„Juventus“ direktorius E.Skersis: lietuviai pamišę dėl krepšinio, tačiau tai nėra visiška tiesa – jiems rūpi tik „Žalgiris“ ir šalies rinktinė

Praėjusį sezoną Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalius iškovojusi Utenos „Juventus“ ekipa toliau žygiuoja pergalingu keliu.

Nepaisant to, jog išvyko būrys žaidėjų ir pasikeitė vyriausiasis treneris, uteniškiai įsitaisė ketvirtoje LKL pozicijoje, o debiutavę „FIBA Europe“ taurėje pateko į antrąjį etapą.

Su „Juventus“ direktoriumi Eimantu Skersiu kalbėjomės apie Utenos sirgalius, visos Lietuvos aistruolius, persekiojančias traumas ir įgyvendinamus tikslus.

 – Kaip vertinate pasirodymą pirmajame „FIBA Europe“ turnyro etape?

– Smagu, jog komanda įvykdė vieną sezono tikslų ir pateko į antrąjį etapą. Kaip sakė treneris, gal dar buvo galima laimėti vienerias rungtynes, kai namuose po pratęsimo nusileidome Južnės „Chimik“ klubui. Tačiau visumoje pasirodymas buvo geras, visose rungtynėse komanda kovėsi iki paskutinių minučių, o galiausiai pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą.

– Ko galima tikėtis antrajame etape?

– Sunku vertinti, nes kol kas matėme tik „Chimik“ komandos žaidimą. Tai – panašaus į mūsų lygio klubas, su kuriuo tikrai galima kovoti ne tik savo aikštelėje, tačiau ir išvykoje. Danijos ekipa grupės turnyre žaidė labai sėkmingai, iškovojo visas šešias pergales, tačiau ten didžiausias krūvis tenka trims krepšininkams: dviem legionieriam ir vietiniam žaidėjui. Ši komanda gerai atakuoja iš toli, tačiau yra viena prasčiausiai baudos metimus realizuojančių ekipų turnyre. Belgijos klubas – tipiška namų komanda, kuri pirmajame etape visas tris pergales šventė savo aikštelėje. Ši komanda taip pat puikiai atakuoja iš toli, tačiau turi problemų baudos aikštelėje. Jei mūsų krepšininkams pavyks atsigauti po traumų, solidi aukštaūgių grandis gali tapti mūsų ekipos privalumu. Visgi kol kas apie komandų pajėgumą galima spręsti tik iš sausos statistikos. Kai treneriai pradės analizuoti būsimų varžovų žaidimą, bus galima daugiau pasakyti, kokios tai ekipos.

– Bet burtais esate patenkinti?

– Galima pasakyti ir taip. Žinoma, antrame etape silpnų komandų jau nebėra, tad kautis teks su visais. Tačiau pavyko išvengti tolimų kelionių, tad tai leis šiek tiek sumažinti išlaidas, kurios dalyvaujant Europos turnyre yra tikrai nemažos.

– Ar debiutas Europoje yra skausmingas finansiškai?

– Negalėčiau pasakyti, kad nutiko kažkas netikėto. Prieš priimdami sprendimą dalyvauti „FIBA Europe“ taurės turnyre, ne vieną ir ne du kartus apsvarstėme mūsų galimybes. Skaičiavome galimas išlaidas, derinome jas su būsimomis pajamomis. Tad dabar esame situacijoje, kokioje daugiau ar mažiau ir planavome būti. Džiaugiamės, kad visi rėmėjai vykdo savo įsipareigojimus, todėl šiai dienai finansinių problemų klube nėra.

– Užsiminėte apie žaidėjų traumas. Atrodo, jog šį sezoną „Juventus“ klubą jos persekioja kaip niekada dažnai?

