„Juventus“ lyderis D.Greenas: apie A.Smailagičiaus talentą, stebėtą „Žalgirį“ ir žaidimą su pirmuoju šaukimu
interviu (1)Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ komanda sunkiai įsibėgėja, bet joje greitai savo vietą atrado Dominicas Greenas.
Keletą metų Vytauto Buzo stebėtas amerikietis šiuo metu yra rezultatyviausias komandoje ir per 23 minutes pelno 11,5 taško, atkovoja 4,8 kamuolio ir renka 12,3 naudingumo balo.
„Viskas neblogai, gyvenimas čia kiek lėtesnis nei kai kuriose vietose, kuriose gyvenau, bet man tai tinka“, – sako puolėjas, anksčiau žaidęs Lenkijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Kanadoje ir Slovakijoje.
D.Greenas šį sezoną Utenoje nori tapti pavyzdžiu komandos draugams ir žengti žingsnį pirmyn.
„Noriu vis labiau gerinti savo žaidimą, būti pavyzdžiu gynyboje. Praeituose sezonuose tai dariau ir noriu, kad tai tęstųsi. Taip pat noriu, kad siektume pergalių ir įrodytume kritikams, kad galime būti viena geriausių komandų lygoje“, – tvirtina jis.
Pokalbis su legionieriumi – apie žaidimą su Alenu Smailagičiumi, Andrew Andrewsu ir Markelle‘u Fultzu, stebėtą Kauno „Žalgirį“ ir Uniclub Bet-Juventus“ potencialą.
– Praeitą sezoną praleidote netoliese – Lenkijoje. Ar įžvelgiate daug skirtumų: tiek kultūrinių, tiek krepšinyje?
– Kas dėl sporto, skirtumų yra: Lenkijoje krepšinis auga, bet ten geras tinklinio lygis. Krepšinis Lietuvoje yra daug reikšmingesnis, net maži miestai turi komandas. Kas dėl kultūros, tiek daug skirtumų nepamačiau, naudojate net kai kuriuos tuos pačius žodžius.
– Kaip manote, dominuoti LKL sunkiau nei Lenkijos lygoje?
– Nepasakyčiau, geras klausimas, galvojau apie tai. Manau, lygos panašios. Lenkijos krepšinio lyga nėra vertinama taip, kaip turėtų būti. Ten yra tikrai gerų komandų ir gerų žaidėjų. Kai ten atvykau, manęs tai nestebino – tikėjausi to. Pritapau prie tos lygos greitai – per porą mėnesių. Ilgos kelionės irgi nesudarė problemų, kadangi prie to jau buvau pripratęs Vokietijoje. Neturiu problemų su kelionėmis autobusu, kadangi jų metu dažniausiai miegu.
– Europoje esate penktą sezoną. Kas jums kaip amerikiečiui buvo sunkiausia, adaptuojantis prie Europos krepšinio?
– Sunkiausiai buvo dėl kalbos barjero, nes kai kuriose šalyse žmonės nelabai šnekėjo angliškai. Išėjęs į miestą galėdavau sutikti tik nedaug šnekančių mano kalba, net ir komandoje ne visi mokėjo kalbą, ypač – vyresni. Komunikavome ženklais ir krepšinio kalba. Dėl to pirmieji mano metai buvo sunkūs – juos praleidau Slovakijoje. Plius, reikėjo priprasti gyventi vienam.
O dėl krepšinio sunkumų nebuvo, nes sportas lieka sportu, tiesiog turi daryti viską, kas geriausia, aikštelėje. Juolab, kol studijavau, esame sužaidę rungtynių su kitų šalių komandomis, buvau jautęs europietiško krepšinio.
– Ko labiausiai pasiilgstate, būdamas toli nuo namų?
– Nėra tokio dalyko, jau pripratau ir mėgaujuosi būdamas Europoje. Gal kartais pasiilgtu kažkokio maisto, bet tai niekaip manęs neveikia, nėra tokio didelio skirtumo, kokiame žemyne gyventi.
– Kaip mėgstate leisti laisvas dienas Lietuvoje?
– Mano mėgstamiausia vieta – Vilnius. Daug smagiau atvykti čia nei praleisti visą dieną namie. Na, o jei esu namie, įprastai tiesiog ilsiuosi ir ruošiuosi kitai dienai. Utena – mažas miestas, ramus, bet jame nėra daug veiklos.
Greenas
– Ar rungtyniaudamas Europoje spėjote pamilti Eurolygos krepšinį?
– Taip, kaip tik šiandien, kai šnekame, laukiu Europos taurės rungtynių. Stebiu daug turnyrų: tiek Eurolygą, tiek Europos taurę, tiek Čempionų lygą, tiek FIBA Europos taurę ar Šiaurės Europos lygą (ENBL).
– Kurios Eurolygos komandos yra jūsų favoritės stebėti?
– Praeitą sezoną, gal nustebinsiu, bet tikrai nemažai stebėjau „Žalgirį“. Taip pat man patinka „Partizan“, „AS Monaco“, šį sezoną mane intriguoja „Paris“, nes tai nauja ekipa lygoje.
– Ką palaikysite šį sezoną?
– Manau, kad „Panathinaikos“, kuri turi labai pajėgią sudėtį, ir „Partizan“, kuri turi pašėlusius sirgalius. Man patinka stebėti rungtynes su tokiais sirgaliais. Labai norėčiau apsilankyti Belgrade ir gyvai stebėti rungtynes.
