jus kaip žmogų? Vertybes, požiūrį, mąstymą. Galbūt tą patį krepšinį dabar vertinate dar labiau?
– Kiekvieną gyvenimo momentą vertinu labiau. Iki tol gyvenau taip stipriai nevertindamas mažų dalykų, o nutikus tokiai situacijai tu imi viską vertinti visiškai kitaip. Viską. Nuo mažų iki didelių dalykų. Nuo krepšinio iki gyvenimo detalių.
Norėdami komentuoti prisijunkite.