– Šis sezonas yra pirmasis per mūsų dalyvavimo LKL čempionate laikotarpį, kai dar nė sykio neturėjome pilnos sudėties. Edgaras Stanionis sunkią kelio traumą patyrė dar pasirengimo metu, Saulius Kulvietis niekaip neatsigauna po čiurnos operacijos, atliktos vasarą. Iš rikiuotės jau buvo iškritęs Edgaras Želionis, Arminas Urbutis, įvairius skausmus nuolatos kenčia ir mūsų kapitonas Egidijus Dimša. Galima sakyti, kad šį sezoną dažniausiai žaidžiame neturėdami 3–4 žmonių. Smagu tai, jog treneris sugeba mobilizuoti sveikus žaidėjus ir jie kompensuoja komandos draugų netektį. Tikimės, jog greitu laiku prie komandos prisijungs Arminas, taip pat labai laukiame Sauliaus sugrįžimo, nes šis krepšininkas yra itin svarbi mūsų ekipos dalis.

– Kurie iš šio sezono krepšininkų palieka geriausią įspūdį?

– Visų pirma labai džiugu, jog pavyko įgyvendinti svarbiausią vasaros uždavinį – surinkti draugišką kolektyvą. Ta komandos vienybė yra vienas svarbiausių raktų į pergales ir tos kelios dramatiškai laimėtos rungtynės šį faktą tik patvirtina. Žinoma, žaidimo gijas savo rankose puikiai laiko Rolandas Alijevas, kuris yra daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliekantis LKL krepšininkas. Egidijus Dimša tapo naudingiausiu lapkričio mėnesio krepšininku, o su juo labai gerai aikštelėje deri įvairiapusiškasis Edgaras Želionis. Daugelio uteniškių sirgalių simpatijas jau užkariavo Martynas Linkevičius, kurio kovingumas tiesiog negali nežavėti. Šis krepšininkas atlieka itin daug juodo darbo, ypač kovodamas po krepšiais. Vis geriau į žaidimą įsilieja mūsų legionieriai, o Spencerį Butterfieldą neabejodamas galių pavadinti vienu geriausių šio metu LKL žaidžiančių snaiperių. Aidas Viskontas šį sezoną jau ne sykį padėjo ekipai sunkiais momentais, o A.Urbutis iki traumos žaidė labai stabiliai. Vėliausiai prie komandos prisijungęs Raimundas Danys yra vienas gynybos ramsčių, tad visi mūsų pasirinkti žaidėjai kol kas žaidžia taip, kaip ir tikėjomės juos kviesdami į komandą.

– Nepaisant gerų rezultatų, sirgalių skaičius arenoje šį sezoną pastebimai sumažėjo. Kur slypi problema?

– Tai yra didžiausias fenomenas, kurio priežasčių mes kol kas neišsiaiškinome. Po labai sėkmingo praėjusio sezono tikėjomės, kad susidomėjimas krepšiniu mieste tik dar labiau augs, tačiau bent jau sezono pradžioje teko nusivilti. Iš pradžių žmonės skundėsi bilietų kainomis (į FIBA rungtynes ir dvikovas su grandais bilietai kainavo 3-6 eurus), tačiau sumažinus kainas (dabar bilietai kainuoja 1,5–4 eurus) parduotų bilietų skaičius dar sumažėjo. Vadinasi, priežastys yra kažkur kitur. Viena didžiausių problemų, mano nuomone, yra lietuvių mentalitetas. Atvykęs dirbti į Uteną svajojau ir dabar vis dar tebesvajoju apie tai, kad palaikyti „Juventus“ klubą taptų miestelėnų garbės reikalu. Utena nėra didmiestis, kuriame būtų daugybė pramogų, visi čia vienas kitą pažįsta, todėl maniau, kad „Juventus“ klubas gali tapti vietinių žmonių pasididžiavimu. Vis dėlto, panašu, jog iki to dar labai toli. Ir tai nėra vien Utenos problema. Tas pats yra Pasvalyje, Prienuose, Panevėžyje, Šiauliuose net Vilniuje. Tiesiog Lietuvoje daug kalbama, jog krepšinis yra antra religija, jog lietuviai pamišę dėl krepšinio, tačiau tai nėra visiška tiesa. Lietuviams svarbu „Žalgiris“ ir šalies rinktinė.