– Ar pačiam yra tekę žaisti kokioje nors pašėlusioje atmosferoje?
– Nelabai turiu tokios patirties Europoje. Buvo smagių atmosferų, bet nieko pašėlusio. Universitete buvo situacijų, kai minios šėldavo, tad gal daugiau patirties tame turiu JAV.
Greenas
– Kuomet žaidėte JAV, 2019–2020 m. „Golden State Warriors“ dubleriuose sutikote ir Aleną Smailagičių. Kokį šio žalgiriečio potencialą matėte tada?
– Jis tikrai geras žaidėjas. Su juo neturėjome progos pažaisti ilgai, tai truko gal keletą rungtynių, bet jis tikrai pajėgus krepšininkas, vertas įvertinimo. Manau, kad Eurolygoje jis solidžiai atrodys dar tikrai ilgai.
– Kas buvo talentingiausias žaidėjas, su kokiu kada nors esate žaidęs?
– Universitete žaidžiau su Markelle‘u Fultzu. Buvusiu pirmuoju NBA biržos šaukimu. Tai tikrai buvo pajėgiausias mano sutiktas žaidėjas, galėjęs aikštėje daryti viską. Jis elitinis įžaidėjas, galintis tiek pataikyti pats, tiek atiduoti kamuolį kitiems, galintis gintis ir esantis atletiškas. Suprantu, kodėl jis buvo pašauktas pirmas – tuo metu Fultzas buvo vienas perspektyviausių JAV.
– Universitete rungtyniavote ir su Andrew Andrewsu, kurį sutiksite savaitgalio rungtynėse. Ar dar palaikote ryšį su juo?
– Šnekėjomės keletą kartų nuo tada, kai esame Lietuvoje. Jis geras žaidėjas, geras žmogus, žinodavome, kad sulaukę intensyvios gynybos, galime duoti kamuolį jam ir jis pasirūpins komanda. Vienose rungtynėse, pamenu, jis yra pelnęs beveik 50 taškų. Tai parodo, ką jis sugebėdavo. Laukiu rungtynių prieš jį.
– Grįžtant į vasarą, kas lėmė jūsų pasirinkimą žaisti Utenoje?
– Žvelgiau į tai kaip į iššūkį, norėjau žaisti pajėgioje lygioje prieš pajėgias komandas. Galėjome patekti į Čempionų lygą, deja, ten nežaisime, bet vis tiek. Čia galėsiu susitikti su Eurolygos komanda, kitais oponentais ir papildyti savo patirties bagažą.
– Ar laukiate pirmojo susitikimo karjeroje su Eurolygos ekipa?
– Taip, nors jau žaidėme draugišką mačą, bet oficialaus dar ne. Bus įdomu, tačiau svarbios yra kiekvienos rungtynės, turime būti susikaupę ir žiūrėti į artimiausią mačą, o ne kažkur tolyn.
– Treneris Vytautas Buzas minėjo, jog sekė jūsų žaidimą nuo Vokietijos laikų, tad dėl to jus pasikvietė į Uteną. Ko iš jūsų tikisi klubas ir strategas?
– Kuomet šnekėjomės telefonu vasarą, jis norėjo, kad rodyčiau kietą, gerą gynybą, daryčiau viską, ko reikia, kad laimėtume. Taip, startavome lėtai, bet jaučiu, kad įgausime ritmą ir atrasime savo identitetą. Kol kas visi vieni apie kitus mokomės. Rungtynės prieš Mažeikių komandą mums padėjo, nes žaidėme kitai ir taip, kaip turėtume, nors pasitaikė ir klaidų – tai krepšinis, taip būna.
Greenas
– Kokios jūsų mintys dėl to, kodėl „Uniclub Bet-Juventus“ strigo sezono pradžioje?
– Manau, kad mums tiesiog reikia priprasti vieniems prie kitų ir lipdyti savo chemiją. Vasara praėjo greitai, per ją turėjome padaryti daug, o sezonas greitai prasidėjo. Bet nemanau, kad sezonas toliau klostysis taip, kaip prasidėjęs. Mes įgausime ritmą. Aš pats nepanikuoju, nesikoncentruoju į negatyvą, nes žinau, kad viskas gerės, jei dirbsime nuosekliai.
– Ar manote, kad „Uniclub Bet-Juventus“ turi potencialo gintis geriau?
– Taip, manau, esu nusiteikęs optimistiškai ir manau, kad tai parodysime jau artimiausiu metu. Girdėjau, kad daug kas sako, jog negalime gintis, bet taip tikrai nėra.
– Kiek savojo potencialo jaučiatės demonstruojantis Utenoje?
– Kai esu aikštelėje, atiduodu viską ir darau tai, ką reikia. Noriu būti pavyzdžiu. Jei energija smunka, stengiuosi kažką pasakyti, įkvėpti komandą ar parodyti gynybą, kad pademonstruočiau pastangas. Manau, kad tai yra svarbu, tai – motyvuoja kitus.
– Kokią savo versiją norite matyti likusio sezono metu?
– Noriu vis labiau gerinti savo žaidimą, būti pavyzdžiu gynyboje. Praeituose sezonuose tai dariau ir noriu, kad tai tęstųsi. Taip pat noriu, kad siektume pergalių ir įrodytume kritikams, kad galime būti viena geriausių komandų lygoje.
Norėdami komentuoti prisijunkite.