Jaunimo vasara be medalių: nepamirškime pagrindinės jaunimo rinktinių užduoties

Sunku prisiminti vasarą, kuomet įvairaus amžiaus Lietuvos vaikinų rinktinės namo grįžtų be medalių. Būtent taip nutiko šiemet.

20-mečių rinktinė į pirmenybes atvyko be savo dviejų ryškiausių žvaigždžių – Tado Sedekerskio ir Arnoldo Kulbokos. Pastarasis žaidė Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Vasaros lygoje, o T.Sedekerskis sprendė savo sveikatos problemas. Su panašiomis bėdomis visada susiduria 20-mečius treniruojantys strategai, kadangi nemažai talentingiausių jaunuolių užsiima NBA reikalais arba lieja prakaitą su vyrų rinktinėmis. Tiesa, šiemet antrasis variantas netiko, kadangi nacionalinės komandos ilsėjosi.

Net ir praradę savo dvi žvaigždes Arvydo Gronskio auklėtiniai grupėje laimėjo visus tris mačus: prieš Juodkalniją (94:82), Turkiją (94:66) ir Didžiąją Britaniją (85:74). Šioks toks nerimo ženklas buvo pirmajame susitikime, kai lietuviai triuškino varžovus, bet leido jiems panaikinti deficitą ir išsigelbėti pavyko tik per pratęsimą. Britai pirmenybėse liko 10-i, juodkalniečiai – 11-i, o turkai sugebėjo užimti 5-ąją vietą.

Didžiausia nelaimė lietuviams tapo aštuntfinalis, nes užėmus pirmąją vietą grupėje teko kautis su Ispanija, kuri painioje B grupėje liko paskutinė. Kai kitos grupių nugalėtojos kovojo su britais, rumunais ar islandais, mūsiškiams teko blogiausias įmanomas varžovas. Net ir tą susitikimą Lietuva galėjo laimėti ir privalėjo, kai ketvirtajame kėlinyje pirmavo jau 10 taškų skirtumu, bet buvo patirta nesėkmė 70:75.

Ar ispanai tikrai buvo tokie stiprūs? Vargu. Jie galutinėje rikiuotėje liko septinti, o po pergalės prieš lietuvius iš karto ketvirtfinalyje beviltiškai (75:98) nusileido vėliau čempionais tapusiems Izraelio bendraamžiams. Kova dėl 5–8 vietų buvo pradėta irgi pralaimėjimu be prošvaisčių (70:89) serbams. Šiuo atveju galima cituoti ir Vilniaus „Ryto“ skautą Alberto Blanco, kuris aštriai, bet taikliai apibūdino mūsiškių žaidimą.

„Ką tik žiūrėjau Lietuvos ir Ispanijos dvidešimtmečių rungtynes. Tai buvo skaudus pralaimėjimas Lietuvai. Labai talentinga rinktinė, bet žaidė prastą krepšinį. Jokių greitų atakų, jokios vietos atskleisti savo talentams. Ispanija kur kas geriau žaidė paskutines dešimt minučių, sukurdama erdves metikams ir protingiau rungtyniaudama gynyboje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ žinutę pasidalino A.Blanco.

Skambių pergalių 20-mečiams pasiekti nepavyko, bet savo talentą parodė žalgiriečiai Gytis Masiulis (18,3 tšk., 23,1 naud. bal.) ir Matas Jogėla (16 tšk., 17,7 naud. bal.), kurie spindėjo ryškiausiai. Tarp atradimų galima paminėti Vokietijoje žaidžiantį Eimantą Stankevičių (10,2 tšk.), kuris buvo trečias pagal rezultatyvumą ir naudingai žaidusį Džiugą Slavinską (12,5 naud. bal.).

Daugiau kažką išskirti sudėtinga. Nebent reikėtų paminėti Arną Veličką, kuris su 9 taškų ir 8 naudingumo balų vidurkiu buvo blankus, kas pateisina, kodėl jo karjera Barselonoje nesusiklostė.

Jokubaitis

Gedimino Petrausko treniruojami 18-mečiai čempionatą pradėjo lygioje grupėje, bet pirmus du mačus laimėjo fantastiškai, kai parodė charakterį ir panaikinę deficitą patiesė serbus (92:87) ir Juodkalniją (79:77). Serbija tapo pirmenybių nugalėtoja, juodkalniečiai liko aštunti, o grupėje įveikti britai užėmė septintąją poziciją. Beje, pastarieji buvo antrą kartą nugalėti kovoje dėl paskutinio bilieto į pasaulio čempionatą.

Skirtingai nei 20-mečiai, 18-mečiai aštuntfinalyje gavo kur kas lengvesnį varžovą – Bosniją ir Hercegoviną. Balkanų krašto atstovai su pasimėgavimu buvo sutriuškinti 33 taškais – 104:71.

Ketvirtfinalyje varžovas buvo tikrai įveikiamas – Rusija. Bukmekeriai mūsiškius laikė akivaizdžiais favoritais, tačiau 79:77 laimėjo rusai. Paskutinės sekundės buvo itin dramatiškos ir ten pristigo fortūnos šypsnio: rusai pataikė paskutinę atakos sekundę fantastišką tritaškį, kuris padidino atotrūkį iki 5 taškų, o kai lietuviai priartėjo ir paskutinėje atakoje turėjo 8 sekundes išplėšti pratęsimą arba net pergalę, prarado kamuolį grąžinant jį iš užribio. Rusai pralaimėjo pusfinalį latviams (80:91) ir kovą dėl bronzos (70:79) prieš Prancūziją.

