Ilgą laiką brolį savo šešėliu temdęs G.Kalaitzakis: apie tapimą nereikalingu „Panathinaikos“ ir naują kelią į elitinį lygį
interviu (8)
Lietuvos krepšinyje matę esame įvairių brolių, dvynių – taip pat. Tarp tokių buvo ir broliai Kalaitzakiai.
2019 metais Georgios ir Panagiotis atvyko tobulėti į Kėdainius. Tuo metu Graikijos talentams buvo 20 metų, tad „Nevėžyje-Optibet“ jie dėjo vienus pirmųjų žingsnių profesionalo karjerose.
Nors aukštaūgiai ir yra dvyniai, Georgios nuo ankstyvo laiko buvo matomas kaip didesnis talentas perspektyvoje. Jau tada jis priklausė Atėnų „Panathinaikos“ komandai ir buvo paskolintas, tuo tarpu Panagiotis visada įvardindavo brolį kaip pavyzdį, kuriuo nori sekti.
Brolių karjeros galiausiai išsiskyrė 2020-aisiais. Georgios sugrįžo į Atėnus, vėliau pasuko į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA), kur žaidė 2021–2022 m. Ten jis gynė Oklahomos „Thunder“ ir Milvokio „Bucks“ garbę, nemažai laiko praleisdamas Plėtojimosi lygoje. Panagiotis iš Kėdainių pasuko į Panevėžį, kur sužaidė savo karjerai itin reikšmingą sezoną.
Galiausiai broliai vėl susitiko Atėnuose: Georgios karjera NBA neužtruko, o Europos taurėje žibėjęs Panagiotis gavo kontraktą iš „Panathinaikos“. Metus laiko broliai žaidė kartu, nors svaraus vaidmens Graikijoje ir neturėjo, kol praeitą rugsėjį jų keliai vėl neišsiskyrė.
Sutartį su „Panathinaikos“ Georgios turėjo dar metams, tačiau rugsėjį Atėnų ekipa su juo atsisveikino. Panagiotis liko toliau ginti PAO garbės.
Naujo darbo graikas ieškojo netrumpai – iki gruodžio pradžios, kol pasirašė kontraktą su Tubingeno „Tigers“ ekipa Vokietijoje.
„Klubai jau buvo susikomplektavę, darbo vietą buvo rasti sunku. Norėjosi dairytis į Ispanijos rinką, nes man patinka ši lyga, tačiau vietų nebuvo. Galiausiai sulaukiau kvietimo iš Vokietijos ir supratau, kad man reikia žaisti, gerinti žaidimą, įgauti ritmą, o ne laukti“, – Krepsinis.net pripažino G.Kalaitzakis.
Vokietijos lygoje jis spėjo sužaisti 4 rungtynes, kuriose per 23 minutes pelno 11,3 taško, atkovoja 5,3 kamuolio, atlieka po 2 perdavimus ir renka 12,3 naudingumo balo.
„Tai buvo smagu mums, mūsų šeimai, nedažnai dvynius turėsi vienoje komandoje, tačiau yra ir kita pusė. Mes galėjome jaustis lyg vienas ir tas pats žaidėjas, žaidėme tai vienas, tai kitas po kelias minutes, keitėme vienas kitą, kažkiek daugiau progų turėjome Graikijos lygoje. Kaip bebūtų, tai buvo smagus laikas, esu laimingas už savo brolį ir didžiuojuosi juo“, – apie taip pasisukusią karjerą kalbėjo G.Kalaitzakis.
Pokalbis su juo – apie svajonių patirtį NBA, metus Eurolygoje, iššūkius ir naują karjeros kelią elitinio lygio link – Krepsinis.net.
– Vokietija – nauja karjeros kryptis jums. Kaip kol kas viskas atrodo jūsų akimis?
– Taip, viskas nauja, prieš atvykdamas nežinojau daug apie vietą ir miestą, kuriame žaisiu, tačiau po truputį pažindinuosi su šia kultūra. Viskas čia man patinka, mėgaujuosi tuo, kas mane supa.
– Sutartį su „Tigers“ ekipa pasirašėte tik gruodžio mėnesį, tad darbo paieškos užtruko. Kaip manote, kodėl? Kaip bebūtų, jūsų CV buvo tiek Eurolygos, tiek NBA klubų vardai.
– Manau, esminis faktorius buvo tas, kad su „Panathinaikos“ išsiskyrėme tik rugsėjo viduryje. Klubai jau buvo susikomplektavę, darbo vietą buvo rasti sunku. Norėjosi dairytis į Ispanijos rinką, nes man patinka ši lyga, tačiau vietų nebuvo. Galiausiai sulaukiau kvietimo iš Vokietijos ir supratau, kad man reikia žaisti, gerinti žaidimą, įgauti ritmą, o ne laukti. Svarbiausia man buvo rasti vietą, kur galėčiau rasti minučių ir vėl mėgautis krepšiniu.
