Į Š.Jasikevičių besilygiuojantis „Žalgirio“ talentas vasarą keis metimo techniką, kad įgyvendintų ambicingą tikslą

Eurolygos jaunių (iki 18 metų) finaliniame turnyre Berlyne Kauno „Žalgirio“ komandos atakoms dirigavo 16 metų 192 cm ūgio įžaidėjas, kuris už kai kuriuos savo varžovus buvo jaunesnis dvejais metais, o komandoje buvo antras jauniausias žaidėjas.

Arnas Velička jau spėjo apie save pasisakyti plačiajai krepšinio visuomenei, kai praėjusią vasarą vedė Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) rinktinę į Europos čempionato finalą Kaune, buvo išrinktas į simbolinį turnyro penketuką, o dar visai neseniai svariai prisidėjo prie Kauno „Žalgirio“ dublerių žygio į Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalą.

Pastarąsias tris dienas A.Velička su „Žalgirio“ komanda mėgino prasibrauti į Eurolygos jaunių turnyro finalą. Jiems nepavyko to padaryti, tačiau pats atakų organizatorius gali būti patenkintas savo pasirodymu: 16,7 taško, 6,0 atkovoto kamuolio, 5,0 rezultatyvaus perdavimo – tokie vidurkiai išskyrė A.Veličką ne tik „Žalgirio“ komandoje, tačiau ir visame turnyre.

Bendraudamas su portalu Krepsinis.net „Žalgirio“ jaunasis talentas kalbėjo apie savo artimiausios ateities planus, pagrindinius savo žaidimo trūkumus ir susižavėjimą Šarūno Jasikevičiaus žaidimo stiliumi.

„Jau pirmajame kėlinyje galėjome įgyti solidų pranašumą. Tiesiog padarėme kvailų klaidų, palikome laisvus metikus. Neteisingai surotavome ir gavome laisvus metimus. Nors patys neblogai užpuolėme, dėl savo klaidų netekome galimybės atitrūkti gal dešimčia taškų. Būtų labai ramu.

Po didžiosios pertraukos išėjome ir kažkaip sustojome. Jie mums pridarė labai daug problemų greitomis atakomis. Po to jau buvo pernelyg sudėtinga juos pasivyti“, – po pralaimėjimo Barselonos „Barcelona Lassa“, kuris užkirto kelią į finalą, kalbėjo A.Velička.

– Bendrai šiame turnyre tikriausiai labai trūko Isaiah Hartensteino? Jo galimybių tiek puolime, tiek gynyboje.

– Žinoma, jis būtų labai padėjęs. Tačiau žaidėme su tuo, ką turėjome.

– Ar buvo kažkas, ko išmokai šiame turnyre? Galbūt varžovai išryškino kažkokią silpnybę tavo žaidime?

– Pirmosios rungtynės man buvo tokios sunkesnės, o po to viskas klostėsi lyg ir neblogai. Žinoma, įgavau patirties. Tai buvo geras turnyras. Gaila, kad tik paleidome pergalę vakar. Būtume turėję didesnių šansų išeiti į finalą.

– Turbūt patirtis rungtyniaujant Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) praėjusiame sezone padėjo gerokai tvirčiau jaustis šiame turnyre, nepaisant to, kad buvai jaunesnis už savo varžovus?

– Yra skirtumas. Ten tikrai visi fiziškai stipresni. Galbūt tik Paryžiaus INSEP krepšininkai pasižymėjo jėga. Šiaip žaidimas NKL mane užgrūdino ir čia nebuvo taip sunku.

Velička

– Kokie dabar tavo artimiausi planai?

– Pažiūrime finalą, grįžtu namo, dvi dienas pailsiu ir vykstu į rinktinės stovyklą, kur ruošimės septyniolikmečių pasaulio čempionatui.

– Turėsi šią vasarą laiko padirbėti individualiai, patobulinti savo žaidimą?

– Turėsiu, nes pasaulio čempionatas baigiasi liepos 4 dieną ir tada pradėsiu dirbti individualiai.

– Ką galvoji tobulinti?

– Metimą, metimo techniką, kad atsirastų stabilumas. Žinoma, kamuolio valdymo įgūdžius. Galiausiai, dirbsiu fiziškai, kad gerai pasiruoščiau kitam sezonui.

– Kalbant apie metimo techniką, vyrauja dvi nuomonės: vieni sako, kad metimo technika neturi įtakos pataikymui. Viską lemia tik darbas ir to metimo šlifavimas. Kiti sako, kad pataikymas labai priklauso nuo metimo technikos. Kurią stovyklą palaikai tu?

– Be abejo, kad reikia. Pirmiausia, reikia pastatyti techniką. Tą metimą atkalti, kaip sakoma, ir tokia pačia metimo technika visada mesti. Jis turi būti tvarkingas. Svarbiausia, kad būtų stabilumas.

– Tam, kad ištobulintum taisyklingą metimo techniką, tikriausiai reikia trenerio pagalbos? Juk „Youtube“ vaizdelių pagalba to nepadarysi.

– Manau, kad vienam sunku tai padaryti. Pakeisti metimo techniką yra sudėtingas dalykas. Reikia, kad kažkas stebėtų iš šalies ir padėtų.

Velička

– Kokios ambicijos kitam sezonui? Tikriausiai tikiesi užimti pagrindinio „Žalgirio-2“ įžaidėjo poziciją?

– Žinoma, mąstau apie tai. Valinskas sakė, kad išeina. Yra dar Kristupas Žemaitis. Reikės konkuruoti su juo. Turiu visus šansus.

– Praėjusiame sezone teko dirbti su pagrindine „Žalgirio“ komanda?

– Dirbau tik su Olivier Hanlanu, Brocku Motumu ir Martynu Pociumi prieš sezoną, kol kiti krepšininkai žaidė rinktinėse.

– Teko gal bendrauti su Šarūnu Jasikevičiumi, išgirsti iš jo kažkokių patarimų?

– Kai atvykau, jis mane pasveikino prisijungus prie „Žalgirio“. Po to nuolat patardavo treniruotėse, kada mesti, kada ir kaip atiduoti perdavimą. Dvi savaites treniruotis su juo buvo labai smagu.

– Pačiam Šarūnas Jasikevičius tikriausiai yra sektinas pavyzdys? Ar turi kitą savo favoritą?

– Jis visada buvo mano favoritas. Aš lygiuojuosi į jį, nes jis nuostabiai skaitė žaidimą, kas įžaidėjui yra būtina.

– Galima pastebėti, kad kaip ir Šarūnas Jasikevičius, esi labiau tokio pozicinio krepšinio šalininkas. Mėgsti priimti apgalvotus sprendimus, užuot veliantis į avantiūras.

– Taip. Man labai patinka žaisti „du prieš du“. Mėgstu sustatyti komandą poziciniame žaidime. Negali tiesiog bėgti ir mesti. Maloniau kažkaip žaisti poziciniame žaidime, išrikiuoti komandą.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.