„Istorinis įvykis“: kraupiausia trauma NBA istorijoje – herojiškas Sh.Livingstono atkirtis likimui

Kaip ir kiekvieną antradienį, taip ir šiandien portalas Krepsinis.net pristato rubriką „Istorinis įvykis“. Šį kartą joje momentas, kuris paliko ryškią žymę Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA). Jis nemalonus, tačiau vertas prisiminti.

2004 metų Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje ketvirtuoju šaukimu pašauktas aukštas, ilgų rankų atakų organizatorius daugeliui priminė legendinį Magicą Johnsoną.

Ir nors Shaunas Livingstonas prastai atakavo krepšį iš tolimesnių distancijų, jo kūrybiškumas, aikštelės matymas, gebėjimas priimti protingus sprendimus, kamuolio valdymo bei perdavimo įgūdžiai žavėjo daugelį.

Debiutiniame sezone pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje 201 cm ūgio įžaidėjas pasižymėjo 7,4 taško ir 5 rezultatyvių perdavimų vidurkiais. Antrasis sezonas Los Andželo „Clippers“ klube atletui ir toliau išliko sudėtingu. Krepšininkas nedemonstravo tokio žaidimo, kokio iš jo buvo tikimasi, tačiau atleto potencialas prognozavo jam sėkmingą karjerą.

Pagaliau atsiskleidęs 2006–2007 m. sezone, kuomet rinkdavo 9,3 taško, atkovodavo 3,4 kamuolio ir atlikdavo 5,1 rezultatyvaus perdavimo, Sh.Livingstonas lemtingąjį vasario 26-osios vakarą atsimins visą gyvenimą. Tas rungtynes, o jei tiksliau, nepaprastai kraupų momentą atsimins daugelis Los Andželo „Staples Center“ arenoje susitikimą prieš Šarlotės „Bobcats“ stebėjusių sirgalių.

Vos prasidėjus rungtynėms, pirmajame kėlinyje, Sh.Livingstonas perėmė kamuolį, pasileido į greitą ataką, atliko metimą iš po krepšio, tačiau jį prametęs, tragiškai nesėkmingai nusileido ant parketo. Kreivai pastatęs kairiąją koją Sh.Livingstonas krito ant parketo skausmo perkreiptu veidu ir aidėdamas kurtinančiais riksmais.

Nors susitikimo arbitrai tuo momentu nesustabdė rungtynių, prie krepšininko pribėgęs komandos gydytojas greitai suprato, kas atsitiko. Jis mėgino atstatyti išnirusį Sh.Livingstono kelį, o arenoje stojo tyla. Galiausiai, tragiškos rungtynės krepšininkui buvo baigtos ant neštuvų. Ovacijomis palydėto atleto horizonte – neeilinis iššūkis.

Ligoninėje Sh.Livingstonui viena seselių užsiminė apie galimą amputaciją. Atletui lūžo kelio girnelė, trūko priekiniai ir užpakaliniai kryžminiais raiščiai, plyšo meniskas. Jam buvo pasakyta labai aiškiai: jo karjerai – galas.

„Prisimenu save ligoninėje valgantį sumuštinį, galvojusį, kad nerungtyniausiu 6–8 mėnesius. Tuomet staiga įėjo seselė ir pareiškė, kad gali tekti amputuoti koją, lyg tai būtų menkniekis“, – vėliau prisiminė Sh.Livingstonas.

Tačiau laimei, amputacijos Sh.Livingstonui neprireikė. Jam buvo numatytas 8–12 mėnesių reabilitacinis laikotarpis, kuris buvo išties sunkus. Krepšininkas galėdavo miegoti tik ant vieno šono, būdavo naktų, kuomet jis iš skausmo negalėdavo užmigti. Kentėjęs ir tikėjęs atletas pamažu iš naujo pradėjo mokytis stovėti, vaikščioti, lankstyti kelį.

Po daugiau nei metų, 2008 m. birželio 16 dieną, gydytojai leido Sh.Livingstonui žaisti krepšinį. Net penkerius metus atletas mėgino įtikinti NBA klubų trenerius galįs įnešti svarios naudos į komandos žaidimą. Jis pakeitė net šešias komandas, kuriose nesugebėjo įsitvirtinti, kol galiausiai, 2013 m. liepos mėnesį pasirašė sutartį su Bruklino „Nets“.

Šioje komandoje Sh.Livingstonas išgyveno pakilimą. Įgavęs trenerių pasitikėjimą, įrodęs, koks naudingas jis gali būti gynyboje, atletas tapo daugiausiai minučių aikštelėje praleidžiančiu „Nets“ žaidėju. 2013–2014 m. sezone Sh.Livingstonas pagerino karjeros sužaistų rungtynių startiniame penkete rekordą (iš 76 susitikimų rungtynes pradėjo 54 kartus), vidutiniškai rinko 8,3 taško, atliko 3,2 rezultatyvaus perdavimo ir perėmė 1,2 kamuolio.

2014 m. liepos 11 d. Sh.Livingstonas sudarė trejų metų 16 milijonų JAV dolerių vertės kontraktą su Oklendo „Golden State Warriors“ ekipa ir tapo Stephenuo Curry dubleriu. Dabar jis – pakeliui į savo svajonę. Sh.Livingstonas ne tik herojiškai atsistojo ant kojų, tačiau taip pat jau šį birželį gali iškovoti pirmąjį karjeros čempionų žiedą.

Shaunas džiaugiasi išgyvenęs sunkiausią gyvenimo išbandymą ir kraupiąją savo traumą nori pamiršti:

„Niekada nežiūrėjau savo traumos vaizdo įrašo. Ir neketinu to daryti. Tiesiog negaliu žiūrėti bet kokių traumų vaizdo įrašų. Niekada nemačiau Kevino Ware‘o traumos, neįsivaizduoju, kaip susižeidė Derrickas Rose‘as. Paulas George‘as? Taip pat ne.“