K.Lavrinovičius: pradedame žaisti nežinodami, ką tarėmės prieš rungtynes
interviu (4)
„Nežinau, nesuprantu“, – vis kartojo Kšištofas Lavrinovičius ieškodamas atsakymų į klausimą, kodėl Vilniaus „Lietuvos rytas“ nugrimzdo į dugną Europos taurės turnyre. E grupėje per pirmąjį ratą vilniečiai laimėjo vos sykį ir patyrė keturias nesėkmės. Paskutinę – trečiadienio vakare Salonikuose, kur 76:81 nusileido vienam Graikijos čempionato autsaiderių PAOK klubui.
36 metų K.Lavrinovičius per 24 min. pelnė 13 taškų, atkovojo 10 kamuolių ir surinko 21 naudingumo balą, bet net ir ant tvirtų veterano pečių komanda neišplaukė.
– Krepšinyje esate matęs daugiau nei bet kuris kitas tavo komandos draugas iš „Lietuvos ryto“. Galėtumėte paaiškinti, kas vyksta? – lrytas.lt paklausė K.Lavrinovičiaus.
– Kaip visada. Tragiškas pirmasis kėlinys. Paskui – bandymas vytis. Kaip paprastai, pasivejame, o paskui vėl paleidžiame. Gal pabaiga priklauso ir nuo sėkmės, bet neturėtume varžovų taip paleisti, kad paskui paliktume visas jėgas vydamiesi.
– Nejaugi žaidėjai į aikštę eina nesuvokdami mačo plano?
– Nežinau. Mums lyg ir viskas aišku. Yra sistema, pagal kurią žaidžiame, yra deriniai, prieš rungtynes sudėliojami akcentai, ką turime daryti. Bet… Net nesuprantu ir neįsivaizduoju, kas ir kaip čia atsitinka.
– Marcelo Nicola po pralaimėtų mačų paprastai priekaištauja krepšininkams, kad nesilaiko numatyto žaidimo plano. Sutinkate su treneriu?
– Gal matydamas viską iš šalies ir aš sakyčiau, kad kalti tie, kas žaidžia. Bet aikštėje esame penkiese. Kai kam gal atrodo, kad prasta sistema ar blogi deriniai, kurių negalime atlikti kaip norima. Bet visi penki turime padaryti paprastus dalykus, kurių iš mūsų reikalaujama. Gal kai kam atrodo, kad suburta puolimo komanda, kurioje visi nori gauti kamuolį ir atakuoti. Bet turime suprasti, kad einame ne tik įmesti taškų, bet ir atlikti papildomo darbo: perimti kamuolį, atkovoti, padėti draugui apsiginti.
Suprantu žaidėjus, kurie pelno taškus ir jaučia, kad gali tai padaryti. Bet reikia žiūrėti ir į kitus svarbius komandai dalykus, apie kuriuos ką tik sakiau.
– Ar apie visa tai jūs, krepšininkai, pasikalbate tarpusavyje?
– Aišku, pasikalbame. Bet, bliamba…
– Ne visi išgirsta?
– Gal neišgirsta, gal kai ko nesupranta. Turime į rungtynes eiti labiau susikoncentravę, kad nebūtų taip: pradedame žaisti nežinodami, ką tarėmės prieš rungtynes. Arba jeigu kuriam nors žaidėjui kas neaišku, reikia prieš rungtynes išsiklausinėti trenerio, kaip ir ką daryti. Kuo daugiau kalbėsime ir aikštėje, ir šalia, tuo mums patiems bus lengviau.
Remigijus Kazilionis, Lrytas.lt
Norėdami komentuoti prisijunkite.