– Nors sužaidėte dar tik ketverias rungtynes, iškart gavote vietą starto penkete ir ant parketo praleidžiate po 23 minutes. Koks jausmas vėl turėti svarų vaidmenį komandoje, ko nebuvo jau senokai?
– Labai smagu, labai mėgaujuosi tuo. Turime jauną komandą, kuri nėra labai patyrusi, tačiau visi esame darnūs, visi mokomės ir turime gerą ryšį. Kaip ir sakiau, vėl mėgaujuosi krepšiniu. Dar sužaidžiau nedaug rungtynių, nesu pasiekęs optimalios formos, bet manau, kad žingsnis po žingsnio eisiu į priekį. Mums dar liko daug kelio šiame sezone, 4–5 mėnesiai, tikiuosi, per juos kuo labiau padėsiu savo ekipai.
– Ar likote nustebęs tuo, kad „Panathinaikos“ laukė net iki rugsėjo mėnesio, apsisprendžiant, jog esate jiems nereikalingas?
– Taip jau viskas nutiko, nenoriu per daug kalbėti apie šią situaciją, ji liko praeityje. Buvau kažkiek sutrikęs, bet nenoriu dairytis atgal.
Kalaitzakis
– Ar vasaros metu išvis kalbėjotės su Erginu Atamanu, kad aptartumėte jūsų ateitį ir perspektyvas Atėnuose?
– Nelabai. Praeitas sezonas mums visiems nebuvo lengvas, keitėme trenerį. Prie Radonjičiaus gaudavau daugiau progų, net kartais būdavau starto penkete, bet vėliau situacija pakito. Negaliu kontroliuoti tų dalykų, kurie ne mano rankose.
– „Panathinaikos“ ekipai priklausėte ne vienerius metus, bet tik pernai apskritai gavote kažkokį vaidmenį joje. Kokių pamokų pasisėmėte iš šių metų?
– Supratau, kad Eurolyga yra labai sunki lyga, ko gero kiečiausia lyga pasaulyje. Fiziškumas čia aukščiausio lygio, turi būti labai užsigrūdinęs psichologiškai, jog čia žaistumei. Išmokau, kad visada turi būti pasiruošęs laukti savo šanso. Myliu Europos krepšinį, myliu Eurolygą ir šio turnyro konkurencingumą. Dabar nesu čia, bet mano tikslas yra vėl čia grįžti. Tam ir dirbu, stengiuosi likti sveikas, pamatysime, kaip viskas susiklostys.
– Nemažai europiečių po NBA patirties sako, kad Eurolyga juos žavi labiau ir yra įdomesnė lyga. Ar jums Europos krepšinis taip pat žengia aukščiau NBA?
– Mano svajonė buvo pasiekti NBA, ją turėjau nuo pat pradžių. Esu laimingas, kad ten pabuvojau, nors ir ribotą laiką. Vis tiek pasiekiau savo svajonę ir turėjau vieną geriausių etapų savo gyvenime. Niekada nežinai, kaip bus toliau. Tai – patirtis visam gyvenimui. Man kiekviena diena ten buvo tarsi svajonės išsipildymas. Žinojau, kad ten bus daug žaidėjų, talentingesnių už mane, bet esu kovingas, noriu konkuruoti su visais, kasdien visos treniruotės man buvo įspūdinga patirtis. Kelionės po JAV, žaidimas prieš talentus – tai buvo svajonės išsipildymas. Būdamas NBA tapau stipresnis psichologiškai.
– Matome NBA buvusias Eurolygos žvaigždes kaip Vasilije Micičių ar Aleksandrą Vezenkovą. Pirmasis jų žaidžia jūsų buvusioje komandoje Oklahomos „Thunder“. Ar jus stebina, kad Eurolygos MVP turi tokį epizodinį vaidmenį NBA, ar panašios situacijos tikėjotės?
– Tai NBA, niekada nežinosi, kada žaisi 35 minutes, o kada būsi už rotacijos ribų. Visada turi būti pasirengęs. Tikiu, kad jam nėra lengva situacija, kai dar neseniai jis buvo Eurolygos MVP. NBA patirtis yra ta, kurios kitur neįgausi, daug kas priklauso nuo požiūrio, kartais žaidėjai yra laimingi jau čia būdami. Tikiuosi, tuo džiaugiasi ir Vasilije. Jis yra kovotojas, vienas geriausių žaidėjų Europoje, visi žino, jog jis gali žaisti NBA. Tiesiog, mano nuomone, Oklahomos komanda turi nemažai jaunų žaidėjų ir nori labiau remtis jais.
Kalaitzakis
– Jūs į NBA vykote jaunas, Vasilije – sukaupęs gerokai daugiau patirties. Manote, kad Eurolygos žvaigždėms bet kokiu atveju verta save bandyti NBA, jei tik šansas pasitaiko?
