Įspūdingo epizodo prieš J.Taylorą nepamirštantis „Juventus“ jaunuolis: tikiuosi, kitąmet sužaisiu lūžio sezoną
interviu (3)
Ernestas Sederevičius dar prieš kelis metus netikėjo savo šansais apskritai žaisti Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“). Vis tik savo vietą Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ klube jis po truputį atrado ir buvo rungtynių, kuomet žaidė solidžiai bei savo epizodais skriaudė varžovų komandas.
Šį sezoną per 12 minučių iš Kazlų Rūdos kilęs puolėjas pelnė po 3,9 taško, atkovojo 1,2 kamuolio, rinko 3,2 naudingumo balo. Ketvirtfinalio serijoje su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“ jis žaidė vidutiniškai po 22 minutes bei metė po 10 taškų.
23 metų 195 cm ūgio E.Sederevičius tikisi likti Utenoje ir tęsti savo progresą.
„Kaip tik serijoje prieš panevėžiečius šnekėjau su jų asistentu Simu Juraičiu. Jis po rungtynių man pasakė: tu vis apmėtai mus tritaškiais. Abejose rungtynėse pataikiau po du. Buvo smagu girdėti, kaip jis nuo suoliuko reikė, kad besiginantys žaidėjai būtų šalia manęs, kad neturėčiau šansų galvoti apie metimus“, – pasidžiaugė E.Sederevičius.
Netrukus jis gali išpildyti savo svajonę 5 prieš 5 krepšinyje apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą – tiesa, studentų gretose.
„Vasara prasidėjo ramiai, kol kas ilsiuosi nuo krepšinio, bandau nuo jo atsiriboti, nes žinau, kad vasara ilga, bus dar daug laiko jam. Nuotaikos po sezono dar sunku pasakyti kokios. Atrodo, buvo daug šansų kabintis į pusfinalį, tad sunku suvokti, kad jau viskas baigėsi, atėjo poilsio metas“, – sakė E.Sederevičius, po mėnesio pradėsiantis ruoštis universiadai.
– Ar jau jautėsi fizinio poilsio stoka, o gal sezonas nenuvargino taip stipriai?
– Pagal mūsų fizinį krūvį to poilsio dar ne tiek trūko, gal labiau norėjosi pailsėti psichologiškai. 9 mėnesiai, darai vis tą patį – sportuoji ir mėtai į krepšį.
– Kokie buvo jūsų būdai prasiblaškyti sezono metu?
– Labiausiai bandydavau paįvairinti dieną pasivaikščiojimais po Uteną, kelionėmis į Vilnių. Ypatingo nieko nebuvo, nes ir laiko nebuvo daug. Per dieną – 1–2 treniruotės, tad laiko kažkam nuveikti nebelieka.
– Sakote, kad vasarą netrūks krepšinio. Ar jau turite nusimatęs planą?
– Kol kas planas iki birželio pradžios pailsėti, vėliau sportuoti individualiai, o po to, jei viskas eisis gerai, liepos pradžioje vyksiu į studentų rinktinės stovyklą, kur turėsiu šansą atstovauti Lietuvai universitetų žaidynėse.
– Tai jūsų pirmas šansas apsivilti Lietuvos vardu pažymėtą aprangą?
– Taip, esu žaidęs tik 3x3 nacionalinėje komandoje iki 23 metų, bet kitur – ne. Jei pavyks patekti į rinktinę, bus labai smagu. Apskritai, tai man bus pirma stovykla 5 prieš 5 krepšinyje.
– Jums šis sezonas buvo gana neblogas, dabar dar sulaukėte šanso ir studentų rinktinėje. Ar tokie dalykai motyvuoja?
– Man dėl motyvacijos niekada nebuvo problemų (Juokiasi). Esu iš mažo kaimo kilęs vaikinas, iš šono buvo daug kalbų, ko nepasieksiu ir nepadarysiu. Motyvaciją visada jaučiau, žinojau, link ko einu. Per sunkų darbą esu, kur esu – žaidžiu LKL.
– Kuo šie metai Utenoje jums buvo kitokie nei praeiti?
– Šiemet gavau daugiau minučių, galėjau pasirodyti daugiau. Pernai pagal planą turėjau žaisti Šakių klube, bet kilo problemų dėl licencijų, tad likau Utenoje. Tikiuosi, kad tiek kitoms komandoms, tiek žiūrovams parodžiau, kad galiu žaisti.
– Ar pats tikėjotės, kad bus rungtynių, kur turėsite svarų vaidmenį, o jūsų metimai bus reikšmingi „Uniclub Casino – Juventus“ klubui?
– Jaučiau pasitikėjimą iš Donaldo Kairio. Jis visiems sakydavo: jei esate laisvi – meskite. Galvoju, kad svarbūs metimai yra dėka komandos, nes pats sau progų nesusikurdavau, jas man suteikdavo ekipos draugai.
– Sakoma, kad D.Kairys – labiau žaidėjų treneris, ar turėti šalia savęs tokio tipo strategą jaunam žmogui yra į naudą?
– Yra tiesos, nes tikrai svarbu, kuomet treneris palaiko tavo sprendimus, suteikia galimybę ir klysti, mokytis iš klaidų. Tiesa, reikalingi ir patarimai, kaip ką daryti geriau. Kiekvienam jaunam žmogui reikia žaidybinio laiko, aš pats pajaučiau, jog yra kitaip, kai žaidi rungtynes. Manau, kad būtent šis aspektas yra pats svarbiausios – minutės ir patirtis. Taip gali tobulėti ir pamatyti savo lygį.