Lietuva laimėjo kitus du mačus ir iškovojo bilietą į kitų metų pasaulio čempionatą, bet kartėlis tikrai liko, kadangi rusai buvo įveikiamas varžovas, o ir rinktinė buvo pajėgi pasidabinti medaliais.

Bent jau keturis žaidėjus 18-mečių rinktinėje tikrai galima išskirti: Eriką Venskų (13 tšk., 16,7 naud. bal.), Roką Jokubaitį (12,9 tšk., 16 naud. bal.), Deividą Sirvydį (12,7 tšk., 14,3 naud. bal.) ir Simą Jarumbauską (11,9 tšk., 12,4 naud. bal.). Daugiau išsiskiriančių žaidėjų nebuvo, bet keturi šviesią ateitį žadantys talentai – jau neblogai.

Tubelis

Paskutiniai į kovą stojo jauniausi – 16-mečiai vaikinai. Daug tikėtis iš Tomo Purlio kariaunos galima buvo po įspūdingo žygio grupės etape, kai varžovai buvo šluojami vidutiniu (!) 43 taškų skirtumu. Aštuntfinalis tapo dar viena lengva treniruote (84:53), kuri, kaip paaiškėjo vėliau, nieko gero nežadėjo.

Ketvirtfinalyje kova su kroatais buvo permaininga: pirmus du kėlinius pirmavo lietuviai, o per likusius du mūsiškiams teko vytis varžovus. Buvo panaikintas ir jau ketvirtajame kėlinyje 9 taškus pasiekęs deficitas, o ir šansas buvo išlyginti rezultatą, bet Ąžuolas Tubelis paskutinę sekundę gavo bloką nuo varžovo ir kova dėl medalių buvo baigta. Ketvirtfinalyje A.Tubelis atliko net 24 metimus, iš kurių 6 buvo tritaškiai. Ant 199 cm ūgio jaunuolio pečių buvo didelė našta ir jis su ja ne visiškai gerai susitvarkė. Buvo skubama atlikti tuos tolimus metimus, nes iki tol per 4 mačus buvo iš viso metęs tik 5 metimus iš šios distancijos. Taip pirmenybes Ą.Tubelis baigė įmetęs 1 tritaškį iš 11 (9,1 proc.).

Nors 16-mečiai dar tęsia savo pirmenybes, tačiau dabar jie kovos jau tik dėl garbės, kadangi 5 ar 8 vieta didelio skirtumo neturi – kitais metais 17-mečių pasaulio čempionatas nevyks, nes jis vyko jau šiemet. Neabejotinai, kad 16-mečių rinktinėje galime išskirti jau minėtą Ą.Tubelį (14,4 tšk., 21,2 naud. bal.) ir Hubertą Pivorių (13,6 tšk., 12,6 naud. bal.).

Šioje sausoje vasaroje vieną kaltininką rasti būtų sunku, o ir jo ieškoti nereikia. 20-mečiams varžovas aštuntfinalyje pasitaikė netikėtai stiprus, 18-mečiai pametė kamuolį lemiamoje atakoje, 16-mečiai paskutinio metimo iš po krepšio metu gavo bloką.

Galima pažvelgti, kas treniravo talentingiausius šalies vaikinus: 20-mečiams vadovavo A.Gronskis, kuris su „Ryto“ jauniais laimėjo Eurolygos turnyrą, bet NKL su Vilniaus „Perlu“ aštuntfinalyje pralaimėjo 11-ai komandai. 18-mečių treneriu dirbo G.Petrauskas, kuris su Utenos „Juventus“ pralaimėjo septynis LKL mačus iš septynių, tačiau vėliau su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ reguliariajame sezone liko šeštas. 16-mečiams vadovauja T.Purlys, kuris daug metų dirbo Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje ir su vaikinų komandomis laimėjo nemažai titulų. Vis dėlto vyrų krepšinyje T.Purlys įsiminė sostinės komandų kracho metu, kai jo treniruojamas „ant popieriaus“ kur kas stipresnis „Š.Marčiulionio KA-Twomenas“ pralaimėjo aštuntfinalio seriją „Statybai“, vėliau „Vilnius“ NKL patyrė 12 nesėkmių iš eilės, nors vairą perėmęs Marius Kiltinavičius su ta pačia sudėtimi išvedė komandą į atkrintamąsias.

Medaliai džiugina sirgalius ir verčia didžiuotis savo šalies jaunimu, bet visų jaunimo rinktinių pagrindinė užduotis yra paruošti žaidėjus vyrų nacionalinei komandai, kur laimėjimai turi didelę vertę. Niekam nerūpės tie pralaimėjimai ketvirtfinalyje ar aštuntfinalyje jaunimo lygyje, jeigu G.Masiulis, R.Jokubaitis, M.Jogėla, Ą.Tubelis ar kuris nepaminėtas žaidėjas ateityje prisijungs prie vyrų rinktinės.

Galbūt kažkas pasidžiaugs šalies merginų rinktinių iškovotais medaliais šią vasarą, bet nepamirškime, jog visi laimėjimai buvo pasiekti B divizione ir čia džiaugtis nelabai yra kuo.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.