Kai į Uteną atvyksta „Žalgiris“, bilietų prieš rungtynes pardavime dažniausiai jau nebūna. Visos kitos komandos dėmesio kuo toliau, tuo sulaukia mažiau. Dar „Lietuvos rytas“ ir „Neptūnas“ žiūrovams kažkiek įdomus, tačiau iki to susidomėjimo, kurį sukelia „Žalgiris“, jiems dar toli. Kažkada labai teisingai yra pasakęs ilgametis treneris Edas Nickus. Žiūrovų salėse nebus tol, kol LKL nebus žvaigždžių. Manau, kad nemažai tiesos šiame pasakyme yra. Buvęs Trevizo „Benetton“ ekipos vadovas Maurizio Gherardini viename seminarų yra sakęs, kad Trevize salę pavyko užpildyti tik tada, kai į komandą buvo pakviestas Tony Kukočas. Žmonėms reikia vardų, reikia žvaigždžių, o silpnesnių mūsų klubų finansinės galimybės jų įsigyti neleidžia. Visgi labai tikiuosi, jog prasidėjus antrajam Europos taurės etapui bei artėjant lemiamoms LKL kovoms, vis daugiau uteniškių pradės rinktis į areną ir palaikyti savo miesto komandą. Juo labiau, kad ir šį sezoną „Juventus“ klubas demonstruoja rezultatus, dėl kurių miestelėnams neturėtų būti gėda.

– Žiūrovų nevilioja net „FIBA Europe“ taurė?

– Ne vienerius metus Utenoje krepšinio mėgėjai kalbėdavo, jog Baltijos krepšinio lyga jau nusibodo, norėtųsi pamatyti naujų komandų. Praėjusį sezoną užimta prizinė vieta LKL čempionate leido išbandyti jėgas tarptautiniame turnyre. Tačiau per trejas pirmojo etapo rungtynes kartu sudėjus buvo parduoti vos keli šimtai bilietų. Galima sutikti, kad burtai mums lėmė komandas su ne itin skambiais vardais, tačiau mes žaidėme prieš Ukrainos ir Estijos čempionus bei praėjusio sezono Kipro čempionato pusfinalio dalyvę. Žmonės, kurie bent šiek tiek domisi krepšiniu, turėjo suprasti, kad tai yra pakankamai aukšto lygio klubai. Tikrai tikėjomės, kad tarptautinės rungtynės Utenos žmonėms bus naujas ir įdomus renginys, bet skaičiai rodo, jog susidomėjimas LKL čempionatu yra didesnis. Visgi, kaip ir minėjau, tikimės, jog antrajame etape žmonių tribūnose gerokai padaugės.

– Tą patį tikriausiai galima pasakyti ir apie sirgalių klubo narius?

– Mes džiaugiamės, kad jų bent tiek yra (Šypsosi). Reikia pripažinti, jog Utena yra gana ribotas miestas vien dėl to, jog baigę mokyklas didžioji dalis jaunų uteniškių išvažiuoja studijuoti į didmiesčius. Galima sakyti, kad „Raudonųjų velnių“ grupėje dabar vyksta kartų kaita. Klubas kiek įmanydamas stengiasi padėti sirgaliams, juos burti, vienyti, tačiau iniciatyvos turi parodyti ir sirgalių lyderiai. Mes galime jiems padėti, pagelbėti tam tikrose srityse, bet į jų širdis meilės komandai neįdėsime. Tačiau, kaip jau minėjau, dabar vyksta kartų kaita, todėl reikia laiko. Tikru komandos sirgaliumi per naktį niekas netampa.

„Ilgoji pertrauka“: LKL klubų įvykusios permainos, laukiantys pasikeitimai, tikrasis „Lietkabelio“ biudžetas, buksuojantys „Ryto“ žaidėjai ir ar Kulbokos situacija nestabdo „Wolves“ nuo ėjimo rinkoje