– Be abejo, verta! Niekada nežinai, gal tau pasiseks ir ten įsitvirtinsi, jei rasi sau tinkamą komandą. Turint tokį šansą, reikia juo naudotis.
– Pats perėjote jaunimui būdingą NBA karuselė: keitėte ir organizacijas, ir blaškėtės į Plėtojimosi lygą. Kaip tvarkėtės su šiais iššūkiais?
– Žinoma, tai nėra lengva, ypač psichologiškai. Tik kai turi tikslą, svajonę, bandai jos siekti. Visada tikėjau savimi, tikėjau ir stengiausi neprisileisti pašalinių minčių. Geriausiai žaidžiu tada, kai mažiausiai galvoju apie viską aplink. Nebuvo lengva, bet sužaidžiau solidžių rungtynių ten ir esu laimingas.
– Nepaisant to, kad deklaruojate meilę Europos krepšiniui, ar dalykų, kurių pasiilgstate iš NBA?
– Visko po truputį. Ypač kasdienių susitikimų su žaidėjais, kuriuos matei augdamas. Ilgiuosi akistatų su žvaigždėmis – geriausiai žaidėjais. Tai tiesiog yra kitas pasaulis.
– Praeitą sezoną Atėnuose praleidote su broliu Panagiočiu – ir vėl kartu po etapo Kėdainiuose. Kokią reikšmę jums turėjo buvimas kartu ir kokius iššūkius tai nešė šalia?
– Tai buvo ypatinga, nes iki šiol nebuvome žaidę kartu pačiame aukščiausiame lygyje. Tai buvo smagu mums, mūsų šeimai, nedažnai dvynius turėsi vienoje komandoje, tačiau yra ir kita pusė. Mes galėjome jaustis lyg vienas ir tas pats žaidėjas, žaidėme tai vienas, tai kitas po kelias minutes, keitėme vienas kitą, kažkiek daugiau progų turėjome Graikijos lygoje. Kaip bebūtų, tai buvo smagus laikas, esu laimingas už savo brolį ir didžiuojuosi juo.
– Prieš keletą metų, lyginant jus abu, būtent jūs buvote laikomas didesniu talentu ir tai iliustruoja ta pati patirtis NBA. Dabar situacija tokia, kad jūs žaidžiate Vokietijoje, Panagiotis – Eurolygos klube. Kaip jūs priėmėte šią situaciją ir ar suvokiate tai kaip tam tikrą motyvaciją grįžti į buvusį lygį?
– Mes buvome skirtingose situacijose: brolis liko Europoje, kuomet aš vykau į NBA. Reikia pripažinti, kad daug kas nežiūri Plėtojimosi lygos. Viskas priklauso nuo trenerių vizijos. Praeitais metais, manau, mano sezonas buvo kažkiek geresnis nei Panagiočio, nors labai jį myliu ir noriu, kad jam sektųsi (Šypsosi). Tiesiog viskas dabar yra taip, kad jis yra PAO, aš – ne.
Kalaitzakis
– Kaip manote, ar žaidimas Europos taurėje, Panevėžio klube, galėjo kažkiek padėti jūsų broliui tranzicijoje į Eurolygos krepšinį?
– Kad tai buvo svarbi karjeros stotelė jam, tikrai taip. Jis tuo metu savo karjerą projektavo labiau Europoje, aš vykau į JAV ir turbūt buvau mažiau matomas. Abu esame jauni, mums po 25-erius metus, dar daug kas prieš akis, aš asmeniškai dirbu ir jei dar turėsiu šansą žaisti Eurolygoje, būsiu laimingas. Panagiočiui šiuo metu irgi nėra lengva rasti vietą „Panathinaikos“. Kai turi komandą su daug žvaigždžių, daugiamilijoninę sudėtį, tai sunku.
– Ne kartą paminėjote, kaip esate nusiteikęs dirbti šį sezoną. Ką patobulinti norite labiausiai?
– Viską. Tikrai galiu rodyti geresnį žaidimą, noriu tai parodyti, kad graikai manęs nepamirštų (Šypsosi).
– Atėnų komandos sistemoje ilgai buvote pats. Kaip manote, kiek toli Eurolygoje gali nužygiuoti „Panathinaikos“?
– Net nežinau. Turime labai konkurencingą lygą, kur visi gali nugalėti visus. Nesinori spėlioti, pamatysime.
– Ar dar užmetate akį į lietuvišką krepšinį?
– Tikrai taip, pažiūriu epizodus, seku buvusius komandos draugus, pažiūriu ir „Žalgirį“, man patinka jų žaidimas ir kaip dirba šį organizacija. Gal šis sezonas ir nėra geriausias, bet iš nieko niekada negirdėjau blogų žodžių apie šią organizaciją.
Norėdami komentuoti prisijunkite.