Karjeros maču sezoną atidaręs „Juventus“ jaunuolis nori įkąsti „Žalgiriui“: pažiūrėsime, kokiame lygyje esame

Ernestas Sederevičius ilgą laiką buvo nedidelį vaidmenį turintis Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ talentas.

Vis tik atsiskleisti jis ėmė nuo praeito sezono, kas jam užtikrino vietą studentų rinktinėje ir universiadoje, kurią puolėjas vadina unikalia patirtimi.

Šį sezoną 24 metų 195 cm ūgio E.Sederevičius atidarė karjeros pasirodymu Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“). Prieš Mažeikių „M Basket“ jis pelnė 16 taškų (4/5 trit.), atkovojo 4 kamuolius, tiek pat jų perėmė ir rinko 22 naudingumo balus.

„Kiekvienais metais tikiesi gauti žaisti, bet esu tokiu tipo žaidėjas, kad gavęs perdavimą turiu mesti. Toks mano vaidmuo – mesti tritaškius. Nors ir įmečiau 16 taškų, į tai labai nežiūriu, nes turėjau tuos metimus susimesti“, – savo pasirodymo nesureikšmino jis.

Svarbiausia – darna komandoje, kurią šį sezoną „Uniclub Casino – Juventus“ lipdosi sėkmingai. Oliveris Kostičius pakeitė komandos veidą ir tuo trečius metus Utenoje žaidžiantis jaunuolis yra patenkintas.

„Viskas – aukštame lygyje. Treneriai, matosi, ilgai ruošiasi treniruotėms, turime išsamias vaizdo peržiūras, darbas vyksta konkrečiai, su aiškiu tikslu, viskas išsamiai išaiškinama.

Gal Kostičius nuo ankstesnių mano trenerių išsiskiria tuo, kad yra griežtesnis, ko gero tai – serbiško mentaliteto klausimas. Bet tai – geras dalykas. Jis turi savo viziją puolime ir gynyboje, ją ištransliuoja ir rūpinasi, kad viską išpildytume iki minimalių detalių“, – pasakojo jis.

– Ar apie naująjį savo strategą buvote kažką girdėjęs anksčiau, ar įspūdžius susidarote nuo nulio?

– Tie, kurie tais laikais sportavo su „Baltais“, pasakojo, jog buvo labai ilgos vaizdo peržiūros bei treniruotės. Negaliu sakyti, kad jos dabar trumpos, bet viskas normaliai. Tai nėra man kažkas naujo, nes ilgas peržiūras turėdavome ir prie Urbono. Treniruotės gal kiek ir ilgesnės, bet taip pat nejaučiu kardinalaus skirtumo.

– Daug kalbėta apie tai, kiek dėmesio strategas skyrė komandai net dirbdamas Pasaulio taurėje. Kiek artimo ryšio su žaidėjais O.Kostičius stengiasi palaikyti dabar, atvykęs į Uteną?

– Kaip jau daugelis minėjo, treneris daug prisidėjo prie pasirengimo proceso ir nors jis buvo Azijoje, jautėme, jog jis – su komanda. O atvykus iškart pamatėme, kad tai – šiltas žmogus, norintis bendrauti. Jei turime klausimų, visada galima prieiti jo paklausti, o jam kilus klausimų, Oliveris taip pat prieina ir šneka. Nėra taip, kaip pas kai kuriuos kitus trenerius, kurie ateina į treniruotę, kad atbūtų ir išeitų. Jis nori žinoti, kaip jaučiamės, ar mums tinka visos sąlygos, tik geriausi žodžiai apie jį.

– Žaidėjams, kurie liko čia nuo praeito sezono, kontrastas ko gero yra nemažas?

– Taip, bet kiekvienas turi savo metodikas. Pernai buvo viena, šiemet – kita, normalu, jog kiekvienas turi savo būdus treniruoti, nors gali ieškoti tame savų pliusų ir minusų.

– Ar prieš atvykdamas į Uteną O.Kostičius turėjo asmeninius pokalbius su Utenoje liekančiais žaidėjais?

– Gal man taip sekasi, bet per trejus metus Utenoje prieš sezoną su manimi niekas nesusisiekdavo, čia gal būtų išimtis iš taisyklės. Jau sulaukęs skambučio galvočiau, kad kažkas keisto (Juokiasi). Esu pripratęs prie to, nėra problemos, atvykęs treneris jau bendravo ir palaikė ryšį.

– Kokius savo pageidavimus jums treneris išdėstė?

– Treneris sakė, jog žino, kaip žaidžiu, ir nori, kad toliau tai daryčiau. Po pirmų rungtynių jis akcentavo, jog mato komandą kaip vieną kumštį, o ne dalį lyderių, o kažką – kaip suoliuko šildytojus. Visi turi savo vaidmenis, visais jis pasitiki.

Sederevičius

– Kaip su naujomis pareigomis tvarkytis sekasi Gintautui Matuliui?

– Jam tai – pirmi metai, reikia daug ko sužinoti, bet kol kas darbai eina gerai, komanda surinkta, sąlygos puikios ir nėra jokių priekaištų. Rytais, kai vyksta individualios treniruotės, jis dar pasijungia pažaisti ir pasportuoja. Gintas pats sako, kad dukart per savaitę jam čia ateiti – labai gerai, norint būti formoje 3x3. Pas jį dar tikrai yra sportininko mentalitetas. Mums papildomas žmogus treniruotėse irgi pliusas, o ir jo dėka ryšys su rūbine ir biuru yra didesnis.

