Italijoje žibantis aukštaūgis turi svajonę – sugrįžęs į „Žalgirį“ kautis Eurolygoje
(14)
25-erių Paulius Sorokas Italiją drąsiai vadina savo antraisiais namais – 2014 metais pradėjęs legionieriaus kelią puolėjas šioje šalyje rungtyniauja iki šiol.
Trečioje Italijos lygoje debiutavęs dvimetrinis puolėjas jau trečią sezoną rungtyniauja antrajame pagal pajėgumą divizione ir ten yra ryški bei pastebima figūra. Sausį P.Sorokas net tapo Vakarų diviziono geriausiu mėnesio žaidėju, rinkęs po 33 naudingumo balus per mačą.
Toks galingas P.Soroko žaidimas – toli gražu nėra atsitiktinumas: Tortonos „Bertram“ aprangą vilkintis mūsiškis šiame sezone fiksuoja itin solidžią statistiką: 15,5 taško, 10 atkovotų kamuolių ir 23,6 naudingumo balų.
Krepsinis.net žiniomis, P.Soroko žaidimą atidžiai stebi mažiausiai trys Italijos aukščiausiosios lygos klubai, kurie norėtų puolėją kitam sezonui pasikviesti į savo gretas.
Portalo kalbintas P.Sorokas prisipažino, kad norėtų sugrįžti į Lietuvą ir rungtyniauti Kauno „Žalgiryje“. Šalies čempionų sistemoje jis praleido ne vienerius metus, kai gynė dublerių ir Kauno „Baltų“ garbę.
– Ar jau Italiją galite pavadinti savo antraisiais namais? – Krepsinis.net paklausė P.Soroko.
– Žinoma, jaučiuosi gerai būdamas čia. Per ketverius metus pavyko pažinti dalį itališkos kultūros, pamatyti lankytinas vietas bei išmokti kalbą. Kalba, ko gero, labiausiai padėjo įsilieti į kasdieninį italų gyvenimą.
– Kaip manote, kas tau leido įsitvirtinti Italijos lygoje?
– Kaip ir visur – labiausiai padeda geras žaidimas (šypsosi). Be abejo, išmokta kalba – taip pat privalumas.
– Tortona yra mažas miestelis. Ar gatvėje jus atpažįsta, kalbina?
– Taip, Tortona mažas ir jaukus Milano priemiestis. Kadangi gyventojų čia nėra daug, apie 50 tūkstančių, pasitaiko, kad žmonės prieina, pasisveikina, palinki sėkmes. Man tai labai malonus dalykas ir įvertinimas. Niekada neatsisakysiu kartu nusifotografuoti ar apsikeisti keliais žodžiais.
– Per rungtynes renkate vidutiniškai dvigubą dublį. Papasakokite apie savo vaidmenį komandoje ir ko iš jūsų prašo treneris?
– Kadangi antrojoje Italijos lygoje komandoje gali žaisti tik 2 užsieniečiai, vaidmuo kaip ir aiškus – tempti komandą į priekį. Tai viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau žaisti čia. Žaidimo laikas, atsakomybė, specialios asmeninės užduotys. Treneris prašo žaisti agresyviai, kovoti dėl kiekvieno kamuolio, padėti komandos draugams gynyboje.
– Ar jaučiatės jau išaugęs antros lygos marškinėlius?
– Esu ypatingai patenkintas šiuo sezonu, kadangi, skirtingai nuo praėjusių metų, žaidžiu komandoje, sudarytoje kovoti dėl titulo. Šiuo metu esu visiškai susikoncentravęs darbui čia, o kitąmet, tikiuosi, pavyks žengti dar vieną žingsnį į priekį. Laukia įdomi vasara.
– Kaip apibūdintumėte Italijos antros lygos žaidimo stilių ir bendrą lygos pajėgumą?
– Lygoje propaguojamas greitas, tritaškiais paremtas žaidimas. Komandas į priekį tempia legionieriai. Čempionato lygis pakankamai aukštas, o gera finansinė situacija leidžia prisivilioti ir buvusius NBA žaidėjus: Mike’ą Hallą, Deviną Ebanksą, DeShawną Simsą ir kitus. Pirmos 4–5 komandos turi pilnas 5000 žiūrovų arenas, vienerios rungtynės per savaitę transliuojamos per nacionalinę televiziją.
Sorokas
– Teko girdėti, kad jumis domisi kelios aukščiausiosios Italijos lygos ekipos. Ar savo ateitį siejate su šia šalimi?
– Tiesą sakant, svarbiausias kriterijus pasirenkant komandą būtų komandos bei čempionato lygis, o ne šalis. Žinoma, Italijos aukščiausia lyga būtų puikus žingsnis į priekį.
– Turbūt sekate įvykius, kas vyksta Lietuvoje. Kokį įspūdį palieka LKL kovos? Ar pačiam nesinori grįžti į Lietuvą?
– Labai seku LKL čempionatą. Jau keleri metai iš eilės buvo padaryti didžiuliai kokybiniai šuoliai į priekį, ypač džiaugiuosi tiesioginėmis transliacijomis, kurias be vargo galiu stebėti būdamas čia. Smagu matyti kylanti čempionato lygį ir didėjantį žmonių susidomėjimą LKL kovomis. Be abejo, kad būtų smagu žaisti savo šeimos bei draugų akivaizdoje ir neabejoju, kad anksčiau ar vėliau grįšiu žaisti į Lietuvą.
– Apskritai, koks italų požiūris bei nuomonė apie lietuvius? Ne tik kaip krepšininkus, bet pačią tautą.
– Atsiliepimai apie lietuvius ir krepšinį kuriuos teko girdėti – tik patys geriausi. Ypač prie to prisidėjo Emilijos Redžo „Grissin Bon“ komandoje žaidęs Rimantas Kaukėnas. Taip pat jau nebestebina, kad vienas kitas italas yra aplankęs Lietuvą, žino Vilnių ar Kauną. Visi pavydi gražių moterų (juokiasi).
– Pats ne vienerius metus praleidote Kauno „Žalgirio“ sistemoje. Turbūt džiugina komandos rezultatai Eurolygoje? Kaip manote, kas leidžia žalgiriečiams būti pirmajame aštuonete?
– Komandos rezultatai džiugina, bet tikrai nestebina. Stebėjau visas ekipos rungtynes Eurolygoje, gyvai mačiau žaidžiant Milane prieš „AX Armani“. Tai aukščiausio lygio komanda, kurioje kiekvienas žaidėjas turi savo vietą ir yra išnaudojamas savo stipriausiose vietose. Trenerio komandos paruošimas kiekvienam mačui – unikalus. Matomos aiškios užduotys gynyboje, puolime, nuolat atakuojamos varžovų silpnos vietos. Derinius išvedant metikus iš už užtvarų bei paruoštus „alley-oop“ Aronui White’ui galima būtų žiūrėti ir žiūrėti. Žaidėjai žaidžia nuostabų sezoną. Tai ypatinga komanda, galinti šįmet toli nueiti.
– Turite svajonę ar tikslą užsivilkti „Žalgirio“ komandos aprangą?
– Visada būsiu dėkingas „Žalgiriui“ už suteiktas galimybes dirbti, tobulėti ir pamatyti aukščiausią profesionalumo lygį iš arti. Žaisti Eurolygoje ir dar gimtojo miesto komandoje – kiekvieno žaidėjo svajonė.
Norėdami komentuoti prisijunkite.