– Kas iš komandos draugų buvo didžiausi jūsų mokytojai?
– Manau, kad nieko naujo nepasakysiu – Matulis, Gecevičius ir Skučas, kurie turi daugiausiai patirties. Martynas visada parodydavo klaidas, Gintas taip pat patikslindavo dalykus situacijose, kur galima kažką daryti geriau, o Žygis parodydavo, kaip žaisti „ketvirtoje pozicijoje“, paduoti kamuolį, įmesti. Visi trys man davė naudos savaip.
– Kurios šio sezono „Uniclub Casino – Juventus“ rungtynės jums įsimins labiausiai?
– Kol kas sunku prisiminti kažką kito, labiau įstrigusi paskutinė serija prieš Panevėžio ekipą. Pirmose rungtynėse nebuvau išleistas į aikštelę, bet kitose sužaidžiau gana gerai (pelnyta atitinkamai 11 ir 9 taškai – Krepsinis.net.).
– Žiūrint į sezono kontekstą, prieš „7bet-Lietkabelį“ žaidėte dideles minutes – kartą 18, kitąsyk – 26 min. Malonu būti svarbiu atsakingu sezono etapu?
– Aišku, smagu, manau, kad parodžiau, jog galiu būti naudingas komandai. Tai svarbiausia. Sezono metu jaučiau, kad mano pasitikėjimas augo. Kuo daugiau patirties įgauni, kuo daugiau minučių – tuo labiau didėja ir pasitikėjimas savimi. Buvo rungtynių, kur sužaisdavau bailiai, bet vėliau tai pasikeitė.
– Ar jautėte, kad sezono eigoje ir kai kurie varžovai jums jau jaučia daugiau pagarbos?
– Kaip tik serijoje prieš panevėžiečius šnekėjau su jų asistentu Simu Juraičiu. Jis po rungtynių man pasakė: tu vis apmėtai mus tritaškiais. Abejose rungtynėse pataikiau po du. Buvo smagu girdėti, kaip jis nuo suoliuko reikė, kad besiginantys žaidėjai būtų šalia manęs, kad neturėčiau šansų galvoti apie metimus.
– Nuo LKL pusfinalio jus skyrė pora taškų. Ar dėl to labai apmaudu?
– Gaila, tai buvo geras šansas pasiimti bronzos medalį, nežinia, kad kita proga bus. Dabar pralaimėjome pora taškų ir kyla tokios mintys, gal pralaimėjus 20-ia būtų kitaip. Atrodo, taip arti buvome.
– Kokių savo rezervų „Uniclub Casino – Juventus“ neišnaudojo?
– Manau, kad gynybos, nes puolimo talento turėjome daug ir negalėjome skųstis, įmesdami po 90 taškų.
– Ar jūs pats turite kontraktą kitiems metams?
– Turiu „pliusą“, kuris įsigalioti turėtų po poros savaičių, jei klubas nepraneš apie nutraukimą.
– Ar pats norite likti Utenoje ir tikite, kad kitąmet galite išgyventi lūžio sezoną?
– Aišku, noriu ir tikiuosi to. Jei liksiu, man tai bus treti metai „Uniclub Casino – Juventus“, kasmet norisi rolę auginti. Jei pavyktų, jausiu daugiau pasitikėjimo, gausiu daugiau minučių, tikiuosi, kad pavyks atsiskleisti ir sužaisti lūžio sezoną.
– Šį sezoną sukūrėte porą gražių epizodų ir įsiamžinote LKL rinkiniuose. Vienas tų epizodų buvo dėjimas su pražanga prieš Jeffery Taylorą. Kaip jūs reaguojate į šiuos momentus ir kuriuos atsimenate geriausiai?
– Vienas buvo dėjimas su pražanga prieš „7bet-Lietkabelį“, kitas – prieš „Wolves“. Dar pamenu ir patį pirmą – prieš „Labas GAS“. Žinoma, tai užveda. Visą karjerą buvau laikomas atletišku žmogumi, kuris šoks, lips per galvas. Šiais metais po truputį galėjau parodyti, kodėl žmones mane vadina atletišku. Tiesa, daug darbo į tai tyčia nededu, tai – genai. Dėl šuolio esu dirbęs vaikystėje 1,5–2 mėnesius, kad išmokčiau įdėti, tai buvo viskas.
– Jei prieš porą metų jums būtų kas pasakęs, kad dėsite į krepšį su J.Tayloro pražanga, kaip būtumėte reagavęs?
– Tikrai nebūčiau patikėjęs. Prieš 4 metus man apskritai buvo sunku įsivaizduoti, kad žaisiu LKL, nes tuo metu buvau RKL.
– Ar yra žaidėjų, prieš kuriuos įspūdingas epizodas (blokas, perimtas kamuolys, dėjimas ar kt.) būtų jums itin malonus?
– Eurolyga yra stipriausia Europos lyga, tad didžiausi autoritetai man yra „Žalgiryje“. Sakyčiau, kad prieš juos džiaugsmo būtų daugiau, bet šiaip stengiuosi nerūšiuoti varžovų. Man tokie epizodai prieš visus vienodai malonūs.
– Jei liksite Utenoje, kaip manote, kokius tikslus galėtumėte keltis sau?
– Norėčiau iškovoti medalį, nesvarbu, kokios prabos. Miestui ir man pačiam tai būtų ypač svarbu, nes per karjerą turiu tik vieną bronzą – iškovotą su „Šilute“.
Norėdami komentuoti prisijunkite.