– Kaip į „Uniclub Casino – Juventus“ integruotis sekasi naujokams?

– Kol kas tikrai nieko blogo negaliu pasakyti, visi noriai sportuoja, stengiasi, visi yra kovotojai. Šiais metais surinkta tikra kovotojų komanda, kurioje visi stengiasi dėl kiekvieno kamuolio, visur kabinasi.

– Kuriuos žaidėjus galima dažniausiai sutikti salėje, dirbančius papildomai?

– Tikrai žinau, kad prieš treniruotes anksčiau visada ateis jauniausias mūsų žaidėjas Titas Didžgalvis. Kokią valandą prieš jis dirba su Žygiu. Po treniruotės lieku pats ir matau, jog liekančių yra daug, beveik visi dar 20–30 minučių susimeta savo metimus. Tikrai nėra tokių, kurie iškart po treniruotės bėgtų namo.

– Minėjote kovingumą. Kuo dar šiemet labiausiai išsiskirs „Uniclub Casino – Juventus“?

– Būsime daug aktyvesni ir agresyvesni, treneris labai akcentuoja gynybą, tad nuo jos prasidės mūsų puolimas. Puolimas irgi tapo labiau pozicinis nei pernai, kai buvo daug greitų atakų.

– Kokias problemas spėjo išryškinti pirmas „Betsafe-LKL“ sezono mačas prieš Mažeikių ekipą?

– Buvo koncentracijos klaidų, kadangi žinojome, kaip rungtyniauja varžovai bei vis tiek leidome jiems tai daryti. Turėjome 10 dienų tam taisyti, tam visą laiką ir skyrėme. Pats Kostičius sakė, kad į šį periodą žiūrime kaip į pasirengimo tęsinį, nes sezonas labiau prasidės nuo mačo su „Žalgiriu“, kai rungtynių bus daugiau ir bus sunkesnis ritmas nei dabar.

– Su kokiomis mintimis einate į šio vakaro mačą su „Žalgiriu“?

– Einame kovoti, bandyti laimėti, bet galiu pakartoti trenerio žodžius – einame į šias rungtynes pažiūrėti savo lygio, kaip atrodysime prieš „Žalgirį“.

– Kaip pats manote, kokiame lygyje dabar esate?

– Sakyčiau, esame ties viduriuku. Yra daug aspektų, kuriuos galima pagerinti, nes dar tik sezono pradžia, atvyko naujas žaidėjas, reikia išsiugdyti komunikaciją tarp žaidėjų. Pagrindus turime, žaidimo braižą suprantame, belieka susitvarkyti detales ir komunikaciją. Tikiuosi, įpusėjus sezonui sakysime, kad pasiekėme savo aukščiausią lygį.

Sederevičius

– Jūs pats debiutiniame sezono mače buvote vienas Utenos klubo puolimo lyderių – 16 taškų, 22 naudingumo balai ir karjeros pasirodymas. Tikėjotės, kad galite tapti tokiu reikšmingu šiai komandai?

– Kiekvienais metais tikiesi gauti žaisti, bet esu tokiu tipo žaidėjas, kad gavęs perdavimą turiu mesti. Toks mano vaidmuo – mesti tritaškius. Nors ir įmečiau 16 taškų, į tai labai nežiūriu, nes turėjau tuos metimus susimesti. Šįkart sukrito, kaip bus po to – matysime. Aišku, buvau laimingas, draugai ir giminės parašė žinutes, tačiau tai – tik sezono pradžia, reikia žiūrėti į ateitį.

– Ko jums davė vasaros patirtis universiadoje?

– Su talentinga komanda vykome į Kiniją, kurioje praleidome mėnesį. Didžiausias įspūdis – iš paties renginio, studentų kaimelio, man tai buvo pirmas kartas rinktinėje. Visi potyriai – man nauji. Galėjau pamatyti iš arti tai, ko nemačiau anksčiau. Nors tai studentų rinktinė, man buvo ypatingas jausmas vilkėti „Lietuva“ vardu pažymėtą aprangą. Esu gimęs Lietuvoje, čia gyvenu, man visada smagu atstovauti jai.

– Netrukus pradėsite kovas ir Šiaurės Europos lygoje (ENBL). Ko tikitės iš šio turnyro?

– Man bus tikrai įdomu, nes niekada nesu žaidęs tarptautiniame 5x5 turnyre, nauji įspūdžiai, naujos patirtys. Vos išgirdęs, kad čia dalyvausime, žiūrėjau į tai pozityviai. Rungtynės su kitų šalių klubais – labai geras dalykas Utenai. Taip pat tai mus užgrūdins LKL kovoms.

– Kaip manote, ar turite šansų šiame turnyre kovoti dėl prizinių vietų?

– Būdamas sportininku, visada nori laimėti viską, tačiau gyvensime nuo rungtynių iki rungtynių. Matysime, kaip atrodome. Norėtųsi eiti iki galo.

– Į Uteną užsuks ir buvęs treneris Žydrūnas Urbonas, pradėjęs darbus Kosove. Kaip jis turėtų būti pasitiktas Utenoje?

– Manau, tai bus vienos lankomiausių rungtynių Utenoje, šalia kovų su „Žalgiriu“ ar „Rytu“. Turėtų susirinkti pilna arena. Jis tiek metų dirbo čia, žmonės norės jį vėl pamatyti. Bus labai įdomu.