J.Vainauskas: svarbiausia, jog iš pareigų nepasitraukė Balčiūnas

Lietuvos krepšinio pasaulį sudrebino didelės permainos. Prašymą atsistatydinti iš Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento posto pateikė Arvydas Sabonis, viceprezidento kėdę palikti nusprendė Antanas Guoga, apie pasitraukimą iš sidabro medalius Europos čempionate iškovojusios vyrų rinktinės paskelbė ir Jonas Kazlauskas.

Buvo girdėti įvairių kalbų, kas lėmė tokią permainų laviną. Priežastis pareiškė patys istorijos veikėjai, nuomones apie tai išsakė ir kiti šalies krepšinio pasaulio atstovai.

Mintimis apie susiklosčiusią situaciją, LKF bei rinktinės ateitį su portalu Krepsinis.net pasidalinti sutiko ir krepšinio vadybininkas, buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ generalinis direktorius Jonas Vainauskas.

– Kaip vertinate J.Kazlausko pasitraukimą iš vyrų rinktinės?

– Visų pirma, mano nuomone, šiam treneriui reiktų labai padėkoti už tai, jog jis stabilizavo nacionalinę komandą, sugrąžino tautos pasitikėjimą ja. Kazlausko atsistatydinimas man yra netikėtas ir nesuprantamas, bet jis savo pareigą tėvynei atliko.

Manau, jog Lietuvoje turime pakankamai gerų trenerių, galinčių užimti jo vietą. Tiek Rimas Kurtinaitis, tiek Tomas Pačėsas yra tikrai labai aukšto lygio strategai, kurie, mano manymu, vyriausiojo trenerio pareigas atlikti galėtų ne mažiau sėkmingai nei Kazlauskas. Rinktinės žaidimo kokybė šiame Olimpiniame cikle nukentėti neturėtų.

– Kalbant apie R.Kurtinaitį, paklaustas apie ateitį nacionalinėje komandoje jis sakė, jog artimiausiu metu neketina treniruoti jokios rinktinės.

– Šiuo metu Kurtinaitis nėra sulaukęs rimto pasiūlymo ir nėra jo apsvarstęs. Viskas įvyko pakankamai greitai, tad priimti kažkokius sprendimus tikrai ne metas. Daug kas taip pat priklausys nuo naujojo federacijos prezidento.

– Kadangi kalba pasisuko apie LKF prezidentą, ką manote apie A.Sabonio pasitraukimą iš šių pareigų?

– Ši žinia man buvo ne mažiau netikėta nei Kazlausko atsistatydinimas. Juk tai įvyko po pakankamai neblogo pasirodymo ir rezultato Europos čempionate.

Žvelgiant į susiklosčiusią situaciją yra aišku, jog netrukus vyks naujojo prezidento rinkimai. Žinoma, nuo naujojo prezidento priklausys ir tai, kokie treneriai bus kviečiami į rinktinę. Kas beužimtų šį postą, manau, jog turime du aiškius favoritus, pretenduojančius į vyriausiojo trenerio vietą, kaip jau minėjau, tai yra Kurtinaitis ir Pačėsas. Manau, jog Lietuvoje nėra strategų, kurie savo žiniomis ir autoritetu galėtų prilygti jiems.

– Kas galėtų užimti LKF prezidento postą?

– Manau, jog tai prognozuoti – sunku. Ar tai bus Šarūnas Marčiulionis, ar kažkas kitas – pasakyti nelengva. Galbūt tai bus kažkas iš verslo pasaulio, tačiau bet kokiu atveju tikiuosi, jog pavyks išsirinkti prezidentą, kuris nors savo įtaka tautai ir nebus toks galingas kaip Sabonis, bet turės kitų privalumų.

– Kaip vertinate tiek A.Sabonio, tiek J.Kazlausko išsakytus pasitraukimo motyvus?

– Girdėjau Sabonio pasiaiškinimą ir galiu pasakyti, jog jis manęs neįtikino. Suprantu, jog problemos yra daug gilesnės, daug kas yra nutylima. Galbūt tai yra gerai, nes po pakankamai neblogos visų Lietuvos rinktinių vasaros galima manyti, jog konfliktas yra daugiau asmeninio nei profesinio pobūdžio. Nenoriu jo nei išsamiau komentuoti, nei į jį veltis.

Mano žiniomis, rinktinę paliko ir Paulius Motiejūnas. Jo atsistatydinimas – savaime suprantamas, kadangi Motiejūnas užima vieną iš vadovaujančių postų Kauno „Žalgirio“ komandoje. Jis iš federacijos pasitraukti turėjo dėl interesų konflikto, tad viskas yra logiška. Motiejūno sprendimas nepriklausė nuo visų šių konfliktų LKF viduje, jis bet kokiu atveju būtų turėjęs rinktis tarp darbo federacijoje ir „Žalgiryje“. Savo sprendimą jis buvo išreiškęs berods dar prieš Europos pirmenybes.

– Kokią įtaką šios permainos turės Lietuvos krepšiniui?

– Svarbiausia, jog iš pareigų nepasitraukė Mindaugas Balčiūnas, kuris federacijoje atlieka daugiausiai funkcijų. Jis yra didžiąja dalimi atsakingas už biudžeto rinkimą, klubinio krepšinio priežiūrą, rinktinių aprūpinimą – ant jo pečių gula didelė atsakomybės našta. Manau, jog tai, kad jis liko savo poste, yra teigiamas dalykas.

Ar jis ir toliau vykdys generalinio sekretoriaus pareigas – neaišku, nes, kiek žinau, asmuo į šias pareigas turi būti skiriamas prezidento. Tad Balčiūno ateitis taip pat priklausys nuo to, kas užims prezidento postą ir kokią viziją tas žmogus atsineš.

– Iš savo pareigų atsistatydino ir A.Guoga. Ką manote apie tai?

– Tikiuosi, jog tai tėra formalus žingsnis, kurio dėka jis atitols nuo kasdieninio federacijos problemų sprendimo. Kiek supratau perskaitęs jo komentarą, jis pareigų rinktinei nepamirš, tad jo sprendimą vertinu normaliai.

Guogos kaip mecenato rolė – labai svarbi, tačiau kasdieniniuose federacijos reikaluose jis nelabai dalyvaudavo. Šiuo atveju nemanau, jog LKF labai susilpnės nuo to, kad Guogos čia oficialiai nebus. Svarbiausia, jog Guoga ir toliau išliktu tuo solidžiu rinktinės rėmėju ir dideliu pagalbininku, formuojant LKF biudžetą. Tai leis visoms mūsų rinktinėms vykti į čempionatus gerai apsirengusioms bei gerai pasiruošusioms atstovauti Lietuvai.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose